Skaičiai šokiruoja

Registrų centro duomenimis, per daugiau kaip pusantrų metų (nuo 2021-ųjų sausio iki 2022-ųjų rugpjūčio) D. Rodalevičienė ne darbo metu prie minėtos elektroninės sistemos jungėsi daugiau kaip 170 kartų. O savaitgaliais – dar beveik 70 kartų. Kol kažkas iš penkių jos kolegių, turinčių šioje byloje nukentėjusiųjų statusą, apsižiūrėjo, kad kažkas iš pašalies domisi jų vizitais pas tokius specialistus, kaip ginekologai, ir kreipėsi dėl to į savo vadovybę.

Ši, savo ruožtu, pradėjo tarnybinį patikrinimą, o jį baigus, pernai rugsėjį buvo kreiptasi į teisėsaugą dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo. Tačiau teisėsauga įžvelgė šioje situacijoje daugiau ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo.

Pernykštį rugsėjį buvo sustabdytas ir D. Rodalevičienės leidimas be jokių apribojimų jungtis prie e. sveikatos portalo.

Pasiteiravus prieš teismo posėdį vienos nukentėjusiosios, ar teisiamoji dar tebedirba jų tarnyboje, pašnekovė atsakė, kad jau nebe. Tačiau prisipažino, kad nežinanti, ar ji neperkelta į kokią nors kitą tarnybą.

Diana Rodalevičienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gina dvi garsenybės

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja, D. Rodalevičienė teigė, kad neatsimena, jog būtų tikrinusi kolegių siuntimus pas gydytojus bei peržiūrinėjusi specialistų atsakymus. Ir tokių duomenų nerinko bei nekaupė.

Tačiau įtariamoji neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu buvo linkusi akcentuoti, kad turėjo teisę tikrinti tokius šauktinių bei profesinės tarnybos karių duomenis. Be to, ji teigė esą nebuvo oficialiai apmokyta dirbti su e. sveikatos sistema.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, D. Rodalevičienė, nepripažįstanti jai inkriminuojamo nusikaltimo, net pakeitė advokatą, nes pirmasis jos gynėjas bandė ją įkalbinėti pripažinti kaltę, kad būtų galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Antruoju D. Rodalevičienės advokatu tapo Olegas Šibkovas, ginantis ir buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių, kaltinamą seksualiniais nusikaltimais prieš keturis nepilnamečius, dalis kurių tuo metu dar buvo mažamečiai. Dėl didelio šio advokato užimtumo neįvyko prieš pustrečio mėnesio planuotas pirmasis D. Rodalevičienės bylos posėdis.

Tiesa, atvykus į šiandieninį savo bylos posėdį, D. Rodalevičienė sėdėjo tarp dviejų advokatų. Antrasis buvo Saulius Pikturna, prieš septynerius metus pats buvęs padidinto žiniasklaidos susidomėjimo objektu – po to, kai Krašto apsaugos ministerija atšaukė jį iš Lietuvos gynybos atašė Rusijos Federacijoje pareigų, paaiškėjus, kad jis vedė šios šalies pilietę ir bandė tai nuslėpti.

Nukentėjusios nekalbios

Pagal pareikštą kaltinimą – be asmens sutikimo, pasinaudojus savo tarnybine padėtimi, rinkus viešai neskelbiamus duomenis apie privatų jo gyvenimą, D. Rodalevičienei gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba net laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal griežčiausią bausmę, numatytą už šį nusikaltimą, jis priskiriamas nesunkiems.

Šioje byloje liudytojais pripažinti ir nukentėjusiųjų, kurių dauguma – taip pat karo gydytojo padėjėjos ir jaunesnio amžiaus, negu kaltinamoji, kolegos vyrai. Nė viena iš nukentėjusiųjų prieš perduodant bylą teismui nebuvo pareiškusi aukštąjį išsilavinimą turinčiai 36-erių D. Rodalevičienei jokio ieškinio dėl joms padarytos turtinės ar neturtinės žalos.

Pabandžius prieš teismo posėdį pasiteirauti nukentėjusiųjų, ar jos visgi ieškinius buvusiai kolegei reikš, atsakyta tyla. Galiausiai viena iš jų pareiškė, kad visa tai paaiškės teismo posėdžio metu. Tačiau šiam dar neprasidėjus, žiniasklaida buvo iš jo išprašyta.

