Konflikto anatomija
10 mlrd. eurų vertės Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos NS2 skinasi nelengvą kelią pirmyn. Rusija, Vokietija ir kitos ES bendramintės prašo nemaišyti verslo ir ekonominių interesų su geopolitika. JAV ir Baltijos jūros kaimynės įsitikinusios, kad naujais vamzdžiais į Europą bus eksportuojamos ne tik dujos, bet ir rusiškos korupcijos, žmogaus teises trypiančių pinigų ir mąžtančio ES solidarumo bei energetinės nepriklausomybės užkratas.
Ar NS2 yra Europos išdavystė? ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis neseniai vis nerimstantiems europarlamentarams sakė, kad Europos Komisija (EK) sustabdyti šio projekto negali, nes tai esąs privačių įmonių konsorciumo projektas ir jei šios įmonės užbaigs dujotiekio statybą, viskas, ką blokas galės padaryti, – tai užtikrinti, kad dujotiekis būtų valdomas pagal ES teisės aktus.
Berlynas derasi su JAV, kurios mėgina projektą pažaboti sankcijomis, ir atkakliai laikosi savo pozicijos: pirmiausia, NS2 yra verslas, o Vakarų pasaulį šiurpinantis brutalus Kremliaus dorojimasis su Aleksejumi Navalnu ir jo šalininkais neturi nieko bendro su šiuo projektu – juk šiuo atveju kalbama apie ekonominę veiklą, ne žmogaus teises.
"Aš nepritariu visų tiltų su Rusija sunaikinimui", – prieš kelias dienas Bundestage pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas Heiko Maasas, kalbėdamas apie NS2 likimą. Jo žodžiais, tie, kas abejoja projektu, turėtų samprotauti geostrategiškai, suprasti, kokie būtų padariniai, jei projektas būtų nutrauktas. Tokie politikai, anot H.Maaso, tik artina Rusiją su Kinija.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris net ieškojo paralelių tarp Antrojo pasaulinio karo metu dėl nacių invazijos SSRS patirtų nuostolių ir NS2 forma potencialiai įgyvendinamo savotiško duoklės atidavimo Rusijai. Be abejonės, tai labai papiktino vieną balsingiausių projekto kritikių Lenkiją, kuri teigia savo reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą iš Berlyno dar nesulaukusi.
Savi interesai ar apsauga?
Po beveik metų pertraukos dujotiekio statybos darbai buvo atnaujinti 2020-ųjų pabaigoje – gruodį Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje "Gazprom" laivas "Akademik Čerskij" nutiesė 2,6 km ilgio vamzdyno atkarpą. Šiemet darbai pradėti Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje – toje pačioje vietoje, kur 2019-ųjų gruodį darbus sustabdė JAV sankcijos. Paskutinę 147 km ilgio atkarpą Rusijai priklausančiais "Fortuna", "Baltic Researcher" ir "Murman" laivais planuojama pabaigti dar iki gegužės.
Nors šiandien NS2 tęsiamas, tačiau sistemingai plėsdama į projekto dalyvius nutaikytas sankcijas būtent JAV iš esmės ir yra atsakinga, kad šis projektas dar nebaigtas. Diskutuojama, ar atkaklumą nutraukti Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos didinantį projektą skatina nacionaliniai amerikiečių interesai, ar nuoširdus siekis ginti partnerius nuo Kremliaus įtakos.
Europiečiai pagaliau turėtų visiems laikams suprasti, kad amerikiečiai iš tikrųjų gina mūsų interesus, mūsų saugumą ir energetinę nepriklausomybę.
Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui Europos Parlamente (EP) priklausanti Manuela Ripa primena: ES vis dar yra pagrindinė iškastinio kuro eksporto iš Rusijos ir JAV paskirties vieta, o 2019 m. gruodį Europos suskystintų gamtinių dujų importas žemyne pasiekė rekordinį lygį ir vis dar tikimasi, kad jis augs.
