„Duonos valgymo įpročiai Lietuvoje keičiasi, todėl bendrai duonos gaminių vartojimas kasmet mažėja. Ryškiausias pokytis pastebimas kritusiuose šviesios duonos bei batonų pardavimuose, tačiau tradicinės juodos duonos paklausa išlieka pakankamai stabili. Žmonės vis dažniau renkasi sveikesnius produktus, todėl auga duonos be glitimo ir pridėtinio cukraus paklausa. Jau kelerius metus itin populiari yra juoda duona su sėklomis ir kitais priedais. Taip pat pirkėjai noriai renkasi išskirtinių ar net egzotinių skonių duonos gaminius“, – teigia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Sava duona gardesnė už importinius pyragus

Net 90 proc. duonos gaminių asortimento prekybos tinklo parduotuvėse yra Lietuvos gamintojų produkcija.

„Sena lietuviška patarlė sako, kad sava duona gardesnė už svetimus pyragus, – pabrėžia V. Drulienė. – Išties pirkėjai Lietuvoje vertina vietos gamintojų produkciją.“

V. Drulienė atkreipia dėmesį, kad nepaisant besitraukiančios Lietuvos duonos rinkos, siūlomos produkcijos asortimentas plečiasi. „Duonos kepėjai nuolat siūlo naujovių ir šiandien pirkėjai jau nebenustemba, kai duonos skyrių lentynose greta tradicinių kepinių išvysta duoną su morkomis, pastarnokais, pomidorais ar avokadais. Tai, kas prieš 10 metų galėjo skambėti kaip egzotika, šiandien tampa įprastu kasdieniu produktu“, – pastebi V. Drulienė.

Duonos asortimento įvairovę plečia ne tik didieji Lietuvos duonos gamintojai, bet ir iš smulkių šeimos ūkių bei mažų kepyklų atkeliaujantys gaminiai. Ruginė duona su kanapių sėklomis, juoda spanguolių duona ar juoda riešutų duona – tik keli iš daugiau negu dviejų dešimčių duonos gaminių, kuriuos kepa Lietuvos ūkininkai, naudodami savo derlių ir natūralias žaliavas.

Duonkubiliuose tešla maišoma pagal sveikuoliškus receptus

Ekologiškos juodos duonos pardavimai, pasak V. Drulienės, per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik dvigubai. „Šią duoną kiekvienais metais pirkėjai vertina vis labiau, taip patvirtindami, kad sveiki, natūralūs produktai iš grūdų yra subalansuotos mitybos piramidės pagrindas“, – pažymi ji.

Ne mažiau aktyviai auga ir duonos be glitimo asortimentas. Kepinių be glitimo populiarumas auga, nes dalis žmonių pastebi, jog valgydami šiuos produktus jaučiasi geriau negu vartodami maistą, kurio sudėtyje yra glitimo. Skaičiuojama, kad pernai duonos be glitimo pardavimai augo daugiau negu du kartus.

Vis daugiau vietos prekybos tinklo parduotuvių lentynose užima duona be pridėtinio cukraus ir mielių.

Kasdien nuperkama 45,5 tonas duonos

Praėjusių metų duomenimis, vidutiniškai per dieną prekybos tinklo pirkėjai nupirko beveik 22,7 tonas juodos duonos ir 4,5 tonos juodos duonos su priedais, 14,3 tonos šviesios duonos ir 4 tonas šviesios duonos su priedais. Į pirkinių krepšelius kasdien sugula 21,6 tonos batonų ir per 13 tonų sumuštinių duonos.

Tai rodo pirmojo šių metų ketvirčio „Maximos“ pardavimų statistika, kurią apžvelgdama prekybos tinklo komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebi, kad lietuviškų prekių paklausa pastaruosius kelerius metus išlieka stabili.

„Lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškų prekių ir produktų mūsų pirkėjai nupirko tokį pat kiekį. Mūsų šalies pirkėjai pasitiki Lietuvos gamintojais ir vertina lietuviškų prekių šviežumą, aukštą kokybę bei konkurencingą kainą“, - pranešime sako V. Drulienė.

Pirmąjį šių metų ketvirtį sveriamų lietuviškų bulvių prekybos tinkle žmonės nupirko daugiau nei 2 tūkst. tonų arba vidutiniškai po 22,2 tonos per vieną dieną. Morkų per tris mėnesius nupirkta apie 1,3 tūkst. tonų, kopūstų ir svogūnų - po tūkstantį tonų.

