1990 metais įsikūrusi leidykla „Alma littera“ vizualiai keitėsi vos porą kartų. Nuo 2004-ųjų praėjus devyniolikai metų, leidykla renkasi ryškią, drąsią ir atvirą raudoną spalvą, reiškiančią beribes augimo galimybes, drąsias transformacijas, įvairius žmones ir idėjas jungiantį tiltą ir bendruomenę, kurią vienija prasmės pojūtis, meilė knygoms ir geram turiniui.

„Vizualinio identiteto pokytis, atnaujinimas yra nesibaigiančio pokyčių proceso dalis. Mums tai būdas skaitytojams, o ir visai leidyklos bendruomenei perduoti, kas esame, kaip atrodome ir kaip jaučiamės“, – sakė leidyklos vadovė.

Dovilė Zaidė. L. Žvirgždės nuotr.

Apie tai, kas šiandien svarbu leidėjams, naujus iššūkius ir sumanymus su D. Zaide kalbėjosi L. Radzevičienė.

– Ką reiškia tris dešimtmečius skaičiuojančiai leidyklai keistis? Kodėl tokie pokyčiai – ypač šiandienos pasaulyje – yra reikalingi?

– Organizacijų sėkmei ir klestėjimui reikia nuolatinio kismo: jos strateginiai pasirinkimai, veiklos prioritetai, išorinių aplinkybių įtaka, galimybės ir vidinė kultūra. Į vizualinio identiteto pokytį ėjome neskubėdami, pirmiausia ieškodami atsakymo, kas esame ir kas mums, skaitytojams ir mūsų bendruomenei, yra svarbu. Svarbu ir tai, kad naujasis įvaizdis įkvepia mus pačius kurti empatišką dialogą.

Kūrėme naują identitetą, nes poreikis atsinaujinti kilo iš vidaus. Komandoje turėjome daug diskusijų, ginčų, svajojome ir kūrėme kartu. Įvairios ir ilgos žmonių patirtys leidyboje patobulino patį procesą. Labai greitai įsivardijome, kad būti autentiškiems yra daug svarbiau, nei ieškoti išskirtinumų rinkoje. Mes dažniausiai su dideliu noru brendame į nepažįstamus vandenis.

Mūsų leidyklos tikslas – kad kiekvienas, norintis skaityti, atrastų savąją knygą.

 

Mes esame leidybos ir turinio namai, lyderis, kuris įsiklauso į skaitytojų ir kūrėjų poreikius, ieško naujų turinio formų, siekia, kad kiekvienas skaitytojas rastų savo knygą, o kokybiškas turinys kurtų prasmingesnį pasaulį. 

Paklausos ir pasiūlos dėsniai neaplenkia leidybos verslo. Analizuojame duomenis, gilinamės į įvairius poreikius, rūpinamės turinio sklaida. Per metus išleidžiame daugiau nei 300 naujų knygų, daug kartojame ir atnaujiname. Mūsų komandoje yra 65 žmonės, tačiau kasdien dirbame su didele bendruomene už įmonės ribų: autoriais, iliustruotojais, vertėjais, redaktoriais, agentūromis, klientais ir skaitytojais.

Autoriai yra itin svarbi mūsų bendruomenės dalis. Leidyboje puoselėjame bendrakūros erdvę – kviečiame bendradarbiauti autorius, iliustruotojus, vertėjus, redaktorius. Bendrakūrai ir tinklaveikai pritaikome ir leidyklos infrastruktūrą – nuo pirmojo sakinio ar piešinio eskizo iki knygos pristatymo renginio. Kuriame pasitikėjimu grįstas partnerystes, siekiame ilgalaikio bendradarbiavimo, tikiu, kad visa tai padeda autoriams jaustis gerai.

– Kokias knygų skaitymo tendencijas matote? Kokių knygų nori jūsų auditorija?

– Dažnai sulaukiu tokio klausimo. Mūsų leidyklos tikslas – kad kiekvienas, norintis skaityti, atrastų savąją knygą. Žmonės yra skirtingi, skiriasi jų skoniai ir pomėgiai, taip pat ir poreikiai vienu ar kitu jų gyvenimo etapu. Netgi to paties tipažo žmonės kartais renkasi itin skirtingas knygas.

