Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo majoro G. Ciunio, tą dieną iš šešių kariuomenės oro pajėgų turimų sraigtasparnių budėjimui Nemirsetos ir Kauno paieškos ir gelbėjimo postuose buvo skirti du AS-365 „Dauphin“ orlaiviai, neturintys techninių galimybių gesinti gaisrų.

„Taip sutapo, kad tokią galimybę turintys sraigtasparniai Mi-8 tądien teoriškai negalėjo būti eksploatuojami, nes vienam jų po 100 valandų darbo ore buvo atliekama privaloma (planinė) techninė apžiūra, o kiti du turėjo nedidelių gedimų“, – Eltai sakė majoras.

Jo teigimu, Lietuvos kariuomenė specialiai gaisrų gesinimui skirto sraigtasparnio nuolat į budėjimą neskiria. Pasak G. Ciuno, taip daroma dėl kelių priežasčių – nes turimi tik šeši orlaiviai (3 iš jų su technine galimybe gesinti gaisrus) ir jie dažniausiai naudojami pagrindinėms funkcijoms atlikti, tokioms kaip vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus, vykdyti ligonių bei donorų organų pervežimą, užtikrinti karių, krovinių bei ypatingai svarbių asmenų transportavimą ir kt. Tądien budėję AS-365 „Dauphin“ orlaiviai šį poreikį atitinka.

Majoro teigimu, gaisrų gesinimas yra antrinė kariuomenės funkcija, kurios imamasi gavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prašymą.

„Iškilus poreikiui prisidėti prie gaisrų gesinimo, kariuomenės vadovybė gali priimti sprendimą greitai parengti tam skirtą orlaivį, kaip ir nutiko šiuo atveju. (...) Pavykus pašalinti Kauno poste buvusio sraigtasparnio Mi-8 gedimą, karinių oro pajėgų (KOP) vadovybė priėmė sprendimą skubos tvarka surinkti įgulą ir parengti orlaivį gaisro gesinimo darbams“, – sakė kariuomenės atstovas.

„Atlikus pasirengimą, sraigtasparnis nedelsiant išskrido į Traksėdžių durpyną, kur apie 22 val. prisijungė prie gesinimo operacijos. Orlaiviai gaisravietėje veikė iki birželio 28 d. vidurnakčio, kol gaisras buvo lokalizuotas“, – pridūrė G. Ciunis.

Šios situacijos Lietuvos kariuomenė nevertina kaip klaidos, kadangi sraigtasparnių remontas atliekamas ne tik tuomet, kai ateina planinis poreikis, bet ir atsiradus gedimams, kas yra įprasta bet kuriai technikai.

Anot majoro, dėl minėtų priežasčių – tiesioginių ir netiesioginių funkcijų bei techninių gedimų – Mi-8 orlaivių negalios gaisro durpyne institucija nevertina kaip vadybinės ar techninės klaidos.

„Šios situacijos Lietuvos kariuomenė nevertina kaip klaidos, kadangi sraigtasparnių remontas atliekamas ne tik tuomet, kai ateina planinis poreikis, bet ir atsiradus gedimams, kas yra įprasta bet kuriai technikai. (...) LK KOP turi nuolat paruoštus sraigtasparnius (šiuo atveju, tai buvo AS-365 „Dauphin“, kurie ir pakilo atlikti užduotį gaisro vietoje) savo tiesioginėms funkcijos vykdyti“, – sako G. Ciunis.

ELTA primena, kad praėjusį savaitgalį Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje buvo užsidegęs Traksėdžių durpynas, gaisras buvo apėmęs 20 ha. Situacijai Traksėdžių durpyne suvaldyti prireikė technikos ir specialistų iš visos Lietuvos.

Pagalbos buvo prašoma ir Lietuvos kariuomenės, tačiau trys Mi-8 sraigtasparniai, turintys galimybę gesinti gaisrus, kaip buvo skelbta, negali būti panaudoti, nes vienam atliekama techninė apžiūra, o kiti – remontuojami.

Tuomet į pagalbą atskubėjo Latvijos kariuomenės Mi-8 sraigtasparnis. Kiek vėliau pakilo ir sutvarkytas lietuvių Mi-8 orlaivis.

Kaip pirmadienį teigė PAGD laikinasis direktorius Mindaugas Kanapickas, gaisrą pavyko suvaldyti jau šeštadienį.

Pirmadienį apie 9.37 val. paskelbta gaisro lokalizacija.

„Šiuo metu dirba 30 ugniagesių ir 30 įmonės darbuotojų, vyksta žvalgyba, tikrinami židiniai, kad ugnis vėl neįsipliekstų“, – sakė PAGD atstovė.

Jos teigimu, pirmadienį buvo įsiplieskęs vienas gaisro židinys, bet jis greit užgesintas.

„Degimas yra giluminis, ugniagesių darbą sunkina pakilęs vėjas ir nešiojamos durpių dalelės“, – teigė L. Valauskienė.

Durpyną eksploatuojančios įmonės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ direktorius Kazimieras Kaminskas BNS sakė, kad, pirminiais duomenimis, įmonė patyrė maždaug 50 tūkst. eurų žalą.