"JAV yra didžiulė naftos ir dujų pramonė, kuri staiga nenustos veikusi. Europa yra viena didžiausių energijos importuotojų visame pasaulyje ir, be abejo, yra didelis skirtumas, kad NS2 dujotiekiu iš Rusijos būtų papildomai importuojama 55 mlrd. kub. m dujų per metus ir už mažesnę kainą nei iš JAV. Manydama, kad šiuo projektu kenkiama jos rinkos potencialui, JAV naudojasi savo įtaka per sankcijas. Vienas pagrindinių "Nord Stream 2" sustabdymo šalininkų yra JAV respublikonų senatorius Tedas Cruzas – jis yra iš Teksaso, vienos iš svarbiausių dujų tiekėjų valstijų JAV", – primena europarlamentarė iš Vokietijos.
Ji numano, kad naujojo JAV prezidento Joe Bideno administracija šį klausimą spręs, veikiausiai, kitaip. "J.Bidenas siekia pagerinti santykius tiek su Vokietija, tiek su ES ir, atsižvelgiant į tai, jis gali iš naujo apsvarstyti priemones prieš ES ir ypač prieš Vokietiją. Be to, J.Bidenas paskelbė, kad jis siekia atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui, kad JAV galėtų iki 2050 m. pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu", – apie potencialiai kitokį naujos administracijos kursą NS2 trajektorijoje pasakoja M.Ripa.
Tos pačios Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso narys Sergejus Lagodinsky sutinka, kad JAV turi savų interesų, tačiau amerikiečiams iš tiesų svarbi ir Europos nepriklausomybė. Juk šiame projekte reikšmingos ir geopolitinės potekstės, išskiria Vokietijos atstovas Europos Parlamente. "Jei atvirai, paprasčiau pamatyti šias potekstes, kai esi labai arti problemos, kaip mūsų draugai iš Baltijos valstybių ar Lenkijos, arba esi labai toli nuo problemos, kaip amerikiečiai. Vokietija yra viduryje", – sako S.Lagodinsky, pridurdamas, kad naratyvą, esą šis dujotiekis iš tiesų yra reikalingas ir jis padės tapti žalesniais, nors su tuo ir nesutinka ekspertai, ypač palaiko vokiečių socialdemokratų politikai.
Pasak Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos EP nario lenko Jaceko Saryusz-Wolski, sausį JAV išplėtus sankcijas ir jas pradėjus taikyti bemaž visiems, kas iš esmės prisideda prie NS2 vamzdyno klojimo, pirmųjų rezultatų netruko laukti. Iš projekto pasitraukė nemažai bendrovių, tokių kaip "Zurich Insurance", "DNV-GL" (sertifikavimo įmonė), "Ramboll" (aplinkosaugos paslaugų įmonė) ar "Bilfinger" (šilumos gamybos įrenginių tiekėja). Ekspertai sutinka, kad sankcijų išplėtimas gali būti lemtingas projekto baigčiai.
Teiginius, kad JAV sankcijų politiką dujotiekiui lemia komerciniai interesai, o ypač JAV skystųjų gamtinių dujų (SGD) pramonė, J.Sarysz-Wolski vadina Vokietijos ir Rusijos propaganda. "Jie apsimeta, kad visa tai yra dujų pardavimas, o ne vertybės ar saugumas. Ta nuomonė iš tikrųjų yra tik propaganda. Svarbiausia, kad NS2 yra nukreipiamasis dujotiekis. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar dujotiekis bus pastatytas, ar ne, dėl to į ES pateks daugiau rusiškų dujų. Todėl sankcijos už dujotiekį nesuteiks jokio komercinio pranašumo JAV SGD rinkai. Jei NS2 nebus įgyvendintas, Rusijos dujos vis tiek pateks į Europą, tik per Ukrainos, o ne NS2 vamzdynų tinklą. Todėl europiečiai pagaliau turėtų visiems laikams suprasti, kad amerikiečiai iš tikrųjų gina mūsų interesus, mūsų saugumą ir energetinę nepriklausomybę", – įsitikinęs lenkų politikas.