Leidžiame grožinę ir negrožinę, jaunimo ir vaikų literatūrą. Nuo meilės, istorinių dramų iki garsiausius pasaulio literatūros apdovanojimus surinkusių knygų, nuo kulinarinių, savigalbos iki populiariojo mokslo knygų.

Siekiame Lietuvos skaitytojus supažindinti su geriausiais pasaulio kūriniais ir jų autoriais, – mūsų leidyklos asortimente atsiranda ne viena Nobelio, Pulitzerio, Bookerio, Stregos, Gonkūrų ir kitus garsius pasaulio literatūros apdovanojimus pelniusi knyga bei autoriai. Deja, apdovanoti autoriai ir jų knygos sulaukia kur kas mažiau skaitytojų dėmesio, tik retais atvejais jos tampa bestseleriais ir Lietuvoje.

Leidyklai svarbu nuolat jausti pulsą, stebėti temas, svarbias visuomenei, analizuoti, ką perka skaitytojai, o kartu girdėti ir reaguoti į skaitytojų prašymus. Naujausias projektas – skaitytojų prašymu išleistos nostalgiją keliančios, senojo dizaino J. K. Rowling serijos apie Harį Poterį, knygos. Nors parduotuvių lentynose dar galima rasti knygų su jubiliejinio leidimo viršeliais, riboto tiražo leidimas su senaisiais viršeliais yra tiesiog graibstomas poteriados gerbėjų! Rizika išties didelė – leisti dar septynias, kito dizaino knygas, tačiau, panašu, mūsų skaitytojai jų labai laukė. Kaip ir didžiosiose pasaulio šalyse, jie knygas kolekcionuoja arba renkasi sau labiau patinkantį viršelio variantą.

Leidyklai svarbu nuolat jausti pulsą, stebėti temas, svarbias visuomenei, analizuoti, ką perka skaitytojai, o kartu girdėti ir reaguoti į skaitytojų prašymus.

 

Stebime, kad turinys itin siejasi ir su tuo, ką žiūrovams yra numatę kino, televizijos atstovai, – jei suplanuotas teminės laidos, serialo ar filmo pasirodymas, visada verta atnaujinti knygų leidimus, išleisti naujas, mat neretai pirmiausia perskaitoma knyga, o tada žiūrima ekranizacija. Arba – atvirkščiai.

Didžiausioje vaikų ir jaunimo literatūros knygų mugėje Bolonijoje pastebėjome itin gausią knygų, ugdančių vaikų ir jaunimo pasitikėjimą savimi, pasiūlą. Mūsų pačių išleista A. Morin „13 dalykų, kuriuos daro stiprūs vaikai“ nuo išleidimo pradžios vis atsiranda populiariausių knygų sąrašuose. O suaugusieji ieško knygų ne tik įprastomis bendravimo, sėkmės, psichologijos temomis, bet auga susidomėjimas knygomis apie amžėjimą, sveiką ir lėtesnį, sąmoningesnį gyvenimo būdą.

Kalbėdami apie temas, turime pasakyti, kad vis dar išlieka itin didelis susidomėjimas istorine tematika – domimasi istorinių ar didžių, įdomių asmenybių gyvenimu, šalies ir pasaulio istorija. Ši tendencija ryški ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų literatūroje. Neblėsta Ilonos Skujaitės „Karo nuotakos“, Eimanto Gudo „Mėlynas kraujas“, Zigmo Vitkaus „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ populiarumas, knygos kartotos ne po vieną kartą.

Jaunieji skaitytojai vis dažniau renkasi knygas jautria tematika – apie negalias, sergančiuosius sunkiomis ligomis. Jaunimą stengiamės supažindinti ir su seksualinės prievartos siaubu – L. H. Anderson knygoje „Kalbėk“, ir su valgymo sutrikimais – netrukus pasirodys L. H. Anderson knyga „Žiemos mergaitės“. Tikime, kad tokios temos ir literatūra skatina neužsidaryti savyje, teikia paguodos, stiprybės, moko nesitaikstyti su neteisybe ir skatina ieškoti pagalbos sudėtingose situacijose.