Pieno produktų kategorijoje šiemet populiariausias „Rokiškio naminis“ sviestas, kurio pardavimai sausio-kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo du kartus ir jis pateko į perkamiausių lietuviškų prekių dešimtuką.

Taip pat daugiau nei 50 proc. padidėjo cukraus „Panevėžio plius“ ir prancūziškų bandelių, penktadaliu - spurgų su įdaru ir „Magijos“ glaistytų sūrelių su vanile pardavimai. Visos šios prekės taip pat patenka į perkamiausiųjų dešimtuką.

Pirkėjai taip pat pirmenybę teikia Lietuvoje keptam batonui, duonai, bandelėms ir kitiems kepiniams, be to, vertina lietuvišką stalo ir mineralinį vandenį, o tarp mėgstamiausių lietuviškų vaisių patenka obuoliai.

V. Drulienė sako, kad pozicijas stiprina ir Lietuvos pieno gamintojai. Anot jos, pieno segmente įsitvirtinę tokie prekių ženklai: „Dvaro“, „Rokiškio naminis“ ir „Optima linija“, o jų populiariausių pieno pakuočių pardavimai pastarąjį ketvirtį augo nuo 7 iki 42 proc. Taip pat pirkėjai dažniau renkasi lietuvišką kefyrą, sūrį, sviestą, grietinę ir kitus pieno gaminius.

„Taip, valgyti viso grūdo duoną dažniausiai tikrai žymiai sveikiau. Tačiau norint organizmui atnešti didžiausią naudą, net ir viso grūdo duoną reikia mokėti pasirinkti tinkamai“, – sako V.Kurpienė ir dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį ieškant sveikiausio duonos pasirinkimo.

Pasakodama apie pilno grūdo duonas V. Kurpienė pirmiausia paaiškina, ką išvis reiškia sąvoka „visagrūdė“. Antai grūdas, iš kurio gaminami miltai, susideda iš trijų dalių: luobelės – žmogaus organizmui vertingų sėlenų, gemalo, kuriame yra daug baltymų, gerųjų riebalų ir sveikatą pagerinti galinčių antioksidantų, ir krakmolingo endospermo.

„Visagrūdės duonos kepamos iš tokių miltų, kuriuos gaminant sumalamos visos šios grūdo dalys. Vadinasi, visagrūdės duonos žmogui yra naudingesnės: valgydami visagrūdę duoną gauname daug daugiau medžiagų, kurios pagerina virškinimą, sumažina cholesterolio kiekį, pastiprina sveikatą, teikia energijos ir sotumo jausmą“, – sako V. Kurpienė.  

Vis dėlto net ir visagrūdė duona gali turėti trūkumų, o norint jų išvengti, pravers išsiugdyti paprastą įprotį: „Svarbiausias dalykas, renkantis duoną parduotuvėje, yra skaityti, kas ant jos parašyta. O skaityti reikia ne tik tai, kas užrašyta prie pavadinimo, bet ir gaminio sudėtį. Ji vartotojui ir atskleidžia, sveiką duoną jis renkasi ar ne itin, nors abiem atvejais duona gali būti visagrūdė.“

1. Dėmesys detalėms

Visų pirma, pasak V. Kurpienės, nagrinėjant visagrūdės duonos sudėtį reikia atkreipti dėmesį į detales – tiksliai įsiskaityti, kiek ir kokių miltų duonos sudėtyje yra.

Nagrinėjant visagrūdės duonos sudėtį reikia atkreipti dėmesį į detales – tiksliai įsiskaityti, kiek ir kokių miltų duonos sudėtyje yra.

„Kartais pasitaiko, kad nors duona ir pristatoma kaip viso grūdo, jos sudėtyje yra tik tam tikra, mažesnioji dalis, pilno grūdo miltų, pavyzdžiui, viso grūdo rugių. O didesnė dalis – ne pilno grūdo miltų. Rašant sudėtines dalis pirmiausia įvardinamas tas produktas, kurio yra daugiausia ir tuomet minimi produktai mažėjančia tvarka. Taigi jei viso grūdo miltų bus daugiausia, jie bus įvardinti pirmiausia. Kuo didesnė yra viso grūdo miltų dalis, tuo pasirinkimas geresnis“, – paaiškina mitybos specialistė.