Pasak jo, Maskva energiją naudoja kaip politinį ginklą, kad įgyvendintų savo geopolitinius tikslus: susilpnintų Ukrainą, Centrinę ir Rytų Europą bei susigrąžintų šias teritorijas į savo įtakos zoną, pakenktų žemyno saugumui, padalytų sąjungininkų vienybę ir eksportuotų korupciją.
Anot J.Sarysz-Wolski, jo gimtajame regione laikas nebuvo švaistomas – norint pasiekti energetinę nepriklausomybę, daug nuveikta tiekimui įvairinti. "Mes stipriai išplėtojome dujų infrastruktūrą, pvz., jungiamąsias jungtis, kad galėtume naudoti atvirkštinius gamtinių dujų srautus. Lietuvoje investavote į Klaipėdos SGD terminalą. Lenkijoje, Svinouiscyje, pastatėme SGD terminalą, taip pat pradėjome "Baltic Pipe" statybą, o Lenkijos ir Lietuvos jungiamoji linija bus baigta 2021 m. pabaigoje. Mes aktyviai dirbame įgyvendindami Trijų jūrų iniciatyvą, kuri apima tam tikrą dujų projektą, pavyzdžiui, Dujų koridorių nuo Svinoùiscio terminalo iki Adria SGD terminalo Kroatijoje", – vardija lenkų atstovas EP.
Pasirinko pragmatizmą
Ilgą laiką iškilūs ES politikai, tarp jų ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tikino, kad šis projektas padės diversifikuoti apsirūpinimą gamtiniais ištekliais, ir akcentavo, kad tai yra tik ekonominis projektas. Tačiau po A.Navalno apnuodijimo Rusijoje, pasikeitė ir A.Merkel retorika: ji iš pradžių neatmetė galimybės, kad NS2 dar gali būti atšauktas, nes žmogaus teisių nesilaikantis partneris gali būti nepatikimas ir kitose dimensijose, o tarp jų ir ekonominėje. Po Kremliaus kritiko įkalinimo tokios retorikos nebegirdėti.
S.Lagodinsky mano, kad Vokietijos politikai nusprendė laikytis pragmatiško požiūrio. "Mes tikėjomės, kad po A.Navalno apnuodijimo pradinės pozicijos pasikeis, bet po dviejų ar trijų savaičių pasidarė aišku, kad pokyčio nebus. Net ir dabar, po A.Navalno įkalinimo, protestų Rusijoje, kurie malšinami jėga, nukreipta iš V.Putino ir Kremliaus, aš negirdžiu tokio pačio posūkio, kaip po A.Navalno apnuodijimo. Tai yra mano prielaida, aš neturiu įrodymų ir faktų, bet aš yra nuojauta, kad Vokietijos koalicija nusprendė, jog iki šios vyriausybės darbo pabaigos jie nori pabaigti projektą be problemų tarp koalicijos partnerių", – sako jis.
"Galiu įsivaizduoti, kad kai kurie politikai, kaip A.Merkel, mano, jog dėl JAV sankcijų projektas nebus pabaigtas. Bet kuriuo atveju, iki kol pradės dirbti nauja vyriausybė mes turime palaukti. O tas šaltumas ir pragmatizmas yra vokiečių politikos stilius, kalbant apie santykius su Rusija. Juk jie turi kažkaip susitvarkyti su Kremliumi", – tęsia S.Lagodinsky.
J.Saryusz-Wolski taip pat teigia, kad pirmosios reakcijos po A.Navalno apnuodijimo teikė vilties, jog Vokietijos kursas gali pasikeisti, tačiau tik trumpam. "Greitai Vokietijos politinis elitas atsitraukė ir susibūrė už projekto gynimą, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras H.Massas kartu su ekonomikos ministru Peteriu Altmaieriu teigė, kad JAV sankcijos neturėtų būti nukreiptos prieš dujotiekį, nes projekte dalyvavo bent 100 Europos bendrovių ir kad mes neturėtume kas mėnesį kelti abejonių dėl investicijos, kuri buvo sukurta ilgalaikėje perspektyvoje. Pasipiktinimas išnyko dar greičiau, nei pasirodė, užleidęs vietą realiai Vokietijos komercinių interesų išsaugojimo politikai", – prisimena jis.
