Strasbūro teismo septynių teisėjų kolegija mergaitei ir jos tėvui Michaeliui Rinau priteisė 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė Lietuvai padengti 93 tūkst. 230 eurų bylinėjimosi išlaidų.
„Išskyrus prezidentą (Valdą Adamkų), Lietuvos pareigūnai, įskaitant politikus, vaiko teisių pareigūnus ir prokurorus, neužtikrino teisingo sprendimų priėmimo pareiškėjų byloje“, – rašoma EŽTT sprendime.
Teismas sprendimą daugiausia grindė tuometinio Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos ir teisingumo ministro Petro Baguškos viešai reikšta parama motinai.
Strasbūro teismas atkreipė dėmesį, kad šališkumą rodė ir Gedimino Kirkilo Vyriausybė, kai nusprendė padengti mergaitės motinos I. Rinau bylinėjimosi išlaidas. Sprendime minima ir daug kitų Lietuvos politikų pasisakymų motinos naudai.
Strasbūro teisėjai pažymėjo, kad mergaitės perdavimas užtruko dėl tuometinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus sprendimo vienašališkai stabdyti teismo sprendimo vykdymą. Peržiūrėti bylą jo tuomet prašė tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
„Laikas, per kurį Lietuvos teismai priėmė galutinį sprendimą pareiškėjų byloje, neatitiko skubaus jų situacijos pobūdžio“, – teigiama Strasbūro teismo sprendime.
Išskyrus prezidentą (Valdą Adamkų), Lietuvos pareigūnai, įskaitant politikus, vaiko teisių pareigūnus ir prokurorus, neužtikrino teisingo sprendimų priėmimo pareiškėjų byloje.
Sutuoktinių vokiečio ir lietuvės ginčas kilo 2006 metų vasarą, kai motina negrąžino dukters į Vokietiją po atostogų Lietuvoje.
Vokietijos teismas netrukus paskyrė globą tėvui, bet motina atsisakė perduoti dukrą, o bylinėjimasis Lietuvos teismuose tęsėsi kelerius metus, sprendžiant ginčą prašyta Europos Sąjungos teisingumo teismo išaiškinimo.
Kai 2008 metų spalį vyras po vieno iš susitikimų išsivežė dukrą į Vokietiją, Lietuvos teisėsauga pradėjo tyrimą dėl vaiko pagrobimo ir skyrė arešto orderį, bet vėliau tyrimą nutraukė. Nuo to laiko mergaitė gyvena Vokietijoje.
„Pareiškėjai (tėvas ir dukra) patyrė kančių dėl negalėjimo džiaugtis vienas kito draugija reikšmingą laiko tarpą, kurias nulėmė ypač rimtas jų teisės į pagarbą jų šeimos gyvenimui pažeidimas“, – nurodė EŽTT.