Pastebime, kad pastaruoju metu ir tarp jaunimo, ir tarp suaugusiųjų itin populiarėja fantasy žanras. Vien per šiuos metus pradėsime antrąją bestselerių autorės Sarah J. Maas seriją – metų pradžioje išleidome keturių dalių ciklą „Dyglių ir rožių dvaras“, jau pradedame rengti ir naują, septynių dalių ciklą „Stiklo sostas“.

Ir, žinoma, klasika – suaugusiesiems, vaikams, jaunimui – ji visada aktuali. Mus išties džiugina Williamo Shakespeare’o „Romeo ir Džuljeta“ renesansas, o ir kitų, laiko patikrintų kūrinių populiarumas.

Mika nuotr.

– „Alma littera“ yra didžiausia šalies leidykla. Kokie yra didžiausiųjų pliusai ir minusai? Ar galite juos apibrėžti?

– Ryškus mūsų išskirtinumas – asortimento plotis ir gylis. Kurdami turinį visiems – nuo mažiausiųjų iki didžiausiųjų, nuo grožinės iki dalykinės literatūros, siekiame geriausio rezultato. Šis siekis mums suteikia ne tik geros patirties, bet ir iššūkių. Didiesiems lengviau įsigyti knygų leidybos teises ir jas sėkmingai išnaudoti, turime nemažą tokių knygų ir autorių sąrašą: pavyzdžiui, Hario Poterio serija, Gary Chapmano knygos, Kakės Makės pasaulis ir daugybė kitų. Tačiau, kad ir kaip gaila būtų, žengdami koja kojon su pasaulinėmis literatūros naujienomis, ne visada pataikome. Matome rimtosios literatūros kūrinių svarbą ir reikšmę, tačiau jų skaitytojų būrys – visada mažesnis. Tenka išlaikyti balansą.

Būti lyderiu nėra lengva, todėl pirmiausia siekiame vienybės, profesionalumo ir aiškiai apibrėžtų atsakomybių. Svarbu, kad kiekvienas, dirbantis leidykloje, jaustų prasmę. Mes be galo vertiname ir mylime produktą, kurį kuriame, – knygą.

– Inovacijų amžiuje esate iš tų, kurie saugo knygą – tradicinį rašytinį žodį. Kaip leidykloje dera tradicijos ir inovacijos?

– Saugome ir puoselėjame tradicinį rašytinį žodį lietuvių kalba, nes neabejojame jo verte ir galia. Kad ir kaip kinta pasaulis, ateina naujos kartos ir įpročiai, tikime, kad knyga, kaip forma, išliks ilgai. Vis dėlto, knygoje viskas prasideda nuo turinio, o jis šiandien įgauna naujų formų per vaizdą, garsą, patogumą, randasi ir naujų žanrų. Ieškome jų kartu su kūrėjais.

Leidykla įžengia į naują, audioknygų, segmentą ne tik suteikdama teises įgarsinti knygas, bet ir pati aktyviai dirbdama, kad jau kitais metais pristatytų džiugių naujienų audioknygų gerbėjams.

 

Leidykla įžengia į naują, audioknygų, segmentą ne tik suteikdama teises įgarsinti knygas, bet ir pati aktyviai dirbdama, kad jau kitais metais pristatytų džiugių naujienų audioknygų gerbėjams. Matome, kad šis turinys išties paklausus skubantiems, galimybę rinktis vertinantiems skaitytojams. Tęsiame ir elektroninių knygų gamybą, pastebime, kad jos itin mėgstamos keliaujančiųjų.

Taip pat leidžiame klasikinius autorius – nuo Charlotte Bronte, Henry Jameso, Gabrielio Garcios Marquezo iki pačių moderniausių – Bernardine Evaristo, Donnos Tartt, Anthony Doerrio ar Abrahamo Verghese.

Vykstame į tarptautines muges, bendraujame su užsienio leidyklomis ir agentūromis, surengėme jau du leidyklos konkursus, ragindami kūrėjus siųsti savo kūrybą. Stebime plačiomis akimis Lietuvos aktualijas ir patys kartais siūlome tapti autoriumi žmonėms, kurie galbūt patys apie tai nesusimąstė.