2. Kuo mažiau cukraus

Pasak V. Kurpienės, ypač svarbu atkreipti dėmesį, kiek viso grūdo duonoje yra cukraus.

„Kai kuriuose duonos gaminiuose cukraus aptinkama stebėtinai daug – kone tiek pat, kiek limonade. Nesakau, kad tokios duonos valgyti negalima. Valgykite, jei norite, bet supraskite, kad tai – ne duona, o pyragas... Kuo mažiau duonos sudėtyje yra cukraus, tuo pasirinkimas geresnis. Skaičiuojama, kad 5 g cukraus 100 g duonos yra tinkama riba. O jei cukraus mažiau – dar geriau. Pavyzdžiui, 2 g cukraus yra net labai gerai!“ – sako specialistė, kaip pavyzdį pateikdama „Vilniaus duonos“ duoną „Rugelis“, kurioje cukraus – vos 1,9 g / 100 g.

Anot V. Kurpienės, cukrus į duonos sudėtį įtraukiamas siekiant vartotojui galimai patrauklesnio skonio. Tačiau vertinant vien iš gaminimo technologijos pusės, cukrus duonoje nė nėra reikalingas.

„Kuo toliau, tuo daugiau skirtingų maisto gaminių gardinami cukrumi. Tad vartoti cukrų žmonės įpranta, todėl jų skonio receptoriai tampa mažiau jautrūs – žmonės ima vis silpniau jausti cukraus skonį, todėl tam, kad skonis pasijustų, jo prireikia vis daugiau. Kalbant apie viso grūdo duonos skonį, jame turėtų jaustis šiek tiek rūgštumo“, – paaiškina.

3. Pridėtiniai ingredientai

Na, o tam, kad duona būtų skanesnė, nors ir su kuo mažiau cukraus, V. Kurpienė pataria rinktis tokią, kurios sudėtyje yra vertingų paskaninančių ingredientų.

„Pavyzdžiui, avižos, soros,  speltos, gysločiai (liaudyje vadinami trauklapiais) ar skaldyti grūdai duoną praturtina visapusiškai, be to, yra vertingi žmogaus organizmui. Taip pat vertėtų dėmesį atkreipti ir į tuos gaminius, kurie pagardinami įvairiomis sėklomis. Pavyzdžiui, moliūgų ar saulėgrąžų, taip pat linų sėmenys. Ypač vertingi yra ir kmynai, kurie ne tik suteikia duonai malonaus skonio, bet ir pagerina virškinimą, sumažina pilvo pūtimą“, – paaiškina V. Kurpienė.

Kodėl juoda duona ilgiau išlieka minkštesnė, kodėl duonos nereikėtų laikyti šaldytuve ir ką daryti su apdžiūvusia duona, pataria kepyklos „Fazer Lietuva“ gamybos vadovas Tadas Aleknavičius.

Pasak T. Aleknavičiaus, duonos šviežumas priklauso nuo joje esančios drėgmės. Kai drėgmė iš duonos išgaruoja – ji džiūsta, kietėja, minkštimas tampa trapus, todėl kepinys praranda skonines savybes ir neretai būna išmetamas, rašoma pranešime spaudai.

Juoda duona – drėgnesnė

Ne visos duonos rūšys vienodai išlaiko drėgmę: ruginė duona šviežesnė išlieka ilgiau už kvietinę, tad, anot T. Aleknavičiaus, batono galiojimo laikas dažniausiai būna trumpesnis negu ruginės duonos: batonas paprastai galioja keturias dienas, o juoda duona – penkias. Anot kepyklos atstovo, taip yra todėl, kad ruginiai miltai kepimo metu geriau įsisavina drėgmę.

Batono galiojimo laikas dažniausiai būna trumpesnis negu ruginės duonos: batonas paprastai galioja keturias dienas, o juoda duona – penkias.

„Šių duonų savybės ir paruošimo būdas skiriasi. Taip yra dėl skirtingų miltų savybių, nes miltai susideda iš skirtingų dalių, juose yra skirtingi kiekiai krakmolo, kurie sugeria vandenį. Be to, juoda duona kepama su plikiniu ir, nors dėl to prailgėja šios duonos gamybos procesas, plikyta duona geriau įsisavina ir lengviau išlaiko drėgmę. Tačiau kepant su kvietiniais miltais, galima lengviau išgauti didesnę apimtį, todėl batonas būna purus ir minkštas, o ruginė duona – sunkesnė ir tankesnė. Pavyzdžiui, 400 gramų sveriantis batonas dažniausiai būna panašus arba net didesnis nei 800 gramų svorio ruginė duona“, – pasakoja specialistas.

