„Deja, dėl sprogimo šeši žmonės žuvo iškart“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.

Jis pridūrė, kad dar 35 žmonės per ataką netoli Beriozovkos kaimo buvo sužeisti.

Pastaraisiais mėnesiais ukrainiečiai vis dažniau dronais ir raketomis atakuoja prie Ukrainos sienos esančią Belgorodo sritį.

Pirmadienio atakos aukų skaičius yra didžiausias pastarosiomis savaitėmis.

Pasak V. Gladkovo, pataikyta į du vanus, kuriais važiavo netoliese esančios gamyklos darbuotojai, ir į vieną keleivinę transporto priemonę.

Belgorodo srities administracija nurodė, kad šios transporto priemonės priklauso vienai mėsos produkcijos įmonei.

V. Gladkovo pranešime sakoma, kad tarp sužeistųjų yra du vaikai ir kad vieno sužeisto vyro būklė sunki, jam atliekama operacija.

Ataka įvyko penktadienį, 42 metų žurnalistui Semionui Jereminui ir jo filmavimo komandai grįžus iš Pryjutnės kaimo netoli fronto linijos, nurodė laikraštis.

„Jeremino filmavimo komandą vienu metu atakavo keli [...] dronai. Pirmas smūgis buvo netikslus, bet per antrą žurnalistas buvo sužeistas ir dėl to mirė“, – sakoma pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pasmerkė ataką ir pareikalavo tarptautinių organizacijų bei žmogaus teisių institucijų „tuojau pat ryžtingai pasmerkti dar vieną brutalų rusų žurnalisto nužudymą“.

Nušviesdami konfliktą Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 15 žurnalistų, nurodo Niujorke įsikūręs Žurnalistų gynimo komitetas (CPJ) – spaudos laisvės organizacija.

Šis objektas ne kartą pateko į kryžminę karo ugnį.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad jos komanda žinojo apie sprogimą šalia elektrinės esančiame mokymo centre. Ji teigė, kad buvo informuota, jog sprogimas įvyko dėl drono atakos.

TATENA, paskelbusi apie incidentą socialiniame tinkle „X“, nepateikė daugiau duomenų, tačiau spėjama, kad informaciją ji gavo iš rusų, užėmusių ir kontroliuojančių elektrinę nuo karo pradžios.

Pietinėje Ukrainos dalyje esanti Zaporižios AE yra viena iš dešimties didžiausių branduolinių jėgainių pasaulyje, todėl baiminamasi, kad gali įvykti panaši branduolinė katastrofa kaip 1986 metais Černobylio atominėje elektrinėje, kur sprogus reaktoriui didžiulėje teritorijoje pasklido mirtina radiacija.

Pastaraisiais mėnesiais nė vienai pusei nepavyko padaryti reikšmingos pažangos 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje.

Rusija ir Ukraina ne kartą apsikeitė kaltinimais dėl Zaporižios atominės elektrinės. Pirmadienį Maskva tvirtino, kad Ukrainos pajėgos sekmadienį atakavo elektrinę, o Kyjivas apkaltino Rusiją vykdant „provokacijų ir melagienų kampaniją“.

TATENA sekmadienį pranešė, kad jos inspektoriai patvirtino „fizinį dronų sprogimų poveikį“ ir stebėjo, kaip „Rusijos kariai kovojo su tuo, kas atrodė kaip artėjantis dronas“.

Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“ antradienį paskelbtame pareiškime atmetė naujausius Rusijos kaltinimus. Ji savo ruožtu apkaltino Maskvą skelbiant propagandą ir melagingus pareiškimus, kuriais siekiama manipuliuoti viešąja nuomone.

Ji pažymėjo, kad Rusija dislokavo karius ir minas vienos iš keturių Ukrainos atominių elektrinių teritorijoje. Kitas tris Ukrainos atomines elektrines kontroliuoja Kyjivas.

„Pavojingas [Rusijos] okupantų žaidimas branduoliniame objekte turi būti sustabdytas“, – sakoma pranešime.

TATENA teigimu, naujausi smūgiai nesukėlė pavojaus objektui. Tačiau priežiūros institucija ne kartą išreiškė nerimą dėl jėgainės, baimindamasi branduolinės katastrofos.

Šeši elektrinės reaktoriai sustabdyti jau kelis mėnesius, tačiau jai vis dar reikia elektros energijos ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų valdyti svarbiausias aušinimo sistemas ir kitas saugos priemones.

Ukrainos gelbėjimo tarnybų duomenimis, branduolinės katastrofos atveju tektų evakuoti apie 300 tūkst. žmonių.

Be to, Ukrainos žvalgybos agentūra antradienį pareiškė, kad dronu smogė aviacijos mokymo centrui Pietvakarių Rusijoje, ir sakė, kad gaisras Rusijos karinio jūrų laivyno korvetėje prie Baltijos jūros krantų buvo neatsitiktinis.

Šių teiginių nebuvo galima iš karto nepriklausomai patikrinti. Rusija jų nekomentavo.