Galime drąsiai sakyti, kad esame kurianti leidykla, nes net 40 proc. mūsų parduodamų knygų sudaro lietuvių autorių kūryba. Tai ypač ryšku kalbant apie vaikų literatūros krepšelį, daugiau nei pusė jo – lietuvių rašytojų ir iliustratorių kūryba. Itin stiprus ir negrožinės literatūros kūrėjų krepšelis, kuris sudaro bene pusę pardavimo, o temų plotis – nuo receptų, bendravimo psichologijos iki istorinės tematikos. Tad mums, kaip leidėjams, itin rūpi ne tik skatinti kurti, bet ir būti ta pagalba, kuri sutelkia galimus resursus, prisideda tobulinant turinį, ieško aktualių temų, vertina turinį pasitelkdama kitų sričių psichologus – nuo mokslininkų iki psichologų.

Norėtume, kad daugiau būtų rašoma paaugliams, siekiame padrąsinti kūrėjus, kurie galėtų rašyti grožinę literatūrą, tad neseniai paskelbėme jau devintąjį literatūros konkursą, kviečiantį dalyvauti kūrėjus, rašančius jaunimui ir vaikams, bei trečiąjį – suaugusiųjų grožinę literatūrą. Kokybiškų rankraščių laukiame iki kitų metų balandžio 15 dienos, esame sutelkę itin profesionalią komisiją, paruošę 2 tūkst. eurų vertės prizus kiekvienam iš laimėtojų.

Esame atviri ir džiaugiamės, kai leidyklą pasiekia idėja, kurioje įžvelgiame knygos potencialą. Mums svarbu tekstas, vaizdas, jausmas, kurį ji sukelia skaitytojui. Sėkmė ateina tada, kai knyga randa savo skaitytoją, ir ne vieną.

Taip ir gimsta nemažai bendrų projektų – gerų lietuviškų knygų aktualiomis temomis.

„Vilniaus knygų mugė leidyklai yra unikali galimybė pristatyti lietuvių autorius ir naujausias jų knygas, parodyti, kokius geriausius pasaulio literatūros kūrinius išleidome, susitikti su mūsų skaitytojais, pasikalbėti apie juos dominančius kūrinius, autorius, temas ir žanrus“, – sakė leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. 

Leidyklos „Alma littera“ stende išsirikiuos daugiau nei 300 pavadinimų knygos, skaitytojai galės susitikti, pabendrauti ir gauti autografus net iš 42 autorių ir iliustruotojų. Visas knygų mugės dienas su skaitytojais bendraus net 60 leidyklos žmonių – nuo administratorės, finansininko iki leidyklos vadovo. Jie mielai konsultuos skaitytojus, patars, kokia knyga jiems labiausiai tiktų ir patiktų, nes visi be išimties išmano knygų, kurias išleidžia, turinį. Leidykla šiais metais kvies į 19 naujausių knygų pristatymo renginių.

„Vilniaus knygų mugės laukiame visus metus, mums tai – ne tik didžiulė šventė, bet ir galimybė išsiaiškinti skaitytojų poreikius. Siekiame, kad mūsų leidykloje skaitantys žmonės rastų pačių įvairiausių knygų, įsiklausome į jų prašymus, pageidavimus, – sakė leidyklos vadovė D. Zaidė. – Esame lyderiai, dėl to atsakomybė dar išauga, mums svarbu, kad knygos dovanotų unikalios skaitymo patirties, kad skaitytojai rastų įkvepiantį, prasmingą ir įdomų turinį. Esame tiltas tarp kūrėjų ir skaitytojų, norime, kad šis tiltas jungtų bendraminčius.“

Atskiras skyrius – Ukrainos literatūrai

Leidyklos stende bus įrengtas Ukrainos literatūros skyrius, o laukiamiausia leidyklos viešnia – viena žymiausių ukrainiečių autorių Oksana Zabuzhko. Šiais metais Lietuvos skaitytojai turės galimybę skaityti Zitos Marienės į lietuvių kalbą išverstą jos romaną „Užmirštų „sekretų“ muziejus“, 2019 metais Šveicarijos laikraščio „Tages Anzeiger“ įtrauktą į geriausių XXI amžiaus pasaulio romanų dvidešimtuką. Istorija, kurios centre – 70 audringų Ukrainos metų ir trys skirtingų kartų, likimų moterys, pripažinta BBC Ukrainos metų knyga, apdovanota Nacionaline premija, dažnai prilyginama Nobelio premijos vertiems kūriniams. Susitikimas su knygos autore vyks mugės šeštadienį, vasario 25 d. 18 val., 5.1 salėje. Rašytoją kalbins knygų apžvalgininkas, žurnalistas Audrius Ožalas.

