Privertė padovanoti
Į "Kauno dieną" kreipėsi 78 metų Marija Valiūnienė ir papasakojo savo istoriją. Moteris tikino, kad pastaraisiais metais jos gyvenimas virtęs košmaru, nes gyvena kartu su dukra, kuriai perleido savo turtą.
M.Valiūnienė neslėpė, kad jos santuoka su K.V. nesusiklostė. Jau susituokus paaiškėjo, kad K.V. nuslėpė, jog jam ši santuoka – jau antroji. Taip pat paaiškėjo, kad turi sūnų iš pirmosios santuokos. Ši žinia moterį įskaudino. Vėliau sužinojusi, kad sutuoktinis turėjo ir kitų moterų, M.Valiūnienė nusprendė nutraukti santuoką. Po skyrybų proceso moteriai liko pusė namo Sedulų gatvėje. Po skyrybų K.V. išsikrausčius, visas namo išlaikymas teko M.Valiūnienei, nors jai priklausė tik pusė jo.
Apie 2001-uosius moteris iš buvusio sutuoktinio išgirdo ultimatumą. Vyras nurodė, kas savo pusę turto jis paliks sūnui. M.Valiūnienė jo nepažinojo, todėl nenorėjo name gyventi su nepažįstamu asmeniu. Su buvusiu sutuoktiniu pavyko sutarti, kad abu po santuokos likusį bendrą turtą padovanos judviejų dukrai.
M.Valiūnienė perrašė dukrai savo pusės namo dalį, pusę sklypo ir jame esančių kitų ūkinių pastatų. Kitą pusę turto dukrai padovanojo tėvas. Dukra mamą patikino, kad ji name galės gyventi iki gyvos galvos.
"Juk aš jai ir kaip draugė buvau, auginau, mylėjau. Net nepagalvojau, kad gali būti taip blogai, kaip dabar. Jei būčiau žinojusi, tikrai nedovanočiau turto. Svetimas žmogus taip manęs nebūtų skriaudęs, kaip dukra dabar elgiasi", – vos rinkdama žodžius kalbėjo ponia Marija.
Košmariškas gyvenimas
Ilgą laiką moteris ramiai gyveno oficialiai dukrai priklausančiame name, nes ji buvo išvykusi į užsienį. Tačiau maždaug prieš metus dukra grįžo į Lietuvą ir apsigyveno kartu su mama.
Dukra gyvena pagrindiniame name, kur yra visi patogumai, o mama – pagalbiniame pastate. Jis iš dalies yra pritaikytas gyventi. Ūkiniame pastate įvesta kanalizacija, yra kur pasiruošti maistą, tačiau nėra vonios. Tad M.Valiūnienė eidavo maudytis į pagrindinį namą. Kai santykiai su dukra tapo ypač įtempti, moteris dažnai neturi net galimybės nusiprausti.
Dukra gyvena pagrindiniame name, kur yra visi patogumai, o mama – pagalbiniame pastate. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
"Maudytis dabar neinu, nes bijau. Ji mane ir muša, ir už plaukų tampo. Spjauna, jei einu pro šalį. Nežinia, ką man padarys. Tai apsiprausiu kibire. Paskui tą vandenį išpilu lauke. Nesiprausus juk nebūsiu. Vieną dieną buvo mane prirėmus prie sienos, bet pradėjau rėkti ir mane paleido. Dar kartą mane buvo uždarius tvarte. Aš šiaip ne taip tas duris išstūmiau ir ištrūkau. Va kaip su manimi elgiasi. Dabar, kai ateina, ji mane vis provokuoja ir viską filmuoja", – graudenosi senolė.
M.Valiūnienė tikino, kad apie pašlijusius santykius su dukra viešai skaudu kalbėti, tačiau ji nebežino, ko griebtis. Gyvenimas dabar jai primena blogiausią košmarą. Moteris pasakojo, kad dukra ją nuolat keikia, tyčiojasi, yra net smurtavusi. Senolė teigė, kad teroras prasidėjo po to, kai ji nustojo dukrai duoti pinigų.
"Dukra penkiolika metų gyveno Anglijoje. Kai ji grįžo, aš jai visus savo pinigus atidaviau. Dar buvau mašiną laimėjusi, tai ir ją atidaviau. Kai parvažiavo, ji man tai sriubos atnešdavo, tai dar ko, o aš jai duodavau pinigų. Anksčiau irgi buvo prisiskolinusi, bet vis kažkaip dovanodavau. Kai grįžo, vėl ėmė ir ėmė iš manęs pinigus. Jai 6 tūkst. atidaviau ir pasakiau, kad jau gana, turi ji atsiskaityti, nes nebeturiu daugiau santaupų. Praėjo keli mėnesiai ir ji pasikeitė", – apie tai, nuo ko galėjo prasidėti konfliktai su dukra, užsiminė M.Valiūnienė.
Moteris pasakojo, kad dabar kyla įvairiausių konfliktų. Štai į Lietuvą grįžusi dukra nusprendė auginti vištas. Kelias turėjo ir M.Valiūnienė. Tačiau kartą dėl vištų net atvyko policijos pareigūnai. Po šio įvykio pareigūnų vizitai pas senjorę padažnėjo.