Pilno grūdo duona taip pat būna drėgnesnė, nei iš sijotų miltų kepti gaminiai. Joje yra daugiau mineralinių medžiagų, kurios  sugeria vandenį.

„Duonos minkštumui įtaką daro ir grūdų, sėklų kiekiai. Tokio gaminio tešla sunkesnė, gaminys būna žemesnis ir mažiau iškilęs, nei toks pat gaminys be sėklų ir grūdų. Kuo duona daugiau iškyla, kuo daugiau joje susiformuoja oro skylučių, tuo ji būna minkštesnė. Tačiau čia kalbame apie produkto sandarą, ne šviežumą, nes pastarasis nuo priedų nesikeičia“, – teigia specialistas.

Duoną laikykite sandariai

Tai, kiek ilgai duona išliks šviežia, priklauso ir nuo mūsų pačių. Specialistas T. Aleknavičius rekomenduoja duoną visuomet laikyti duoninėje, uždarame maišelyje bei paslėptą nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat svarbu, kad duoninė būtų švari, joje nebūtų pelėsio.

„Mūsų kepyklos atliktų tyrimų metu, kai kepiniai dedami į specialius inkubatorius, paaiškėjo, kad pelėsiui veistis geriausia temperatūra yra apie 35 laipsnius. Taip pat įtaką daro sąlyginai aukšta patalpos drėgmė. Tačiau vidutinė kambario temperatūra paprastai būna 20-25 laipsniai, todėl tinkamai laikant duoną, pelėsis veistis neturėtų“, – teigia T. Aleknavičius.

Kai kurie žmonės duoną laiko šaldytuve. Nors tai padeda išvengti pelėsio, taip pagreitinamas duonos senėjimo procesas – pradeda kristalizuotis duonoje esantis krakmolas ir ji tampa kietesnė, lengviau trupa. Tačiau, anot specialisto, laikant duoną tvarkingai, švarioje duoninėje, ji gali išlikti šviežia ir skani net ir pasibaigus galiojimui. 

Rinkitės mažesnes pakuotes

Šiais laikais vis daugiau žmonių gyvena vieni, namų ūkių sudėtis mažėja, tad dažna šeima nespėja suvalgyti tradicinio duonos kepalo iki jam sugendant.

„Tam, kad turima duona nespėtų pasenti, visų pirma reiktų gerai pagalvoti, kiek duonos pajėgsite suvalgyti. Anksčiau buvo įprasta pirkti tradicinius didelius kepalus, tačiau, mažėjant namų ūkiams, tampa sudėtinga didelius kiekius duonos suvalgyti iki jos galiojimo pabaigos. Todėl svarbu būti atsakingais ir duoną pirkti mažesnėmis pakuotėmis – taip visada galėsite mėgautis šviežia ir minkšta duona, nereikės maisto išmesti“, – pataria T. Aleknavičius.

Mažesnių duonos pakuočių ir porcijinių duonų paklausa rinkoje pastaruosius metus sparčiai auga. Ją lengva suvartoti laiku, be to, patogu vežtis į keliones – maža duonos pakuotė neužima daug vietos. Tokios formos duonos rūšys kur kas labiau atitinka šiuolaikinės visuomenės vartojimo įpročius.

Nespėję suvalgyti – išdžiovinkite

Tačiau, jei visgi matote, kad namie turimos duonos laiku suvartoti nespėsite, neskubėkite jos išmesti. T. Aleknavičius skatina vartoti atsakingai bei pataria, ką daryti su nesuvalgyta duona: šviežią duoną galima mažomis porcijomis užšaldyti, o šiek tiek apdžiūvusią – atgaivinti pašildant orkaitėje arba išdžiovinus pasigaminti duonos traškučius.

T. Aleknavičius teigia, kad pašildžius duoną iki 60-ties laipsnių, ji kuriam laikui pasidarys šviežesnė. Tačiau taip apdorotą duoną reiktų valgyti nieko nelaukiant.