Niekas nenorėjo viešumo

Tai, kad namų darbus atlikusios ir nukentėjusiosios, kurių oficialiai niekas neatstovauja, ir teisiamoji, jautėsi jau prieš posėdžio pradžią.

D. Rodalevičienė, pasirodžiusi prie teismo posėdžių salės anksčiau už nukentėjusiąsias, dar bandė derėtis su žiniasklaida, kad ši jos nefotografuotų ir nefilmuotų. O jos nurodytos aplinkybės, dėl kurių esą žiniasklaida turėtų atsižvelgti į jos prašymą, priminė jau ne kartą girdėtas spekuliacijas, kuriomis linkę manipuliuoti ir kai kurie Kauno gaujų atstovai.

Nepavykus sugraudinti žiniasklaidos, D. Rodalevičienė skubiai paliko teismo pastatą, į kurį sugrįžo jau su vienu savo advokatu. Ir netrukus ėmė dengti dalį veido skarele.

Diana Rodalevičienė ir Saulius Pikturna/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Į akis krito ir tai, kad teisiamoji net nepažvelgė nukentėjusiųjų pusėn, nors šios ją varstė piktais žvilgsniais.

Deja, šios nebylios dvikovos tęsinio žiniasklaida jau nebematė, nes, vos prasidėjus teismo posėdžiui, prokurorė pasiūlė, kad jis būtų neviešas, todėl, kad neišvengiamai bus garsinami nukentėjusiųjų sveikatos duomenys.

Šiam prokurorės pasiūlymui pritarė ir D. Rodalevičienės advokatas O. Šibkovas, pareiškęs, kad ir jis buvo parengęs teismui tokį patį prašymą. Pritarė prokurorės nuomonei ir teisiamoji bei nukentėjusiosios.

Išklausiusi visas nuomones, bylą nagrinėjanti teisėja Sigita Meškauskienė pareiškė, kad siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų procesines teises, šis teismo procesas bus neviešas.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, nepripažino savo kaltės D. Rodalevičienė ir teisme, o nukentėjusiosios atsisakė savo teisės pareikšti jai kokius nors ieškinius.

„Kariuomenė visada buvo ir bus visuomenės dalimi, ji ne tik saugo valstybę, bet ir puoselėja valstybingumo tradicijas, istorinį palikimą. Vienas svarbiausių militarinės Kauno istorijos paveldų – Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos teritorija su istoriniu karinės ligoninės pastatu, čia saugomais Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondais,  Dr.  J. Basanavičiaus paminklu. Kaunui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine, miestui istoriškai svarbią teritoriją planuojama atverti visuomenei valstybinių švenčių ir kitomis svarbiomis progomis, tuomet čia  galės lankytis ir su ja susipažinti miestiečiai ir Kauno svečiai“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sveikindamas karo medikus, mininčius Karo medicinos tarnybos atkūrimo 30-metį.

„Pagrindinė Lietuvos kariuomenės užduotis – ginklu ginti Lietuvos valstybę. Bet kur ginkluotė ir technika, ten neišvengiamai atsiranda sužeidimai ir sužalojimai. Kur daug žmonių užsiima aktyvia veikla, ten ypatingai yra svarbu užtikrinti greitai prieinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas esant traumoms. Labai svarbu užtikrinti ir išlaikyti gerą psichologinę karinių vienetų būklę. Kariuomenei yra svarbus išgyvenamumas arba gyvybingumas, o karo medikai tai padeda užtikrinti. Jie teikia medicininę paramą kariniams vienetams, stebi ir palaiko gerą karių fizinę ir emocinę sveikatą, ją atstato ir išlaiko mūsų gyvybingumą vykdant pagrindinį kariuomenės uždavinį. Jau COVID-19 pandemijos metu visi tikrai suprato, kad be gerų medikų šansų išlikti gali būti nedaug, o Lietuvos kariams karo medikai yra ir bus reikalingi visada. Mieli karo medikai, sveikinu su gražiu jubiliejumi ir dėkoju Jums už tarnybą!“, – karius sveikino Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Kariuomenė visada buvo ir bus visuomenės dalimi, ji ne tik saugo valstybę, bet ir puoselėja valstybingumo tradicijas, istorinį palikimą.

