Aplinkos ministerija nurodo, kad kiršlius bus draudžiama žvejoti nuo kovo 1-osios iki gegužės 15-osios, sterkus – iki gegužės 30-osios.

Taip pat iki balandžio 30-osios tęsiasi prieš mėnesį įsigaliojęs draudimas žvejoti lydekas, o iki balandžio 1 dienos draudžiama žvejoti šamus.

„Lydekų ir sterkų žvejybos draudimai 2021 metais buvo prailginti dviem savaitėmis, siekiant geriau apsaugoti šių žuvų išteklius“, – rašoma pranešime.

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie  20 proc. visos žuvų biomasės, šiuo metu jis yra mažesnis.

Lydekų ir sterkų žvejybos draudimai 2021 metais buvo prailginti dviem savaitėmis, siekiant geriau apsaugoti šių žuvų išteklius.

Anot ministerijos, plėšriųjų žuvų gausa svarbi palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką.

„Be to, plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija“, – nurodoma pranešime.

Pasak pranešimo, Aplinkos ministerija kasmet skiria 250-300 tūkst. eurų žuvų – daugiausia lydekų – įveisimui. Didžioji dalis įžuvinimui skirtų žuvų išauginama valstybiniuose Žuvininkystės tarnybos padaliniuose.

Pernai į 255 valstybinius vandens telkinius išleista apie 1,5 mln. sterkų, 2,6 mln. lydekų ir daug kitų žuvų jauniklių. Panašios apimties žuvivaisos darbus Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) planuoja ir šiais metais.

„Prie plėšriųjų žuvų išteklių būklės gerinimo prisideda ir žvejai mėgėjai, sulaukiame prašymų kai kuriuos vandens telkinius įžuvinti privačiomis lėšomis įsigytomis žuvimis. Tai galima padaryti ir įsigijus mėgėjų žvejybos leidimą bei laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų“, – nurodoma pranešime.

Siekdamas užtikrinti lydekų apsaugą žvejybos draudimo laikotarpiu, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) vykdo akciją „Lydeka“. Akcijos metu organizuojami reidai, vykdoma reguliari verslinės ir mėgėjų žvejybos kontrolė, transporto priemonių patikra.

Draudimas visuose vandens telkiniuose kasmet nuo gruodžio 15 iki sausio 31 dienos įvedamas siekiant apsaugoti šių žuvų išteklius.

Taip pat šiuo metu draudžiama žvejoti tamsiuoju paros metu pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Pasak aplinkosaugininkų, draudimas gaudyti vėgėles – pasiteisina.

„Ankstesniais metais daug pažeidimų fiksuodavome nakties metu, nemažai brakonierių sučiupdavome šių žuvų nerštavietėse. O jau keletą metų galiojant draudimui žvejoti tamsiu paros metu, matome, kad šie draudimai pasiteisina ir duoda gerus rezultatus“, – teigė Šilutės aplinkosaugininkė Laimutė Bulcienė.

Prisiminkite galiojančius draudimus ir į žvejybą ruoškitės atsakingai.

„Prisiminkite galiojančius draudimus ir į žvejybą ruoškitės atsakingai“, – įspėjo ji.

Anot jos, kiekvienas draudimas prisideda prie įvairių žuvų rūšių saugojimo.

Aplinkosaugininkai žada tikrinti, kaip jų laikomasi.

„Primename, kad už bet kokiu būdu iki sausio 31 dienos sugautas vėgėlės bus baudžiama iki 300 eurų bauda, konfiskuojami žvejybos įrankiai, valtys ir kitos žvejybos priemonės. Be to, pažeidėjas turės atlyginti gamtai padarytą žalą – sumokėti po 240 eurų už kiekvieną sugautą vėgėlę“, – kalbėjo L. Bulcienė.

Vėgėlės – gėluose vandenyse gyvenanti vienintelė menkių šeimos žuvis. Ji yra naktinis grobuonis, dienos metu įprastai lindi po akmenimis, tūno dugne ar pasislėpusios tarp augalų, medžių šaknų. Dėl to įprastai žvejojamos naktį.