"Su apgailestavimu turiu pasakyti, kad šiandien mes iš tikrųjų padedame antram A.Navalno tragedijos veiksmui. Garsiausias prezidento V.Putino oponentas ką tik nuteistas kalėti trejus su puse metų už tai, kad pažeidė lygtinio paleidimo terminą, o Vakarų politikai tyli. Rusijos valdžia smarkiai represuoja demonstracijas prieš prezidentą V.Putiną, įkalindama nekaltus jaunus žmones, o Vokietijos vyriausybė ir pramonė tęsia verslą kaip įprasta, tyliai pritariant kolegoms iš Europos. Nepaisant šių gėdingų ir šokiruojančių žmogaus teisių pažeidimų, vyriausiasis įgaliotinis J.Borrellis vis tiek nusprendė, kad tai buvo tinkamas laikas surengti pirmąjį ES vyriausiojo įgaliotinio vizitą į Maskvą nuo 2017 m.", – sako J.Saryusz-Wolski.
Jo akimis, šis ES diplomatijos vizitas pasirodė esąs bloko gėda. "Estijos europarlamentaras Riho Terrasas net parengė laišką, kurį pasirašiau ir aš, ir paragino Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen reikalauti vyriausiojo įgaliotinio atsistatydinimo. Atsižvelgdama į padėtį, ES turėtų kuo skubiau įvesti papildomas, reikšmingas ir praktiškai atgrasančias sankcijas. Tikiuosi, kad šis Europos pažeminimas net ir labiausiai Rusiją suprantančias valstybes nares privers suprasti, kad šiuo metu dialogas su Rusijos Federacija – neįmanomas", – akcentuoja politikas.
Mąstymo nepakeis
V. Putinui pavyko atskleisti liūdną realybę: kai kurių šalių nacionaliniai interesai yra svarbesni už valstybių narių solidarumą, žemyno saugumą.
Kremlius aiškiai komunikuoja, kad A.Navalno atvejis yra absoliučiai Rusijos valstybės vidaus reikalas, ir leido suprasti, jog joks įsikišimas iš šalies neįmanomas. Šia nuotaika buvo perpildytas J.Saryusz-Wolski minėtas įtemptas istorinis Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo ir J.Borrellio susitikimas Maskvoje. EP, EK, nemaža dalis Europos valstybių ir JAV reguliariai reiškia pasipiktinimą, skelbia įvairias rezoliucijas ir reikalavimus išlaisvinti A.Navalną. Tačiau ar patys EP atstovai tiki tokių savo pareiškimų galia? S.Lagodinsky sako netikįs, kad visa tai gali pakeisti Rusijos poziciją ir mąstymo būdą, tačiau tai yra spaudimo priemonė.
"Kai mes kalbamės su Rusijos opozicija, žmonėmis, jie nori bent jau to. Manau, kad yra svarbu numatyti lemiamą elgesį ir veiksmus, bet tie veiksmai neateina iš niekur, jie gali būti reikšmingi tik tada, jei yra politiniai sentimentai, politinė sistema ir kontekstas. Tas kontekstas yra rezoliucijų dalis, kuri signalizuoja Komisijai ir šalims narėms, ką parlamento nariai galvoja. Visos rezoliucijos neprivalomos, jeigu kalbame apie formuluotes, bet tai padeda aiškiai artikuliuoti, kokia yra išrinktų parlamentarų valia", – aiškina jis.