„Šildant duoną krakmolo sandara tampa skystesne, panašia į želė. Todėl pašildžius duona būna minkštesnė. Tačiau jai vėstant krakmolas vėl kristalizuojasi, pereina į kietąją būseną – duona vėl sukietėja. O kadangi šildant duoną dar ir išgarinama dalis vandens, pašildyta atvėsusi duona tampa dar kietesne, nei buvo prieš tai, daug greičiau vyksta džiūvimo procesas“, – įspėja specialistas.

Jei nenorite duonos suvalgyti iš karto, galite ją orkaitėje ar skrudintuve išdžiovinti visiškai. Tokia duona būna panaši į traškučius ir gali tapti puikiu užkandžiu.

Moteris teigė, kad skanią „Bočių“ duoną, kurią kepa bendrovė „Garliavos duona“, visada pirkdavo netoli „Dainavos turgavietės“ esančiame kioske už 0,80 euro. „Dar praėjusį savaitgalį tiek mokėjau. O šiandien pamačiau, kad duona kainuoja 0,90 euro. Ji pabrango net 11 proc.“, - sakė moteris.

Nukulniavau iki minėto kiosko, kuriame prekiaujama ne tik duona, bet ir batonais, bandelėmis, konditerijos gaminiais. Kiosko pardavėja paaiškino, kad pabrango ne tik „Bočių“ duona.

„Pabrango visi duonos gaminiai. Produkcijos pardavimo kainą mums padidino UAB „Garliavos duona“. Labai nenorėjome, kad duona, batonai pabrangtų prieš šventes“, - teigė pardavėja.

Labai nenorėjome, kad duona, batonai pabrangtų prieš šventes.

Tai, kad minėta kepykla pabrangino produkciją, patvirtino ir duonos gaminiais prekiaujančio kiosko „Vitebsko“ turgelyje pardavėja. „Pažiūrėkite, pas mus ant kiosko kabo raštelis, kad nuo gruodžio 19 dienos keičiasi produkcijos kainos. Nežinau, kiek procentų padidėjo tam tikrų gaminių kainos. Prekeiviai su kepykla tariasi individualiai“, - aiškino moteris.

Pastaraisiais metais duonos gamybos technologijos labai ištobulėjo, gamybininkai turi galimybių keisti duonos spalvą, aromatą, skonį, jai kildinti naudoti mieles ar raugą. Šalia tradicinių rūšių atsiranda duonos gaminių, praturtintų įvairiais komponentais – sėklomis, džiovintais vaisiais, grūdų sėlenomis, dribsniais, vaisiais ar net daržovėmis.

2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, šalyje užregistruotos 310 duoną ar pyragus kepančių įmonių. Per devynis šių metų mėnesius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai patikrino 236 įmones, jose buvo nustatyta daugiausiai bendrų higienos reikalavimų pažeidimų – 85 atvejai, (2016 m. 9 mėn. – 92), savikontrolės – 80 (2016 m. 9 mėn. – 86), technologijų nesilaikymo atvejų – 25 (2016 m 9 mėn. – 36), rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Išnagrinėjus patikrinimų rezultatus, galima teigti, kad duonos ir pyrago gaminiai Lietuvoje gaminami saugūs ir kokybiški. Pažeidimų šiose įmonėse mažėja, tik 13 jų priskiriamos padidintos rizikos grupei. Įmonės vis daugiau dėmesio skiria savikontrolės, higienos ir technologinių reikalavimų laikymuisi. Paisyti gaminių kokybės įpareigoja ir šiandienos vartotojai, kurie yra reiklūs, vis didesnį dėmesį skiriantys duonos bei pyrago gaminių sudėčiai, kokybei, ženklinimui, įpakavimui ir kt.“, – teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Specialistės teigimu, šiais metais dėl nekokybiškų duonos ir pyrago gaminių buvo gauti 89 vartotojų skundai, iš kurių 37 pasitvirtino. 21 atveju žmonės skundėsi dėl gaminių kokybės (pasibaigę tinkamumo vartoti terminai, supelijusi duona, atsiradę kenkėjai ir kt.), kitais atvejais – dėl ženklinimo. Pasak V. Jarošienės, nekokybiška produkcija gali atsirasti dėl blogos žaliavos panaudojimo, gamybos technologijų nesilaikymo, netinkamo įpakavimo, prekių pervežimo ar laikymo sąlygų (prekybos vietose, namuose ir kt.) pažeidimų. Visais atvejais prekyba nekokybiškais produktais stabdoma, atsakingiems asmenims skiriamos administracinės ir piniginės baudos.