Lietuvoje vėgėlės aptinkamos Kuršių mariose, taip pat daugelyje ežerų bei upių.

Aplinkosaugininkai primena, kad apie galimus pažeidimus galima pranešti telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.

„Kelia nerimą pasiūlymas visiškai uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, nes tai yra paskutinis vidaus vandens telkinys, kuriame dar galima žvejoti ir tiekti žuvį į rinką. Gali susidaryti rinkoje šviežios, natūralios žuvies, tam tikrų rūšių, deficitas ir išeities, kaip ją pakeisti, nelabai galime rasti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.

„Kai kalbame apie Kuršių marias, ne tik vietos žvejai ir smulkieji ją naudoja kaip žaliavą, bet yra šeimos cechai, turintys tautinio paveldo sertifikatą, kurie tiekia ją rinkai. Matome tam tikrą asortimento pagausėjimą, nors kiekiai nedideli, bet kas liečia mūsų organizuojamus turgelius, po vieną kitą žveją ar mažą įmonę tikrai turime. Šitos žuvies uždraudimas turėtų tam tikrą neigiamą įtaką. Trečdalis asortimento yra akvakultūra, trečdalis – jūros žuvis ir trečdalis – šviežia, natūrali laukinė žuvis. Norisi atkreipti dėmesį, kad netekus šito segmento galimai kaina pakiltų“, – sakė M. Maciulevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į darbo vietas.

„Visa grandinė svarbi, ne tik žvejai, bet ir perdirbimas, logistika, pardavimas. Turime nemažai darbo vietų“, – sakė žemės ūkio kooperatyvo vadovas.

Tuo metu žuvininkystės įmonių asociacijos LAMPETRA vadovė Siga Jakubauskienė sakė, kad teikiant įstatymo projektą nebuvo dialogo su žvejais verslininkais.

„Kyla klausimas, ar buvo pakalbėta su verslo asociacijomis, kaip joms atsilieps, renginiams, kultūriniam paveldui. Noriu pasakyti, kad jokio dialogo nebuvo. Dialogo nėra, tai galbūt mūsų per mažai. Ar buvo paklausta vartotojų, ar jiems sveikas maistas svarbu, ar jie sutinka visiems žmonėms suteiktą teisę į Lietuvos turtą perduoti meškeriotojams“, – sakė S. Jakubauskienė.

Jos teigimu, taip pat nebuvo įsiklausyta į mokslininkų argumentus.

„Labiausiai nustebino, kad nebuvo paklausta mokslininkų. Ichtiologų kreipimasis, kuris nuskambėjo prieš porą savaičių, nesulaukė dėmesio. Jie sako, kad žuvų išteklių būklė atitinka vidutinę, bet saugojimui visą laiką yra erdvės. Darome išvadą, kad buvo kalbėta tik su mėgėjų žvejų organizacija“, – sakė S. Jakubauskienė.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Švagždys sakė, kad visiškas verslinės žvejybos draudimas Kuršių mariose gali neturėti tokio efekto, kokio tikimasi.

„Turime situaciją, kad mūsų vandenyse žuvis pas mus neužsilaiko, o užsilaiko labiau Kaliningrado srities vandenyse. Tai liečia ne tik vietines žuvis, bet ir migruojančias. Čia yra tas pats telkinys, o kvotos nustatomos visam telkiniui. Jei kvotos leis, mūsų kaimynai pasakė, kad jie problemos nemato ir jie sėkmingai žuvis gaudys ir dar pasididins savo sugavimo dalį. Todėl toks drastiškas veiksmas kaip pilnas uždraudimas neturės tokio efekto, kokio tikimasi“, – sakė A. Švagždys.

„Teigiamas efektas atsirastų, jei būtų padarytas barjeras sūriam vandeniui įtekėti, padaryti migracijos keliai, atvertos naujos nerštavietės ir sėkmingas dirbtinis veisimas. Kaip pavyzdį galima pasakyti, kad lašišų ištekliai dabar Lietuvoje yra tokie, kokių niekada nebuvo nuo Kauno HES, ir tai yra tik dėl dirbtinio įžuvinimo ir sėkmingo gamtosaugos inspektorių darbo“, – sakė A. Švagždys.