Ukrainos temą tęsia ukrainietė Jeva Skalecka, kurios knygą „Jūs nežinote, kas yra karas. Jevos dienoraštis“ į lietuvių kalbą išvertė Audronė Macijauskienė. Knyga skirta jauniesiems skaitytojams – tai sukrečiantis, bet kartu ir šviesus dvylikmetės ukrainietės dienoraštis, kurį mergaitė pradėjo rašyti, kai Rusija užpuolė Kyjivą. Knygoje išsilieja pirmųjų karo dienų siaubas, nežinia, baimė, sumišusi su drąsa, tikėjimu ir troškimu išlikti, liudyti tiesą, nepasiduoti.

Palmira Galkontaitė. 

Lietuvės autorės Palmira Galkontaitė ir Lina Šipavičiūtė-Černiauskienė į knygą „Ištrūkusios iš pragaro“ sudėjo jautrius Ukrainos karo pabėgėlių moterų pasakojimus. Vilniaus knygų mugėje ketvirtadienį, 15 val., Kino salėje laukia susitikimas su knygos autorėmis. Autores kalbins kūrybininkė Dovilė Filmanavičūtė.

Istorijos gelmėse – LDK istoriją kūręs Europos elitas ir geidžiamiausia to meto nuotaka

Leidyklos naujienų lentynoje – nemažai istorinių knygų. Jų autorius bus galima sutikti ir leidyklos stende, ir mugės diskusijose. Istorikė Luka Lesauskaitė kartu su knygos „Karo nuotaka“ autore Ilona Skujaite mugės šeštadienį, vasario 25 d. 15 val., „Forume“ kalbėsis apie kadaise buvusią geidžiamiausią Europos nuotaką – karalaitę Kotryną Jogailaitę. Ši knyga – atradimas tiems, kurie domisi Lietuvos istorijos peripetijomis. Žurnalistė I. Skujaitė pasakoja jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istoriją. Knygoje atspindėti karališki moterų ir vyrų žaidimai, susipinantys į intriguojamą dramą, kurioje – aistros, išdavystės, kovos dėl valdžios ir XVI amžiaus Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos bei Maskvos valdovų dvarų paslaptys.

Leidykla su pasididžiavimu mugėje pristatys šių metų naujieną – istoriko Eimanto Gudo bei ekskursijų gido Donato Jokūbaičio knygą „Mėlynas kraujas“. Knygoje du istorijos gerbėjai, du žodžio kišenėje neieškantys vyrai siūlo susipažinti su penkiomis įtakingiausiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminėmis – neatsiejama Europos elito epochos dalimi.

Istorijos temai neabejingas ir žurnalistas Valdas Bartasevičius, kurio naujausias romanas  „Lietus Amsterdame“ taip pat pristatomas knygų mugėje, o knygos autorius leidyklos stende pasirengęs diskutuoti apie sunkias istorines temas. Romano centre – Lietuvos žydų ir lietuvių, mažo miestelio kaimynų likimas, prasidėjęs Antrojo pasaulinio karo metais ir nusitęsęs iki šių dienų.

Leidyklos stende bus galima sutikti ir užkalbinti ir dar du itin populiarius istorinių knygų autorius – karybos specialistą Giedrių Petkevičių, pažįstamą iš jo knygų „Karo anatomija“, „Karo žmonės“, bei bestselerį „Prieš panyrant į sutemas“ parašiusį istoriką Valdą Rakutį.

Pasauliniai ir lietuviški bestseleriai

Lietuvių ypač mylima bestselerių autorė Irena Buivydaitė šioje knygų mugėje pristatys naujausią, jau penkioliktą romaną „Kas būtų, jei...“. Autorę, o taip pat iš Vokietijos savo knygos „Gėdos vaikas“ pristatyti atvykusią rašytoją Jolitą Herlyn bus galima sutikti kiekvieną dieną „Alma litteros“ stende.

Algimantas Čekuolis. 

