„Atnaujinta dujų direktyva suteikia Europos Komisijai daugiau galimybių prieštarauti. Tačiau ji negali užkirsti kelio tam (šio projekto įgyvendinimui – red.)", – A. Merkel cituoja Vokietijos laikraštis „Handelsblatt“.

Kartu Vokietijos kanclerė pabrėžė, jog bus tęsiamas rusiškų dujų eksportas į Europą per Ukrainą, kuri „turėtų likti tranzito šalis, nepaisant„ Nord Stream 2“.

Ji teigė, jog Ukrainos dujų tranzito koridoriaus išsaugojimą yra aptarusi su Rusijos prezidentu ir ketina tai padaryti ir su naujuoju Ukrainos prezidentu.

„Aš dėl to daviau sau žodį“, – akcentavo A. Merkel.

Europos Parlamentas praėjusį mėnesį priėmė, o Europos Sąjungos Taryba patvirtino Europos Komisijos pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtas Dujų direktyvos pataisas; jos taip pat bus pritaikytos „Nord Stream 2“ vamzdynui.

Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą.

„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema. Oficialūs Vokietijos vyriausybės vertinimai – priešingi.

Šį projektą itin neigiamai vertinančios Jungtinės Valstijos ketina įvesti sankcijas jo dalyviams.

Anot pranešimo, ES dujų direktyvos pataisos patvirtintos 27-ių ES narių atstovų balsais „už“. Bulgarijos atstovas susilaikė nuo balsavimo.

Balsavimas dėl atnaujintos ES dujų direktyvos vyko ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje. Pagal ES teisės aktų priėmimo procedūrą Europos Parlamento priimtas įstatymo projektas gali būti patvirtintas bet kurios ES Ministrų Tarybos.

Europos Parlamento pritarimo ES dujų direktyvos pataisos sulaukė balandžio 4-ąją.

Galutiniai patvirtinta atnaujinta ES dujų direktyva įsigalios praėjus 20 dienų nuo jos paskelbimo ES oficialiame leidinyje. ES narės privalės per devynis mėnesius atitinkamus nacionalinius įstatymus suderinti su šiais Bendrijos įstatymo pakeitimais.

ES dujų direktyvos pataisos bus pritaikytos ir per Baltijos jūrą iki Vokietijos tiesiamam naujam Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“. Jos privers Rusiją pakoreguoti planus dėl „Nord Stream 2“ valdymo, bet nutiesti vamzdyno veikiausiai nesutrukdys.

Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei iki šiol Rusija tikėjosi dėl „Nord Stream 2. Tačiau Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ teks su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Kita vertus, problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.

Rusijos planais, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą.

Vienintelis Šveicarijoje registruotos projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2 akcininkas dabar yra „Gazprom“, o jo partneriai šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

„Tikėtina, kad dujų direktyvos pataisų patvirtinimas, nerengiant diskusijų, gali įvykti balandžio 15-ąją, ES ministrų tarybai susirinkus Liuksemburge svarstyti žemės ūkio ir žuvininkystės aktualijas“, – anonimiškai pareiškė aukšto rango ES valdžios institucijų atstovas.

„Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad dujų direktyvos patvirtinimo data gali būti ir kita. Ar tai įvyks būtent per balandžio 15-ąją numatytą posėdį, kol kas nėra aišku“, – pridūrė jis.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė ES dujų direktyvos pataisas, kurios, kaip manoma, gali apsunkinti nevienareikšmių vertinimų sulaukusio Rusijos-Vokietijos dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.

Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei iki šiol Rusija tikėjosi dėl Baltijos jūrą kertančio eksporto dujotiekio plėtros projekto. Kita vertus, Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ teks su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Be to, problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.