Teisininkas ir žmogaus teisių aktyvistas S.Lagodinsky gimė Rusijoje, joje praleido savo vaikystę. Jis – atviras, šiandien žvelgdamas į gimtąją šalį jaučiasi palūžęs. "Aš žaviuosi Rusijos žmonėmis, myliu Rusiją ir jos kultūrą. Man nusvyra rankos, matant ką dabartinė Rusijos valdžia daro su tiek daug drąsių ir tikrai nepaprastai protingų bei nuoširdžių žmonių", – neslepia S.Lagodinsky.
Vilties – mažai
Didysis Vakarų verslas į NS2 investavo didžiulius pinigus, laiką ir kitus resursus. Sankcijos atbaidė dalį projekto partnerių, tačiau ištikimiausi dalyviai tęsia darbą. M.Ripa numato, kad projektas, veikiausiai, bus baigtas, nors Vokietijos vyriausybė vis dar gali sustabdyti NS2. "Viena iš priežasčių – keblūs santykiai su Rusija. Projekto įgyvendinimas tik signalizuotų, kad Kremlius gali pasikliauti tuo, jog Vokietija yra lojali klientė – nepaisant jokių išpuolių prieš politinius oponentus", – išskiria europarlamentarė.
S.Lagodinsky taip pat mano, kad projektas galiausiai bus įgyvendintas. Tačiau jis pabrėžia, kad NS2 likimas – ne ES rankose. "Vokietijos vyriausybė nuspręs ir šiuo metu aš nematau dinamikos, kuri galėtų sustabdyti projektą. Iš politinės pusės, projektas bus tęsiamas. Klausimas, ar bus ekonominės galimybės tai daryti, atsižvelgiant į JAV sankcijas. Nesu didelis trumpiškai įgyvendinamų sankcijų fanas, bet manau, kad naujo fondo, skirto apeiti sankcijas, Vokietijoje įsteigimas yra nesąžiningas. Sakyti, kad šis fondas yra žaliasis, skirtas apsaugoti mūsų klimatą, yra labai nesąžiningas būdas pabaigti projektą", – akcentuoja politikas.
J.Saryusz-Wolski piktinasi, paties teigimu, savanaudiška politika "Pirmiausiai Vokietija" ir ES narių negebėjimu įžvelgti projekto keliamos grėsmės visam blokui. Jis skeptiškai vertina ES institucijas, bet viltis deda į ES teisę, kuri, pasak jo, vis dar gali padėti sustabdyti NS2.
"Praktiškai visos Europos šalys, išskyrus, žinoma, mūsų regiono šalis, kurioms tiesiogiai gresia projekto padariniai, apsimeta nematančios problemos. Be to, Vokietijai naudingas šališkas pritarimas ir tylus EK sutikimas, o tai oficialiai prieštarauja planuojamoms sankcijoms bei kelia klausimų dėl EK teisinių pagrindimų. Labai apmaudu matyti, kaip EK priešinasi JAV sankcijoms dėl NS2. Tai darydama Komisija faktiškai stoja į Rusijos dujotiekio veikėjų gretas. Šie veikėjai siekia pakenkti Vidurio ir Rytų Europos tiekimo saugumui, padalyti bendrą dujų rinką ir sustiprinti "Gazprom" tiekimo dominavimą į Rytus nuo Oderio", – tvirtina J.Saryusz-Wolski.
"Be to, Komisija nekreipia dėmesio į žmonių balsą, kurį išreiškė Europos Parlamentas. EP nariai jau balsavo už keturias rezoliucijas prieš NS2, ir tai vis dar neturi jokio poveikio Komisijai", – priduria Lenkijos atstovas EP.