Nuo knygų mugės neatsiejamas ir žurnalisto, keliautojo ir rašytojo Algimanto Čekuolio vardas. Autoriaus gerbėjų lauks neseniai išleista, itin atvira jo biografinė knyga „Medinė kaukė“. Tikimės, kad sveikata leis ir Algimantas su savo ištikimaisiais skaitytojais susitiks ir penktadienį, ir šeštadienį.

Leidykla džiaugiasi, kad šiais metais pristatys kaip niekada daug naujų, premijomis apdovanotų ir jau pasaulio skaitytojų įvertintų knygų. Sally Rooney, Anthony Doerris, Susanna Clarke, Nobelio premijos laureatas Abdulrazakas Gurnahas neabejotinai žinomi Lietuvos skaitytojams, o tik iš spaustuvės atkeliavusios, naujausios jų knygos lauks gerbėjų mugėje.

Tiesiai iš spaustuvės į mugę atkeliauja ir Ingos Margaritos Bautrėnienės į lietuvių kalbą išverstas pasaulinis bestseleris – ketvirtoji žymiausios pasaulyje miškų ekologės Suzanne Simard knyga „Miško išmintis. Medžių motinos beieškant“. Knyga primena, kad pasaulis – tai istorijų tinklas, jungiantis mus vienus su kitais. Ši knyga ne apie tai, kaip galime išgelbėti medžius. Ši knyga apie tai, kaip medžiai gali išgelbėti mus. 

Po santykių, emocijų ir žmogaus kūno labirintus

Dvi psichologės, dvi naujos, skirtingos knygos santykių tematika. Psichoterapeutė Rasa Andrikienė, parašiusi knygą „Labirintuose“, ir porų psichoterapeutė dr. Vilija Girgždė, išleidusi knygą „Mes skirtingi. Negi skirtis?“, knygų pristatyme kalbės apie tai, kaip geriau pažinti save ir savo partnerį santykiuose.

Su skaitytojais mugėje bendraus ir diskutuos ne tik santykių, emocijų ir dvasinio pasaulio specialistai, bet ir knygas išleidę žinomi gydytojai Jokūbas Fišas ir Valerijus Morozovas. Du žavingi, charizmatiški medikai žada atskleisti praktines naudas, kurias galime patys sau suteikti, kad būtume ne tik ilgaamžiai, bet ir sveiki.

Vaikams ir jaunimui – apie Raudonąją knygą, žydų gelbėtojus ir ypatingą klasikos kolekciją

Gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius nusprendė artimiau susipažinti su vaikų pamėgta heroje Kake Make, o ši pakvietė gamtininką supažindinti ją su nykstančiais Lietuvos gyvūnais ir augalais. Rasos Matukaitytės iliustruotoje, nuotraukomis papildytoje knygoje vaikai susipažins su Lietuvos raudonąja knyga, sužinos apie išnykusius, nykstančius ir išsigelbėjusius augalus bei gyvūnus ir aiškinsis, kaip saugoti, tausoti gamtą. Sekmadienį, 11 val., Jaunųjų skaitytojų salėje knyga bus pristatyta mažiesiems skaitytojams ir jų tėvams.

 Selemonas Paltanavičius.

Šeštadienį, 18 val., Jaunųjų skaitytojų salėje bus diskutuojama apie ne vieną kartą išugdžiusias klasikos knygas. Christine Nöstlinger „Pirmadienį viskas kitaip“, Katherine Paterson „Smarkuolė Gilė Hopkins“, Ericho Kästnerio „Dvynukės“, Alfredo Marshallo „Aš moku šokinėti per balas“ ir dar daugiau pasaulyje plačiai žinomų leidinių atgimė naujai – Lietuvos auditorijai perleista vertingiausių klasikos kūrinių kolekcija. Pokalbis-interaktyvi diskusija suksis apie temas, kurias ir gvildena šios kolekcijos knygos – sunkumus, su kuriais susiduria paaugliai, problemas šeimoje ir bandymus išlikti nepalaužiamam.