Šia išskirtine proga šiandien Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai ir darbuotojai dalyvavo iškilmingoje ceremonijoje, kurios metu buvo įteikti aukštesni kariniai laipsniai, kariai buvo skatinami vado vardinėmis dovanomis bei padėkomis.

„Šiuo nelengvu laikotarpiu linkiu stiprybės ir visada tikėti, kad tai, ką mokame, sugebame panaudoti geriausiai, o to, ko dar neišmokome – išmoksime ir sugebėsime padaryti taip, kad pagrindinis mūsų tikslas – karių sveikata svarbiausia – būtų pasiektas,“  – šventinėje rikiuotėje kalbėjo Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadas plk. ltn. Raimundas Blavieščiūnas.

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba yra labai svarbi užtikrinant karių sveikatos priežiūrą. Per metus į Lietuvos kariuomenę pašaukiami 3 800 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių, o tam, kad toks skaičius atitiktų karinės medicinos ekspertizės reikalavimus, mediciniškai reikia patikrinti bent tris kartus daugiau – 10–12 tūkst. jaunuolių.

Nors COVID-19 pandemijos metu virusas pakoregavo įprastą karo medikų dienotvarkę, tačiau veikla nesustojo: atliekama karinė medicinos ekspertizė kariams, įvairių sričių specialistų teikiamos planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat yra įrengtos būtinos gydymo vietos, o kariai PGR testais testuojami be laisvų dienų – net ir savaitgaliais. Be to, karo medikai užtikrina kariuomenės padalinių medicininę paramą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – tarptautinėse operacijose, padeda valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais.

Mjr. Tomo Balkaus ir Karo medicinos tarnybos nuotr.

Tarptautinio pripažinimo sulaukęs ir Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos teritorijoje įsikūręs Karo medicinos mokymo centras rengia karo medicinos gydytojus, karo medicinos gydytojo padėjėjus, paramedikus, štabo medicinos karininkus, karo medicinos rezervo karininkus, medicinos instruktorius. Taip pat organizuoja tęstinį individualų karo medicinos rezervo karių mokymą.

Specialiai karo ligoninei skirtas dviejų aukštų mūrinis pastatas buvo pastatytas 1855 m., kuriame iki šiol veiklą vykdo Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba. Statant pagrindinį korpusą buvo pradėtas sodinti ir ligoninės parkas, kuris yra išlikęs iki šių dienų. Pacientai šioje teritorijoje gali saugiai vaikščioti, reabilituotis ir pailsėti.

Šalies karo medicinos ištakos siejamos su 1918 metais, kai buvo įkurtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyrius. 1927–1933 m. buvo atlikta ligoninės rekonstrukcija, po kurios karo ligoninei suteiktas Dr. Jono Basanavičiaus karo ligoninės vardas, ir ji tapo viena geriausiai įrengtų ligoninių Lietuvoje. Rekonstrukcijai vadovavo prof. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba buvo atkurta netrukus po kruvinų Sausio 13-osios įvykių, o 1991 m. vasario 22 d. įkūrus Krašto apsaugos departamento Medicininę tarnybą jos viršininku paskirtas gydytojas Audrius Andrijauskas.

Mjr. Tomo Balkaus ir Karo medicinos tarnybos nuotr.

Karo medicinos tarnybos prižiūrima teritorija ir joje esantys pastatai yra naudojami ir sudaro bendrą Lietuvos kariuomenės karių sveikatos priežiūros kompleksą. Teritorijoje esančių pastatų remontas yra suplanuotas ir bus atliekamas pagal bendrą Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymo planą. Taip pat šioje teritorijoje įsikūrusios vienos didžiausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus Restauravimo dirbtuvės, kurios greitu laiku bus perkeltos į renovuotą pastatą, o didžiajame ligoninės pastate saugoma dalis eksponatų: archeologijos ir istorinių uniformų kolekcijos, meno rinkiniai, įvairių ginklų kolekcijos, istoriniai baldai bei etnografiniai eksponatai. Atlikus likusių pastatų remonto darbus dalis saugyklų būtų atvertos visuomenei, vyktų edukacinės programos.