Kovo viduryje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma drausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse.

Įregistruotame projekte numatoma, kad verslinė žvejyba ežeruose bus nebegalima nuo kitų metų, o per trejus metus verslinės žvejybos įmonės turės pasitraukti ir iš Kuršių marių bei pagrindinių žuvų migracijos kelių. Už pasitraukimą iš verslo arba persiorientavimą numatomos kompensacijos, kurių tvarką iki šių metų lapkričio 1 dienos turės parengti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Verslinė žvejyba būtų ir toliau galima polderiuose, taip pat toliau leidžiama stintų žvejyba Kuršių mariose su pūgžlių ir invazinių žuvų priegauda.

Įprastai šis draudimas įsigalioja nuo vasario pirmos dienos, tačiau šiemet ši diena – savaitgalį, dėl to draudimas įsigalios vasario trečią dieną.

Šis draudimas galios iki balandžio 20 dienos.

Aplinkos ministerija primena, kad iki šios dienos nuo sausio pirmosios taip pat draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, tačiau šis draudimas netaikomas žvejojantiems Kuršių mariose.

Be kita ko, nėra draudžiama žvejoti naudojant masalui žuvies gabalėlį. Gaudant žuvis tokiu būdu leidžiama naudoti ne daugiau kaip du žvejybos įrankius, Kuršių mariose – ne daugiau nei tris.

Draudimas įprastai įsigalioja gruodžio 15 dieną ir trunka iki sausio 15 dienos, tačiau šiemet jis įsigalioja diena vėliau.

„Tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną“, – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto – šiemet taip pat įsigalios pirmadienį ir truks mėnesį.  

Ministerijos pranešime teigiama, kad pastaraisiais metais sugaunama mažiau vėgėlių, jos veisiamos ir dirbtiniu būdu, tačiau šių žuvų išteklių būklė negerėja.

„Per pastaruosius penkerius metus vėgėlės beveik nebeneršia Minijos ir Jūros žemupiuose. Pernai versliniai šių žuvų sugavimai Kuršių mariose buvo beveik du kartus mažesni už pastarųjų dešimties metų vidurkį“, – teigiama pranešime.

Viena vėgėlė išneršia apie 1 mln. ikrų, tačiau didžiąją jų dalį sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai, teigia ministerijos specialistai.

Aplinkosaugininkai primena, kad vienos žvejybos metu žvejas turi teisę sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 centimetrų ilgio vėgėles.

Aplinkos ministerijos pranešime rašoma, kad šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras.

Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, o Kuršių mariose – ir žuvelė, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugumoje šalies vandens telkinių plėšriųjų žuvų yra per mažai. Net Kauno mariose, kuriose žuvų nuo 2013 m. pagausėjo apie keturis kartus, lydekų, greičiausiai dėl intensyvios jų žvejybos, nedaugėja.

Lydekų žvejybos draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai organizuos reidus, ypač į nuošalesnius, žvejų mėgėjų rečiau lankomus vandens telkinius. Ten vis dar pasitaiko pažeidėjų, kurie stato šakotines, paslėpdami jas po sniegu, ir gaudo besiruošiančias neršti lydekas.

Už kiekvieną draudžiamu laikotarpiu sugautą lydeką pažeidėjas turės sumokėti po 145 eurus  žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Be to, jam bus skirta iki 300 eurų bauda ir konfiskuoti visi nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės.

Aplinkos ministerija kviečia žmones apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatoriai šią informaciją nedelsdami perduos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos budinčiam mobiliam aplinkosaugininkų ekipažui.

Tai vienos vertingiausių mūsų vandenų žuvų, kurių ištekliai gausinami veisiant dirbtinai, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą pažeidėjams gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys). Pažeidėjai taip pat turės atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams papildomai sumokėdami už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką po 145 Eur. Jei žuvys bus sugautos ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, teks sumokėti tris kartus didesnę sumą.

Aplinkos ministerijos nuotr.