Tarp naujausių knygų Vilniaus knygų mugėje – ir istoriko Zigmo Vitkaus unikali knyga apie žydų gelbėtojus „Akimirka apsispręsti. Lietuvos žydų gelbėtojų istorijos“, ne taip seniai pasirodžiusi vienos garsiausių vaikų rašytojų – Evelinos Daciūtės ir iliustruotojos Aušros Kiudulaitės knyga „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“. Knygos pristatyme, kuris vyks šeštadienį, 14 val., Jaunųjų skaitytojų salėje, autorės papasakos apie knygos idėją, rašymo ir iliustravimo procesą, taip pat mažuosius skaitytojus mokys, kad draugystė yra ne tik žaidimai ir laikas kartu, draugystė praturtina ir augina.

Ne tik šios, bet ir dar daugiau naujienų – leidyklos „Alma littera“ stende, 23-iojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Renginių ir susitikimų su autoriais grafiką galima rasti leidykos „Facebook“ paskyroje.

Šį savaitgalį jau trečią kartą Vilniaus Katedros aikštėje įsikūrusioje „Knygų aikštėje“ ir suaugusiųjų, ir mažųjų skaitytojų laukia įdomiausi susitikimai su knygų autoriais, pokalbiai, autografai, kūrybinės dirbtuvės.

„Leidyklos siekis – teikti pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą, knygos, kurias leidžiame, pasiekia ir literatūros gurmanus, ir pramoginių skaitinių ieškančius žmones. Mums rūpi kokybiškas, vertingas turinys, kurį skaitytojams galėtume pateikti įvairiomis formomis“, – sakė leidyklos vadovė D. Zaidė.

„Susitinkame prie bokšto!“ – kviečia jungtinis Lietuvos leidėjų asociacijos ir leidyklų paviljonas. „Alma littera“ „Knygų aikštėje“ šiais metais įrengė didžiausią knygų stendą, į kurį tiesiai iš spaustuvės atvyksta itin aktualios šiuo laikotarpiu naujienos.

Kas yra šeštasis Ukrainos prezidentas, kalbėjęs apie tai, kad nori būti taikos prezidentu, o likimas jam lėmė karą? Žurnalisto, Ukrainos televizijos laidų vedėjo Serhijaus Rudenkos parašyta prezidento biografija „Zelenskis“ yra pirmoji pasaulyje. Knygoje pasakojama apie skirtingus Volodymyro Zelenskio gyvenimo etapus, pradedant jo vaikyste Kryvyj Rihe ir baigiant 2022 metų Rusijos ir Ukrainos karu. Tai istorija žmogaus, kuris, neturėdamas politinės patirties ir reikalingų žinių, pažadėjo ukrainiečiams pakeisti jų gyvenimą. Tai istorija žmogaus, priėmusio Vladimiro Putino iššūkį ir šiuo sunkiu metu tapusio Ukrainos valstybės vadovu.

Vos pasirodžiusi 2017 metais, jau per pirmąją savaitę žurnalisto Dovydo Pancerovo autentiškas pasakojimas apie karą Ukrainoje „Kiborgų žemė“ tapo bestseleriu, sulaukusiu ne vieno tiražo. D. Pancerovas šių metų kovą sugrįžo į Ukrainą – taip atsirado papildytas knygos „Kiborgų žemė. Pasakojimas apie Rusijos karą prieš Ukrainą“ leidimas. Trečioji, papildyta knygos dalis – tarsi „Kiborgų žemės“ tęsinys, mėginimas sąžiningai papasakoti apie troškimą sugrįžti į kariaujančią šalį, į kurią sau kažkada buvo pažadėta negrįžti. Naujojoje knygos dalyje nugulė ir pasakojimas apie „Laisvės TV“ dokumentinio filmo „Kyjivo trasa“ filmavimo užkulisius.

Legendinė britų rašytojo ir žurnalisto George’o Orwello politinė satyra „Gyvulių ūkis“ dar niekada nebuvo tokia aktuali. G. Orwellas ją parašė dar tada, kai Didžioji Britanija ir kitos šalys su Sovietų Sąjunga buvo sudariusios sąjungą prieš nacistinę Vokietiją, o britų inteligentija į Staliną žiūrėjo palankiai. Vos pasirodžiusi 1945 metais, knyga akimirksniu sulaukė sėkmės, buvo įvertinta apdovanojimais. Pasaulyje parduota daugiau nei 11 mln. šios Vakarų literatūros klasikos egzempliorių. G. Orwello pasakojimas apie propagandą, valdžią ir godulį, atrodo, tarsi būtų parašytas šiandien. Naujame knygos leidime niūrų nepamirštamos istorijos humorą sustiprina išraiškingi iliustruotojo Chriso Mouldo piešiniai.