Ji pasakojo, kad dukra ją apkaltino esą ši užmušė viščiuką. "Dukra tuos viščiukus dėžėje laikė, jie iš jos iššokdavo, tai vienas šokdamas gal kur primintas buvo, paskui po šiaudais jį rado. Aš net rankų nekišau, o ji man rėkė, kad aš nužudžiau, metė į mane tą negyvą viščiuką.Vėliau ne kartą kvietė man policininkus, kad neva kažką padarau. Tai pareigūnai matė, kad ji čia negerai su manimi elgiasi", – guodėsi M.Valiūnienė.
Moteris prisipažino, kad dukra ją net norėjo uždaryti į psichiatrijos ligoninę, tačiau šis planas neišdegė.
Siekia iškeldinti
Kadangi oficialiai nekilnojamasis turtas, kuriame glaudžiasi M.Valiūnienė, priklauso jos dukrai Rasai Starkutienei, senjorė baiminasi, kad vieną dieną liks be stogo virš galvos. Dėl to dabar siekia per teismą pasiekti, kad būtų panaikinta dovanojimo sutartis.
Visos aplinkybės išdėstytos teisiniuose dokumentuose, kuriuos nagrinės teismas. Teisininkai nurodo, kad dukros elgesys yra netinkamas, o tai prieštarauja dovanojimo sutarčiai.
"M.Valiūnienės gyvenimas yra tapęs visiškai nepakenčiamu, dėl atsakovės naudojamo fizinio ir psichologinio smurto prieš motiną bei nuolatinių grasinimų, kad atsakovė ieškovę vieną dieną nužudysianti arba išmesianti į gatvę. Faktiškai kiekvieną dieną ieškovė atsakovės yra įvairiai menkinama ir žeminama.
Atsakovė turbūt yra pamiršusi žodį mama, todėl į ieškovę kreipiasi tokiais epitetais kaip "bedante", "durnele", "karve", "valkata" ir kt. įvairiausiais ieškovės garbę bei orumą žeminančiais ir paniekinančiais epitetais. Negana to, atsakovė nuolat tyčiojasi iš ieškovės, pvz., einant pro šalį ir spjaunant ieškovei į veidą ar metant į ją kokį nors daiktą. Atsakovės veiksmai būna visiškai neracionalūs, spontaniški", – taip senolės gyvenimą teismui apibūdino M.Valiūnienės advokatė Raimonda Lazauskienė.
Advokatė pažymėjo, kad M.Valiūnienė priversta gyventi su dukra, nes kitos gyvenamosios vietos neturi. Pasak teisininkės, senjorei kyla reali grėsmė būti išmestai tiesiog į gatvę, nes M.Valiūnienės dukra ne kartą nurodė, kad nori parduoti Sedulų gatvėje esantį namą ir sklypą.
"Atsakovė įvairiausiais būdais siekia iškraustyti ieškovę iš ginčo objektu tapusio namo. Ji nori jį parduoti ir grįžti gyventi į Jungtinę Karalystę. Vienintelė problema yra motina, todėl, siekdama atsikratyti ieškovės, atsakovė buvo sukūrusi planą, kad padarys atsakovę silpnaprote ir uždarys ją VšĮ Žiegždrių psichiatrinę ligoninę.
Kitą kartą atsakovė buvo sukūrusi planą uždaryti ieškovę į kalėjimą apkaltindama vištos nužudymu, tačiau be abejo, atvažiavusi policija tokius nepagrįstus kaltinimus atmetė. M.Valiūnienė patvirtina, kad jos gyvenimas su dukra yra tapęs tikru pragaru, tačiau ji neturi kitos išeities, kaip tik pakęsti tokį atsakovės elgesį, nes ginčo turtas yra vienintelė jos gyvenamojo vieta", – toliau faktines aplinkybes teismui dėstė R.Lazauskienė.
Advokatės R.Lazauskienės teigimu, dukra su mama elgiasi netinkamai, todėl turi būti panaikinta dovanojimo sutartis. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Teisininkė nurodė, kad toks dukros elgesys yra nepateisinamas ir neatitinka moralės normų, todėl teismo prašoma panaikinti dovanojimo sutartį ir senjorei sugrąžinti pusę jai po iširusios santuokos priklausiusio nekilnojamojo turto. Pasak advokatės, jos ginamoji visada mylėjo savo dukrą, todėl nenori inicijuoti dukrai baudžiamojo persekiojimo jos atžvilgiu, tad teismo prašoma išnagrinėti tik dovanojimo sutartį ir nekilnojamojo turto atgavimo klausimus.
"Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę, tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovė patvirtina teismui, kad jos dukra su ja jau ilgą laiką elgiasi amoraliai ir atlieka prieš ieškovę veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu", – kokiu pagrindu siekiama panaikinti dovanojimo sutartį, aiškino R.Lazauskienė. Ji pridūrė, kad M.Valiūnienė visą laiką mokėjo mokesčius ir išlaikė turtą, nors pensija ir nėra didelė.