Vartotojai savo skunduose dažnai nenurodo parduotuvės adreso, produktų rūšies, tikslių nusiskundimo priežasčių, negali pateikti pirkimo pardavimo dokumentų, apie produktų kokybės pažeidimus praneša po kelių dienų, kai tos partijos produktai būna jau išparduoti. Tokie skundai laikomi nepasitvirtinusiais.

V. Jarošienė primena, kad dėl nekokybiškų maisto produktų vartotojai turi kreiptis į parduotuves, kuriose įsigijo šiuos produktus. Vartotojas turi teisę reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės arba kad būtų grąžinti sumokėti pinigai. Šia teise vartotojas gali pasinaudoti tik turėdamas išsaugojęs pirkimo čekį, kol prekės tinkamumo vartoti terminas nepasibaigęs. Specialistės nuomone, parduotuvių administracijos stengiasi geranoriškai spręsti iškilusias problemas dėl nekokybiškų produktų. Jei pardavėjas nevykdo minėtų reikalavimų, vartotojas gali kreiptis į VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40403 arba užpildyti elektroninę skundo formą-anketą VMVT internetiniame puslapyje.

107 gaminiuose (16,3 proc.) buvo nustatyta įvairių pažeidimų: daugiau kaip 60 atvejų ženklinimo etiketėse buvo nurodyta neteisinga ar nepilna informacija, per 40 atvejų buvo realizuojami gaminiai su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, kai kur prekiauta neženklintais duonos ir pyrago gaminiais.

Patikrinimų metu prekybos įmonėse buvo atrinkti 32 pavadinimų duonos ir pyragų gaminių mėginiai ir ištirti laboratorijoje dėl maisto priedų (sorbo rūgšties) ir drėgmės kiekių nustatymo. Ištirtų mėginių tyrimų rezultatai atitiko receptūrose deklaruojamus rodiklius, išskyrus vieną pjaustyto batono „Kasdieninis“ mėginį. Batone nustatytas sorbo rūgšties kiekis (156 mg/kg), bet apie tai nebuvo deklaruota gaminio etiketėje.

Sorbo rūgšties įpakuotuose, raikytuose duonos ir pyrago gaminiuose gali būti iki 2 000 mg/kg, tačiau pagal Europos Sąjungoje veikiančius teisės aktus, ženklinant fasuotus duonos ir pyrago gaminius, sudedamųjų dalių sąraše privalo būti nurodytos visos sudedamosios dalys.

Dažniausiai pasitaikę ženklinimo pažeidimai: etiketėse trūko informacijos arba ji buvo pateikta ne pagal reikalavimus, nurodyta gaminių sudėtis neatitiko gamintojo deklaruojamos (sudedamųjų dalių sąraše nurodytos ne visos gamybai naudotos medžiagos), neparyškinti sudedamųjų dalių sąraše esantys alergenai, sudedamosios dalys nurodytos ne mažėjančia tvarka pagal kiekius, gaminio pavadinimas neatitiko reglamento reikalavimų (pvz., „Ruginė duona“ gali būti pavadintas tik kepinys, kuriame rugių produktų yra ne mažiau kaip 90 %) ir kt.

Neretai gaminiuose neteisingai buvo ženklinami maisto priedai, trūko įspėjamųjų užrašų (pvz., saldžių kukurūzų traškučių sudedamųjų dalių sąraše nurodyti įvairūs dažikliai, tačiau nebuvo įspėjamojo užrašo, kad jie gali neigiamai veikti vaikų aktyvumą ir dėmesį).

Dėl prekybos produktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais atsakingiems parduotuvių darbuotojams skirtos baudos, nurodyta sunaikinti daugiau kaip 226 kg nesaugių duonos ir pyrago gaminių.

„Patikrinimų rezultatai rodo, kad mūsų šalies prekybos tinkluose prekiaujama kokybiškais duonos ir pyrago gaminiais, tačiau neramina vis dar pasitaikantys prekybininkų mėginimai parduoti pasenusius produktus. Visus gaminius, kurių tinkamumo vartoti terminai pasibaigę, draudžiama realizuoti, juos reikia saugiai sunaikinti“, – pabrėžė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Pagal senas tradicijas duoną kepantys bendrovės „Garliavos duona“ kepėjai džiaugiasi prieš pusantrų metų persikėlę į naujas patalpas ir dabar galintys džiaugtis ne tik padidėjusia gamybos apimtimi, bet ir pristatantys savo gaminius į daugiau Lietuvos vietovių nei anksčiau.