M. Savičiūtės nuotr.

Piešiniais apie gyvenimą sovietmečiu, į kurį niekada nenorėtų sugrįžti, savo knygoje „Skardinė žirnelių“ pasakoja ir Prancūzijoje gyvenanti, pasaulyje savo dainomis išgarsėjusi lietuvė GiedRé – Giedrė Barauskaitė. Jos komiksų istoriją apie niūrias dienas, kuriose nebuvo laisvės mąstyti ir elgtis taip, kaip nori, kurioje už gatvėje pakabintą plakatą galėjo išsiųsti į lagerį, parduotuvės buvo pustuštės, o kramtomoji guma – itin retas skanėstas, iliustravo žinoma prancūzų iliustruotoja Holly R.

Paviljone bus pasitiktas ir spaustuvės dažais dar kvepiantis, tikrais faktais paremtas Vokietijoje gyvenančios lietuvių rašytojos Jolitos Herlyn romanas „Gėdos vaikas“. Viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių šalies bibliotekose savo naujojoje knygoje pasakoja dviejų draugių istoriją, kurią nutraukia išdavystė. Knygoje skaitytojai atras iki širdies gelmių sukrečiančią vaikišką draugystę, vidurio amžiaus krizės išbandymus, kelias kartas slegiančią kaltę ir išlaisvinantį atleidimą... Neįtikėtina, kad vis dar kraujuojanti „gėdos vaikų“ žaizda daugybę žmonių pavertė pasaulio istorijos įkaitais.

Į susitikimus skaitytojus „Knygų aikštėje“ pakvies praėjusių metų „Knygų aikštės“ žvaigždė – sodininkas ir bitininkas Algirdas Amšiejus, kartu su televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaite pristatysiantis naują savo knygą „Sodo metai“. Apie tai, kas lemia ilgą, aktyvų ir sveiką gyvenimą, savo knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ pristatyme kalbės gydytojas Jokūbas Fišas, o apie mokslo įdomybes bus galima išgirsti iš fantastikos ir mokslo gerbėjo, televizijos laidų vedėjo Rolando Maskoliūno lūpų – neseniai pasirodė jo knyga „Tikiu į protą visagalį“. Savo gerbėjų būrį neabejotinai surinks ir aktorius Juozas Gaižauskas, pasakosiantis apie savo knygas „Žaižaruojančios dangaus skeveldros“ ir „Tigras, glostantis pėdas“.

Naujos leidyklos knygos atkeliauja ir pas mažuosius skaitytojus. Laukiamiausia jų naujiena – rašytojų Skaistės ir Tomo Dirgėlų išleistos knygos „Otis eina į darželį“ ir „Tėtis darželyje“. Paviljono scenoje rašytojai pasakos ir apie savo kūrybos naujienas, ir apie šiais metais išleistą bendrą jų dueto darbą – „Monstropedija. Ateiviai mokyklos stadione?!“. Scenoje prie Nacionalinio dramos teatro į susitikimą su T. Dirgėla pakvies radijo laidų vedėja Lavija Šurnaitė, o S. Dirgėlienė vaikams surengs žaismingas Očio dirbtuvėles.

Apie mokyklą, meškius, geriausias gimtadienio dovanas ir paslapčiausias paslaptis su vaikų rašytoja Evelina Daciūte paviljono scenoje šeštadienį kalbėsis žurnalistė Laisvė Radzevičienė. Iškart po jo čia vyks Linos Liubertaitės knygos „Sodo detektyvas“ pristatymas, o kitą dieną „Knygų aikštės“ paviljone vaikų lauks mylima Kakė Makė.

Į kūrybos dirbtuves „Akiniuotos Marmių dirbtuvėlės“ kvies knygų autoriai Indrė Pavilonytė ir Martynas Pavilonis, o prie autografų stalo vaikai sutiks ir daugiau mėgstamų rašytojų – Jurgą Baltrukonytę, Selemoną Paltanavičių.