"Tačiau, kaip OPAL bylos atveju (byla T-883/16 Lenkija prieš Komisiją), mūsų regiono šalys gali labiau pasikliauti ES teise ir ES teismais nei ES institucijomis ir Vakarų valstybėmis narėmis. OPAL byloje buvo nustatytas platus energetinio solidarumo principas, pagrįstas SESV 194 straipsniu. Solidarumo principas kartu su 2009 m. Dujų direktyvos nuostatomis suteikia galimybę užkirsti kelią dujotiekio veikimui. Turėtų būti aišku tiek ES institucijoms, tiek Vokietijai, kad galiausiai Lenkija su sąjungininkais visame regione prireikus bylinėsis ES teismuose, siekdama užtikrinti, kad ES energetikos įstatymai būtų visapusiškai ir vienodai taikomi visoje ES teritorijoje, įskaitant Vokietiją ir Vokietijos vandenis", – kovingo nusiteikimo neslepia J.Saryusz-Wolski.
Vertybės ar pinigai?
NS2 projektas supriešino verslo interesus ir esmines ES idėjas. Kas šių dienų Europoje turi didesnį svorį: verslas ar politinės Bendrijos vertybės?
S.Lagodinsky skuba pabrėžti, kad ND2 nėra ES projektas – tai yra Vokietijos vyriausybės projektas. "Būtų neteisinga sakyti, kad ekonominiai interesai neturėtų būti svarbūs. Bet aš tikiu, kad, sveriant ekonominius interesus prieš labai aiškų žemą solidarumą ir net neminėkime žmogaus teisių nepaisymo dimensijos, tai turėtų sulaikyti ekonominius projektus. Ekonominiai projektai yra svarbūs, visose organizacijose ir šalyse tai yra teisėta, bet šie interesai neturėtų būti įgyvendinami trumpiškuoju būdu ir jie neturėtų vykti nepaisant solidarumo, žmogaus teisių ir skaidrumo", – nei kiek neabejoja S.Lagondinsky.
J.Saryusz-Wolski įsitikinęs, kad vienas pagrindinių NS2 projekto tikslų iš tikrųjų buvo pakirsti ES vienybę. "Deja, turiu pripažinti, kad NS2 tai pasisekė puikiai. Prezidentui V.Putinui pavyko ne tik suskaldyti mūsų bendruomenę, bet ir pavyko atskleisti liūdną realybę: kai kurių šalių nacionaliniai interesai yra svarbesni už valstybių narių solidarumą, mūsų regiono ir viso žemyno saugumą. Su NS2 Rusijos prezidentas sugebėjo pasėti sąmyšį tarp NATO sąjungininkų", – apmaudo neslepia jis.
Pasak europarlamentaro, nacionalinių komercinių interesų paplitimas prieš Europos solidarumą turėtų sukelti nerimą visiems europiečiams. NS2 projektu dėmesys esąs skiriamas nacionaliniams Vokietijos interesams, susijusiems su Rusija, stumiančia šį vamzdyną. Taip pat, turint omenyje teorinę naudą žymiai didesnėje Kinijos rinkoje, reikia pripažinti, kad didžiųjų Vakarų Europos valstybių nacionaliniai komerciniai interesai dar labiau nei NS2 atveju kenktų Europos solidarumui. "Tačiau Kinijos atveju kyla pavojus ne tik Europos solidarumui, bet ir visai vertybių sistemai, kuria turėtų remtis Europa. Kokias europines vertybes svarbiausios Vakarų Europos valstybės yra pasirengusios paaukoti, skubėdamos patekti į Kinijos rinką?" – retoriškai klausia J.Saryusz-Wolsky.
Žalesnės alternatyvos – įmanomos
ES akcentuoja savo energetinę nepriklausomybę ir energinių išteklių diversifikavimą, todėl žaliųjų atstovė M.Ripa įsitikinusi, kad Europa turėtų atkreipti dėmesį ir į klimato neutralumo tikslą iki 2050 m. Pasak jos, tai – svarbiausias atskaitos taškas, o visos su energija susijusios investicijos turėtų būti vertinamos pagal jų galimybes padėti pasiekti šį tikslą. Ne išimtis ir NS2 projektas, kuris, europarlamentarės teigimu, galėtų pavirsti žaliąja priemone.