Pradėjo kepdami šakočius

Verslininkas Petras Niuneva verslą pradėjo nuo šakočių kepimo 1992 m. Po aštuonerių metų sugalvota verslą praplėsti, tada imta kepti duoną ir pyragus.

„Garliavos duonos“ gaminius pirkėjai labai greitai įsimena, nes kepėjai savo kepiniams naudoja tik natūralius raugus, o jų gaminių receptūra – patikrinta laiko. Vieną jų įmonės technologai rado dar tarpukariu išleistoje knygoje „Ūkininko patarėjas“.

Labai greitai „Garliavos duonos“ kepiniai, ypač duona, tapo mėgstama pirkėjų. Paragavę šių kepinių, žmonės jų ieško ir tampa ištikimais įmonės klientais.

„Neseniai paskambino pagyvenusi moteris ir papasakojo, kad tik valgant mūsų keptą duoną jai nedidėja skrandžio rūgštingumas. Tai buvo bene geriausias įvertinimas. Aš ir pats nevalgau jokios kitos duonos, ant mano stalo – tik mūsų kepyklos gaminiai“, –  didžiuodamasis paties įkurtu verslu pasakojo P.Niuneva.

Patikėjo verslo sėkme

Ilgą laiką verslininkas nuomojosi apie 600 kv. m ploto patalpas.

Poreikis plėsti gamybą ir sukurti patogias darbo vietas kepyklos darbuotojams subrandino mintį apie nuosavą kepyklos pastatą.

Būtent šiai statybai verslininkui reikėjo banko paskolos.

Pradėjęs bendrauti su banko darbuotojais dėl paskolos verslininkas sužinojo, kad įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) gali suteikti garantiją ir iš dalies kompensuoti palūkanas.

Prisimindamas bendravimą su šios įmonės darbuotojais, kepyklos savininkas džiaugėsi, kad neteko ilgai gaišti įtikinėjant, kad jo įmonė verta pasitikėjimo.

Pagal sutartį INVEGA trejus metus kompensuos pusę priskaičiuojamų paskolos palūkanų.

Suteikdami kreditus bankai paprastai reikalauja užstatyti kitą turtą. INVEGA suteikta garantija leido gauti paskolą užstačius statomą kepyklos pastatą. Tai įmonei tapo nemenka paspirtimi.

Pagerino darbo sąlygas

Už pasiskolintus pinigus buvo pastatytas naujas modernus pastatas. Jo plotas – 2 500 kv. m. Darbas čia užvirė 2012 m., prieš Kalėdas.

„Turime geresnes administracijos patalpas, naują parduotuvę, erdvias gamybines patalpas, moderniai įrengtus sandėlius. Dabar drąsiai galime pasakyti: pagerėjo darbo sąlygos. Nauja kepykla – labai erdvi, moderni. Įsikūrėme patogioje vietoje, todėl darbuotojams patogu atvažiuoti tiek viešuoju, tiek savo transportu“, – pasakojo P.Niuneva.

Naujose patalpose telpa daugiau gamybos įrenginių, tad „Garliavos duonos“ kepykla jau beveik pusantrų metų gamina kur kas daugiau produkcijos nei anksčiau. Naujasis pastatas leido išplėsti gamybą, o padidėjusios pajamos – mokėti paskolą ir gyventi be nuostolių.

Plečia prekybos plotus

Lanksti prekybos duonos gaminiais sistema leidžia įmonei parduoti šviežią duoną gamintojo kainomis. Tai vienas labiausiai pirkėjus pritraukiančių argumentų.

„Anksčiau produkciją išvežiodavo penkios mašinos, dabar turime aštuonias autoparduotuves, vairuotojai-ekspeditoriai-pardavėjai kasdien pasiima šviežią, dar šiltą produkciją ir važiuoja į miestelius, kur žmonės iš tolo jas atpažįsta ir laukia mūsų gaminių. Mūsų gaminius gerai vertina Jiezno, Alytaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Jonavos, Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos gyventojai“, – pasakojo kepyklos savininkas.