„Dronų smūgis ankstyvą pirmadienio rytą buvo pirmasis proiranietiškų smogikų išpuolis po naujausių JAV atakų prieš dešimtis taikinių Sirijoje ir Irake. Atsakomybę prisiėmė proiranietiška grupuotė „Islamo pasipriešinimas Irake“.

Kovotojai JAV dalinius abiejose šalyse nuo Gazos karo pradžios spalio 7 d. atakavo daugiau kaip 160 kartų. Vien tik Sirijoje Žmogaus teisių stebėsenos biuras nuo spalio vidurio suskaičiavo daugiau kaip 100 tokių atakų. Kurdų vadovaujamos SDF pajėgos yra artimos JAV sąjungininkės kovoje prieš teroristus Sirijoje.

Per pastaruosius kelis mėnesius Kyjivas suintensyvino smūgius prieš Rusijos naftos ir dujų objektus, vadindamas tai tinkamu atsaku į Maskvos išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Tai įvyko po to, kai Sankt Peterburgo gubernatorius pranešė apie galingą sprogimą pramoniniame rajone už šiaurinio miesto ribų.

Tuo metu vietos žiniasklaida pranešė, kad S-400 raketų sistemos numušė droną. Skelbiama, kad jis nukrito ant naftos bazės Nevos rajone.

„Tai buvo GUR operacija“, – AFP sakė šaltinis, turėdamas omenyje Ukrainos karinės žvalgybos padalinį. Šaltinis teigė, kad taikinys buvo naudojamas kariniais tikslais.

Kiek anksčiau šį mėnesį Kyjivas prisiėmė atsakomybę už kitas dvi dronų atakas prieš energetikos objektus Leningrado regione.

Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas pranešė, kad trečiadienio rytą vietos laiku atnaujino įprastą veiklą po naktį įvykusių neįvardytų sutrikimų.

Tiek Rusija, tiek Ukraina naudoja dronus, kuriais bandoma smogti į taikinius giliai už fronto linijos. 

Šiuo smūgiu, tapusiu makabriška 20 metų trukusio JAV karo Afganistane koda, buvo siekiama sutrikdyti įtariamą IS operaciją, kurios tikslas, amerikiečių žvalgybos duomenimis, buvo atakuoti Kabulo oro uostą, pareiškė JAV Centrinio štabo vadas generolas Kennethas McKenzie (Kenetas Makenzis).

„Tas smūgis buvo tragiška klaida“, – po atlikto tyrimo žurnalistams sakė K. McKenzie.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) savo ruožtu atsiprašė aukų šeimų.

„Reiškiu didelę užuojautą gyviems likusiems žuvusiųjų artimiesiems“, – pareiškime nurodė L. Austinas.

„Atsiprašome ir stengsimės pasimokyti iš šios siaubingos klaidos“, – pridūrė jis.

Pasak K. McKenzie, vyriausybė nagrinėja, kaip būtų galima išmokėti kompensacijas aukų artimiesiems.

Balta „Toyota Corolla“

Anot generolo, rugpjūčio 29 dieną JAV pajėgos aštuonias valandas sekė baltą automobilį „Toyota Corolla“, anksčiau pastebėtą Afganistano sostinės dalyje, kur, kaip įtarė žvalgyba, IS kovotojai galėjo ruoštis išpuoliams Kabulo oro uoste.

K. McKenzie pažymėjo, kad žvalgybos pranešimai paskatino JAV pajėgas stebėti tą mašiną, nes manė, kad ja naudojasi džihadistai.

„Šį automobilį pasirinkome remdamiesi jo judėjimu mus dominusio taikinio vietoje“, – sakė JAV Centrinio štabo vadas.

„Akivaizdu, kad mūsų žvalgyba klydo kalbant apie šią konkrečią baltą „Toyota“, – pridūrė jis.

K. McKenzie duomenimis, per drono smūgį žuvo 10 žmonių, įskaitant septynis vaikus. Nė viena iš aukų, kaip paaiškėjo, nebuvo susijusi su IS.

B. McKenzie gynė JAV operaciją, kurią pavadino „savigynos smūgiu“, nes buvo nuogąstaujama, kad oro uoste paskutinėmis chaotiškos evakuacijos dienomis bus surengtas išpuolis.

Rugpjūčio 26 dieną grupuotės „Chorasano islamo valstybė“ (IS-K) mirtininkas sprogdintojas prie Kabulo oro uosto nužudė dešimtis žmonių, tarp jų 13 amerikiečių karių. Tuomet ten buvo susirinkusios didžiulės minios žmonių, desperatiškai mėginusių išskristi iš Afganistano vienu iš paskutiniųjų evakuacijos reisų.

„Tada turėjome atsižvelgti į daugiau kaip 60 aiškios grėsmės vektorių“, – paaiškino K. McKenzie.

JAV pareigūnai manė, kad užpultas automobilis buvo prikrautas sprogmenų. Laikraščio „The New York Times“ duomenimis, juo iš tikrųjų buvo gabenami kanistrai su vandeniu.

K. McKenzie teigimu, suteikiant leidimą suduoti smūgį rajone nebuvo pastebėta jokių civilių gyventojų.