Vietiniai Nemuno žemupio gyventojai, nuo kovo 1 d., įsigiję žvejo mėgėjo korteles limituotai stintų žvejybai, gali žvejoti stintas tinkliniu samčiu nustatytose Nemuno, Skirvytės, Pakalnės, Aukštumalos ir Minijos upių atkarpose. Įsigyti žvejo mėgėjo korteles stintų žvejybai galima naudojantis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS), bilietų prekybos interneto svetainėje Tiketa.lt bei loterijos „Perlas“ terminaluose.

Mėgėjų žvejybos įstatymas draudžia prekiauti žvejų mėgėjų sugautomis žuvimis. Administracinių nusižengimo kodekse už mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ar iš jų pagamintų produktų pardavimą ar supirkimą numatyta bauda nuo 90 iki 290 eurų.

Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose draudžiama žvejoti karšius. Šiuose vandens telkiniuose sugautus karšius reikia nedelsiant paleisti atgal į vandenį.

Karšiai neršti pradeda, kai vandens telkiniuose vanduo sušyla iki 12° C. Tuomet jie būriais iš Kuršių marių išplaukia į Nemuno atšakas ir įlankų pakraščius. Kiekvieno būrio nerštas prasideda iš ryto ir trunka 2–3 paras, susilpnėdamas tik vidurdienį ir naktį. Ikrai išleidžiami ramiose įlankose ant augalinio substrato, prie kurio ir prilimpa. Karšis labai vislus – maždaug nuo 100 tūkst. iki 300 tūkst. ikrelių, todėl sugavus karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti juos atgal į vandens telkinį, kad po keleto metų Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis gausiais žūklės laimikiais.

Žuvys, suleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nepaisant to, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas privalu atlyginti padarytą žalą – po 60 eurų už kiekvieną karšį. Jei žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti triskart daugiau – 180 eurų už kiekvieną karšį. Už pažeidimą teks sumokėti ir iki 300 eurų baudą, taip pat bus konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės (meškerės, valtys ir kt.).

Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama bet kokia žvejyba 400 m   zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Šis draudimas įtvirtintas tam, kad galima būtų apsaugoti ankstyvą pavasarį pradedančias neršti lydekas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai iki pat draudimo žvejoti lydekas pabaigos vykdys sustiprintą vandens telkinių kontrolę. Praėjusiais metais lydekų draudimo metu pareigūnai surengė 366 reidus ir patikrino daugiau kaip 3 tūkst. žvejų mėgėjų, buvo nustatyta 280 pažeidimų. Bendra pažeidėjų padaryta žala žuvų ištekliams siekė daugiau kaip 12 tūkst. eurų.

Aplinkos ministerija primena, kad nepaisantiems draudimo žvejoti lydekas teks mokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti žalą gamtai. Administracinių nusižengimų kodekse už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą numatyta bauda iki 60 eurų. Š. m. sausio 6 d. aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas ir Padarytos žalos žuvų ištekliams baziniai įkainiai. Vienos lydekos bazinis įkainis – 145 eurai. Skaičiuojant žalą aplinkai, šis įkainis dauginamas iš vartotojų kainų indekso, kurį skelbia Statistikos departamentas.

Taigi spalio 15 d. galima žvejoti be kortelės (su žvejo mėgėjo bilietu), paleidžiant lašišas ir šlakius, arba įsigijus kortelę.

Šiemet tokia galimybė susidarė todėl, kad minėtųjų taisyklių nustatyti draudimai įsigalioja tik po savaitgalio, jie taip pat negalioja paskutinę draudimo dieną, jeigu ji yra savaitgalį, kaip šiuo atveju. Tokia nuostata taikoma ir draudimui žvejoti nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. taisyklių 4 priede nurodytose upėse, todėl šis draudimas įsigalios pirmadienį, spalio 17-ąją.

Sugautą lašišą arba šlakį leidžiama paimti tik turint galiojančią žvejo mėgėjo kortelę. Pagal nustatytą limituotos žvejybos organizavimo tvarką kortelės išduodamos iki spalio 15 d. imtinai.

Sekmadienį, spalio 16 d., bus galima žvejoti su žvejo mėgėjo bilietu, paleidžiant lašišas ir šlakius, o žvejo mėgėjo kortelės nebebus išduodamos.