Jei teismas nepanaikins dovanojimo sutarties, advokatė prašys alternatyvos – leisti pensininkei šiame name gyventi iki mirties. Taip senjorei būtų užtikrinta gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam nekilnojamasis turtas priklausytų.
Svetimas žmogus taip manęs nebūtų skriaudęs, kaip dukra dabar elgiasi.
Advokatė neslėpė, kad teismas atmetė prašymą, kol vyksta ginčai dėl dovanojimo sutarties, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad dukra negalėtų parduoti namo. Tad išlieka tikimybė, kad, nepasibaigus teismo procesui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, turtas bus parduotas, senolė išmesta į gatvę. Tokiu atveju dovanojimo sutartis netektų prasmės, nes turtas priklausytų kitiems ir senjorė negalėtų atgauti dovanotos namo dalies.
Dukros pozicija
"Kauno diena" susisiekė ir su M.Valiūnienės dukra R.Starkutiene bei paprašė pakomentuoti ginčo su mama esmę. Moteris pateikė visai kitokią įvykių versiją, nei nurodė senolė. Pasak R.Starkutienės, tai ją mama esą terorizuoja, o ne ji mamą.
"Niekada mūsų santykiai nebuvo šilti. Ji visada su manimi kalbėdavo pakeltu tonu, bet aš jos nesmerkiu. Ne visi žmonės gali parodyti meilę, tačiau, kas dabar vyksta, yra nesuvokiama. Penkiolika metų pragyvenau užsienyje ir kai grįžau, nuo pavasario ji mane terorizuoja bei tyčiojasi iš manęs. Ji paleidžia vištas, kad iškastų mano augalus. Aš ją ne šiaip sau filmuoju, o tam, kad turėčiau įrodymų, kaip ji elgiasi. Aš visai neketinu išmesti jos į gatvę, niekada jos nevariau, bet tik vieno prašau, kad šiame kieme ji laikytųsi bendrų taisyklių. Nors ji turi tualetą, viską pila lauke, prie pavėsinės sėdėti neįmanoma. Mano gėles iškapoja man prie akių, negaliu normaliai į lauką išeiti", – pasakojo R.Starkutienė.
Ji tikino, kad pirmąjį kartą pareigūnus iškvietė, kai mama esą numarino viščiuką. "Myliu gyvūnus, auginu ir kates, bet bijau, kad ji viską nunuodys. Kreipiausi į policiją, nes labai išsigandau, kai pamačiau, ką ji su viščiuku padarė. Vienas buvo dingęs ir radau jį užkastą po šiaudais. Naktį prieš tai ji man visus voljerus išardė. Tada tikrai išsigandau", – teigė R.Starkutienė.
Ji tikino, kad pareigūnams nupasakojo mamos elgesį, bet šie nurodė, kad yra bejėgiai ir prievarta iškraustyti žmogaus negali bei rekomendavo kreiptis į šeimos gydytoją.
Dukra aiškino, kad dabar jau miręs tėvas jai padovanojo savo dalį, o mama savąją esą pardavė už 5 tūkst. dolerių. Tačiau, siekiant paprasčiau susitvarkyti dokumentus, esą buvo pasirašyta dovanojimo, o ne pirkimo–pardavimo sutartis.
"Didelę klaidą padariau, kad tokią sutartį parašiau. Tiesiog tada buvo dovanojimą paprasčiau susitvarkyti, nes už visas pažymas reikėjo mokėti. Tada namas buvo avarinės būklės, nebuvo stogo. Mama atsisakė remontuoti, todėl tada sutarėme, kad ji man parduos savo dalį, kad aš galėčiau tvarkytis. 2000-aisiais už tokius pinigus ji galėjo dviejų kambarių butą nusipirkti, bet nežinau, kur tuos pinigus padėjo. Tada kažkaip negvildenome klausimo, kur ji gyvens, visi čia išsitekome. Beje, tame namuke ji jau 30 metų gyvena ir ten tikrai nėra ūkinis pastatas. Ten ir šildymas, ir tualetas yra, tik vonios nėra, bet aš jai nedraudžiu ateiti į namą nusiprausti", – nurodė senolės dukra.
Ji tikino, kad namo nenori parduoti, tačiau dabar lauks teismo sprendimo, po kurio spręs, ką daryti toliau. Dukra svarstė, kad galbūt nupirks kokį butą ir ten leis mamai gyventi.
Visgi M.Valiūnienės advokatė pažymėjo, kad dukros aiškinimas, jog mama savo dalį pardavė, o ne padovanojo, neturi teisinio pagrindimo, mat jei būtų įvykęs pirkimo–pardavimo sandoris, tokia sutartis ir būtų buvusi pasirašyta, o šiuo atveju buvo dovanojimas. Be to, kadangi M.Valiūnienė neturėjo kitos gyvenamosios vietos, buvo sutarta, kad ji galės Sedulų gatvėje gyventi iki pat mirties. Pasak R.Lazauskienės, jei iš tiesų būtų įvykęs pirkimo–pardavimo sandoris, moteris turėjo gauti kone tris kartus didesnę sumą, mat dovanojimo metu turtas buvo įvertintas daugiau nei 60 tūkst. litų.