Kaune šios kepyklos gaminiai parduodami turgavietėse ir keliuose didžiuosiuose prekybos centruose.

Neseniai „Garliavos duonos“ produkcijos atsirado ir ant Utenos bei Druskininkų krašto žmonių stalų.

Jau turima planų skaniąją duoną vežti į Klaipėdos pusę.

Be anksčiau minėtų priemonių, įmonė taip pat pasinaudojo ir dar viena bendrovės INVEGA administruojama priemone „Parama pirmajam darbui“, pagal kurią sudarytos palankesnės sąlygos įdarbinti jaunus, darbo patirties neturinčius jaunuolius. Išplėtę gamybos apimtis, kepėjai priėmė daugiau darbuotojų ir dabar įmonėje dirba 78 kvalifikuoti, savo darbą gerai išmanantys profesionalai. Priimta dirbti daugiau raikytojų, fasuotojų, pagalbinių darbininkų, vairuotojų, buhalterijos darbuotojų. Beveik visi jie  jaunesni nei 30 metų, dauguma sukūrę šeimas.

Nauda – visai Lietuvai

Socialinės atsakomybės tyrimų centro direktorė profesorė habilituota daktarė Žaneta Simanavičienė teigė, kad Lietuva yra mažų įmonių kraštas, tad visos jos valstybei yra didelė vertybė.

„Lietuvos rinkoje smulkios įmonės vyrauja, todėl tokia bendrovės INVEGA parama yra labai teigiamas dalykas. Labai didelis privalumas, kad verslo planas, kurį verslininkas turi parengti paramai gauti, nėra sudėtingas. Tokią paramą galima vertinti kaip pagalbą visai bendruomenei, nes sukuriamos naujos darbo vietos, suteikiama galimybė dirbti ir normaliai gyventi mūsų valstybės piliečiams. Taip laimi visa tos vietos bendruomenė“, – komentavo paramos įmonėms teikiamą naudą profesorė.

Ž.Simanavičienė džiaugėsi ir tuo, kad parama buvo suteikta tradicinę lietuvišką duoną kepančiai įmonei. Mokslininkė žino daugybę pavyzdžių, kai užsienyje mūsų valstybę reprezentuoja ne saldainiai, o tradicinė juoda duona. Būtent ji yra savotiškas valstybės simbolis.

Užsieniečiams labai patinka mūsų duona kaip švarus, grynas ir labai savitas produktas, o šiuo atveju dar ir kepama pagal senuosius receptus.

„Jeigu panagrinėtume šį konkretų atvejį, galėtume rasti ir šalies reprezentavimo aspektų. Gavę paskolą verslininkai išplėtė gamybą ir įgijo galimybių padidinti savo produkcijos pardavimo geografiją. Nauda iš tokių sandorių yra visiems. Bankui naudinga, kad pinigai cirkuliuoja. Mat pastaruoju metu pastebima, kad Lietuvoje veikiantys bankai yra nusisukę nuo smulkiųjų verslininkų. Apie tokio reiškinio priežastis galima tik spėlioti: galbūt jie bijo galimų nuostolių. Todėl įmonė INVEGA tampa savotišku tarpininku tarp bankų ir verslininkų ir juos priartina vienus prie kitų“, – komentavo profesorė Ž.Simanavičienė.

Parama pirmajam darbui

Priemonė „Parama pirmajam darbui“ skirta jaunimo užimtumui skatinti.

Darbdaviams, kurie įdarbino darbo patirties neturinčius darbuotojus, kompensuojama 23,3 proc. pirmą kartą įsidarbinusio jauno žmogaus (nuo 16 iki 29 metų) darbo užmokesčio.

Darbo užmokestis kompensuojamas ne ilgiau nei 12 mėnesių.

Dėl priemonės gali kreiptis privatūs ir viešieji juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas), užsienio įmonių filialai ir atstovybės Lietuvoje, fiziniai asmenys, įdarbinę jauną darbuotoją.

Apie 2 000 įmonių jau išmokėta 12,66 mln. litų už daugiau nei 10,7 tūkst. pirmą kartą įdarbintų jaunuolių.

Dėl jaunų darbuotojų darbo užmokesčio kompensacijos iki 2015 09 30 galima kreiptis į bendrovę INVEGA.

Priemonė finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

Daugiau informacijos – www.invega.lt