ES turės pasaulinį poveikį tik tada, kai paversime ES Žaliąjį susitarimą mūsų išorės santykių kompasu ir atspindėsime tai tarptautinėje prekyboje.
"Nors deginant dujas gali išskirti mažiau CO2, nei deginant anglį, tai nėra klimatui palanki alternatyva: išgaunant ir transportuojant iškastines dujas nuteka metanas – kur kas stipresnį šiltnamio efektą sukeliančios dujos nei CO2. Metano nutekėjimas pagaliau tapo pagrindiniu Briuselio ir daugelio kitų sostinių politikos formuotojų rūpesčiu", – sako ji.
EP gana aiškiai išdėstė savo poziciją: nori naujo klimato įstatymo, pagal kurį įsipareigoja per ateinančius 30 metų visiškai sumažinti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. "Turime investuoti į naujus, novatoriškus ir, visų pirma, atsinaujinančius bei anglies dioksido neišskiriančius energijos šaltinius", – sako M.Ripa.
Europa dar neišnaudojusi savo galimybių investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, Baltijos jūroje galėtų išdygti daugiau vėjo elektrinių, taip pat reikėtų daugiau diskutuoti apie žaliojo vandenilio naudojimą.
"Jei tik rimčiau žiūrėtume į atsinaujinančios energijos galimybes ir nenusileistume pasenusiam sprendimui, kuris iš tikrųjų neišsprendžia problemos: apskaičiuota, kad per metus bus transportuota apie 200 mlrd. rusiškų dujų. Po COVID-19 gal net mažiau. Net ir neturėdami NS2, jau yra dujų infrastruktūra su Rusija, kurioje cirkuliuoja apie 270 mlrd. kub. m dujų per metus, o didžiausia jų dalis sausumos vamzdžiais keliauja per Baltarusiją ir Ukrainą, nes jūroje esančius dujotiekius sunku išlaikyti. Todėl turėtume rimtai suabejoti ekonomine NS2 projekto logika", – tikina M.Ripa.
Pasak jos, vienintelis galimas kompromisas – jei Rusija parengtų strategiją, atitinkančią ES Žaliąjį susitarimą. Tada dujotiekis galėtų būti svarbus atsinaujinančios energijos be CO2 tiekėjas. "Biometanas galėtų būti išeitis trumpuoju laikotarpiu, o atsinaujinantis arba anglies neturintis vandenilis, gaminamas naudojant atsinaujinančią energiją ir pirolizę, – per ilgesnį laikotarpį", – sprendimus siūlo europarlamentarė.
"Mes galime pakeisti esamus dujotiekius, kad juos panaudotume pertvarkydami savo energetinę sistemą. Galime leisti įtraukti biodujas ar kitas atsinaujinančiai pagamintas dujas. Bet kokia šios idėjos pažangos prielaida yra visų Baltijos jūros kaimynų įtraukimas. Leisti Lietuvai, kaip ir kaimynėms, atsinaujinančias dujas tiekti į tą dujotiekį ir eksportuoti jas į Vokietiją, būtų raktas, suteikiantis šiam projektui prasmę", – tęsia M.Ripa.
ES, galinti tapti pasauliniu tvarumo, klimato ir aplinkos apsaugos pavyzdžiu, yra atsidūrusi ties kryžkele: eiti pirmyn arba žlugti. "Tai elementai, labai svarbūs žmonijai egzistuoti. Tačiau ES turės pasaulinį poveikį tik tada, kai paversime ES Žaliąjį susitarimą mūsų išorės santykių kompasu ir atspindėsime tai tarptautinėje prekyboje. Vadinasi, įsipareigodami laikytis Žaliojo susitarimo, negalime vykdyti verslo pagal įprastus principus. Šiandieninė Europa turėtų pirmiausia iškelti savo pagrindines vertybes ir įgyvendinti pažadą padaryti savo ekonomiką tvarią. Toliau investuoti į iškastinį kurą prieštarauja šiam tikslui", – tokias perspektyvas mato ji.
