„Laikomės pozicijos, kad šią situaciją turėtų komentuoti bankų asociacija kolegialiai“, – komenare BNS sakė Lietuvos „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė.

Komentarų nepateikė ir „Luminor“ Lietuvos filialo vadovas Andrius Načajus.

„Aš susilaikysiu nuo bet kokių komentarų. Mes „Luminor“ poziciją pateikiame raštu“, – BNS sakė A. Načajus.

Jis taip pat atsisakė komentuoti, ar LBA valdyba artimiausiu metu rinksis svarstyti M. Zalatoriaus ateitį.

Su Šiaulių banko administracijos direktoriumi Vytautu Siniumi ir SEB banko prezidentu Raimondu Kvedaru BNS susisiekti nepavyko.

LBA valdyboje yra keturių didžiausių Lietuvos bankų – „Swedbank“, SEB, Šiaulių banko ir „Luminor“ – vadovai bei paslaugu centrus Lietuvoje valdančio „Danske Bank“ generalinis direktorius Ramūnas Bičiulaitis. LBA valdyba neturi pirmininko.

Pasak LBA atstovės spaudai Valerija Kiguolienė BNS sakė, jog kol kas nežinoma, kada vyks valdybos posėdis ir kas laikinai vadovaus asociacijai.   

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) trečiadienį pranešė, kad galimos korupcijos byloje sulaikytas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš M. Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.

Pasak tarnybos, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš M. Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių. 

Nuo 2017-ųjų LBA vadovaujantis M. Zalatorius buvo sulaikytas antradienį ir tą pačią dieną po apklausos paleistas į laisvę. Jo advokatas Aidas Mažeika trečiadienį BNS sakė, kad jo klientui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu.

STT atstovė Renata Keblienė BNS antradienį teigė, kad M. Zalatoriui skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, taip pat nebendrauti su nurodytais asmenimis.

Korupcijos tyrime pareigūnai taip pat buvo sulaikę V. Sutkų, kurį trečiadienį teismas paleido į laisvę,  taip pat bendrovės „Kauno tiltai“ vadovą Aldą Rusevičių ir „Šiaulių plento“ generalinį direktorių Juozą Aleksą.

Atskyręs veiklas, „Swedbank“ Lietuvoje atidarė paslaugų centrą, kuriame jau dirba apie pusantro šimto darbuotojų. Per trejus metus jų planuojama bus 400. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, steigti paslaugų centrus Lietuvoje šiemet domisi dar maždaug 5 investuotojai.

Kelerius metus analizavęs galimybių studiją, centrinis „Swedbank“ biuras Švedijoje nusprendė pagrindinį paslaugų centrą steigti Vilniuje, o ne Rygoje ar Taline, nors ir ten tokie bus, tik gerokai mažesni. Pasirinkti Vilnių esą įtakos turėjo ir tai, kad čia aukšta darbuotojų kompetencija ir užsienio kalbų mokėjimas, o sąnaudos darbo jėgai mažiausios.

„Daugiausia darbuotojų planuojame [įdarbinti – LRT.lt] grupės produktų srityse, grupės finansų , IT, stambių klientų ir institucijų verslo palaikymui. Dabar intensyviai vykdome atrankas ir turime atrinkę apie 70 darbuotojų ir dar tiek pat turime procese“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.

Iš viso iki 2018-ųjų šiame paslaugų centre, Vilniuje, planuojama dirbs apie 400 darbuotojų, kai visose Baltijos šalyse jų bus apie 700. Pasak banko vadovės, galimybe dirbti centre domisi ir emigrantai.

„Vidutinis paslaugų centrų algų vidurkis yra apie pusantro karto didesnis nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis, tai net jauni žmonės startuoja ne nuo Lietuvos regionų atlyginimų vidurkio“, – teigė Mantas Katinas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.

Nei bankas, nei „Investuok Lietuvoje“ neatskleidžia kiek investuota į naują paslaugų centrą, tačiau esą pagal vakaruose priimtą skaičiavimo metodiką, nauda matuojama pagal bendrovėje mokamus atlyginimus ir sumokamus mokesčius, todėl tai laikoma investicija į šalies ūkį.

„Ir dabar vedamos derybos bent su keturioms penkiom kompanijomis dėl paslaugų centrų. Ar jie nuspręs ateiti šiemet, negaliu pasakyti, bet kad dar yra kompanijų, kurios domisi Lietuva, tai tikrai“, – tikino M. Katinas.

Lietuvoje veikia 54 pasaulinių bendrovių paslaugų centrai. Pasak „Investuok Lietuvoje“, Vilnius dar neišnaudojęs visų galimybių ir galėtų augti antra tiek, be to, dar net nepradėtos išnaudoti Kauno ir Klaipėdos galimybės.

„Danske Bank” pasirašė sutartis su „Swedbank” padaliniais Lietuvoje ir Latvijoje dėl mažmeninės bankininkystės verslo pardavimo. Sandoris apima banko mažmeninės bankininkystės klientų sąskaitas, indėlius, paskolas, mokėjimo korteles ir vertybinius popierius. Artimiausiu metu dokumentai bus perduoti Konkurencijos tarybai, kurios leidimas yra būtinas sandorio įvykdymui, bei atitinkamai institucijai Latvijoje.

Šių metų pradžioje „Danske Bank” pristatė savo planus Baltijos šalyse koncentruotis į verslo ir privačios bankininkystės klientų aptarnavimą, tuo pačiu metu palaipsniui išeinant iš mažmeninės bankininkystės srities.

„Šis sandoris padės mums įgyvendinti strategiją būti Šiaurės šalių banku, kuris padeda savo verslo klientams jiems vykdant verslą ir už šio regiono, - sako „Danske Bank“ grupės verslo bankininkystės direktorius Lars Stensgaard Mørch. – Norime plėsti savo verslo bankininkystės veiklą, dirbdami su Lietuvos ir tarptautiniais klientais, didindami paslaugų spektrą bei siūlydami novatoriškus sprendimus“.

„Turėdami ilgametės darbo su klientais patirties galime pasiūlyti ir patogius finansų tvarkymo įrankius, ir profesionalias konsultacijas. Nuolat tobuliname aptarnavimo būdus, diegiame modernius elektroninius sprendimus bei plečiame paslaugų spektrą, kad žengtume koja kojon su naujausiomis bankininkystės tendencijomis ir nuolat besikeičiančiais klientų poreikiais,“ – sako „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė.

„Danske Bank“ ir „Swedbank“ įsipareigojo užtikrinti sklandų paslaugų perkėlimą ir pagalbą klientams, kuriuos palies šis sandoris.

Gavus leidimą paslaugų perkėlimas numatomas 2016 m. pirmąjį ketvirtį. Paslaugomis, kurių teikimą numatoma perleisti „Swedbank“, naudojasi apie 120 tūkst. privačių „Danske Bank“ klientų Lietuvoje ir apie 7 tūkst. Latvijoje. Perleidžiamo paskolų portfelio dydis Lietuvoje yra apie 525 mln. eurų, Latvijoje – apie 116 mln. eurų.

Po leidimo gavimo „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientai, kuriuos palies šis sandoris, bus atskirai ir išsamiai informuoti apie paslaugų perkėlimo procesą ir laukiančius pasikeitimus. Šiuo momentu „Danske Bank” mažmeninės bankininkystės klientams jokių veiksmų imtis nereikia.