„20 hektarų plote išdegė apie vieną centimetrą paviršinio sluoksnio, taip pat sudegė keturi savaeigės technikos vienetai“, – teigė jis.

Gaisras Traksėdžių durpyne kilo penktadienio popietę, ugnis liepsnojo maždaug 12 hektarų plote. Degantis durpynas yra eksploatuojamoji unikalios Nemuno deltos regioniniam parkui priklausančios Aukštumalos pelkės dalis. Ši aukštapelkė – viena didžiausių Lietuvoje.

Gaisras čia buvo kilęs 2011 metais. Tuo metu sunaikinta Aukštumalos pelkės ekosistema. Buvo nuniokotas kelių šimtų hektarų plotas.

„Situacija pilnai valdoma. Šešių–aštuonių valandų bėgyje tikimasi gaisrą suvaldyti“, – BNS sakė meras.

Jis sakė, kad 2 kilometrai nuo gaisro židinio esančios sodybos gyventojams pasiūlyta evakuotis, o Šilutėje ir priemiesčiuose respiratorius gali pasiimti kiekvienas norintis, taip pat rekomenduojama nevaikščioti lauke, užsidaryti namų langus ir duris.

„Yra Traksėdžiuose valdymo centras, jeigu reikia respiratoriaus, jie yra privežami“, – teigė V. Laurinaitis.

Naujausiais duomenimis, toliau telkiamos ugniagesių pajėgos.

„Iš pat pradžių dirbo dešimt autocisternų, šiuo metu padėti gesinti gaisrą važiuoja viena siurblinė ir kitos pajėgos“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Sauliaus Raščevskis.

Jis sakė, kad gesinti gaisrą padeda ir įmonės darbuotojai su savo turima technika. Gaisro teritorijoje dirba ir policijos pajėgos.

„Ekipažai saugo prieigas, kad gaisrininkai galėtų pravažiuoti, o žmonės nežiopsotų į gaisrą“, – BNS pranešė Tauragės policijos budėtojai.

Jie teigė, kad vietiniai gyventojai atvažiuoja nusifotografuoti prie dūmų ir taip trukdo ugniagesių darbą.

Kaip BNS Krašto apsaugos ministerija, gesinti gaisrui Šilutės rajone ieškoma galimybių pakelti vieną iš kariuomenės Mi-8 sraigtasparnių, susitarta, kad esant reikalui, bus prašoma pagalbos iš Latvijos.

Šilutės rajone užsidegus 12 hektarų Traksėdžių durpyno, telkiama ugniagesių technika iš visos Lietuvos. Ugniagesiai teigia, jog situacija sudėtinga ir dėl didžiulio vėjo.

Latvija dar pradiniu etapu informavo ES, kad jai gali prireikti pagalbos gesinant didelį miško ir durpynų gaisrą vakarinėje Valdgalės apskrityje, „taigi, mes stojome į eilę“, sakė K. Eklonas Latvijos televizijai. 

Latvijos vyriausybė pirmadienį nusprendė prašyti tarptautinės pagalbos. Po Krizių valdymo tarybos posėdžio vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis žurnalistams sakė, kad Latvija prašys visų 28 Europos Sąjungos šalių pagalbos gaisrui gesinti. Pasak jo, šaliai reikalingiausios priemonės gaisrams gesinti iš oro.

Tačiau šiuo metu Europoje yra tik vienas laisvas gaisrų gesinimo sraigtasparnis, nes tarptautinės pagalbos gesinant miškų gaisrus taip pat paprašė Serbija, Graikija, Švedija, sakė K. Eklonas.

Baltarusija jau atsiliepė į prašymą ir sraigtasparniai yra pasirengę išskristi į Latviją. Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija ir Užsienio reikalų ministerija rengia tam būtinus dokumentus.

Gaisrui Valdgalės apskrityje gesinti ypač reikia būtent aviatechnikos, nes dega didelis plotas ir ugniagesiai negali patekti į gaisro centrą, kur pavojų taip pat kelia virstantys medžiai. Todėl reikalingi sraigtasparniai, galbūt dar ir lėktuvai, sakė K. Eklonas.

Šiuo metu naudojamiems Latvijos ir Lietuvos oro pajėgų sraigtasparniams reikia atlikti techninės priežiūros darbus.

K. Eklonas pripažino, kad po savaitę trukusios kovos su gaisru Latvijos techniniai ir žmogiškieji ištekliai palaipsniui senka.

Anksčiau K. Eklonas sakė, kad miškas ir durpynai Valdgalėje gali degti dar savaitę ar ilgiau.

Šis gaisras praeito antradienio vakare įsiplieskė viename durpyne ir vėliau išplito į šalimais esantį mišką.

Praeitą savaitę buvo evakuoti netoliese esančio Stiklių kaimo gyventojai, bet dauguma jų iki šeštadienio grįžo namo, BNS sakė Ventspilio regiono tarybos pirmininkas Aivaras Muceniekas.

Aptikta numanomo padegimo pėdsakų

Latvijos vakarinėje Valdgalės apskrityje buvo aptikti septyni gaisro židiniai, galimai liudijantys apie tyčinį padegimą, sukėlusį didelį gaisrą šios rajono miškuose ir durpynuose, antradienį žurnalistams pranešė Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis.

Gaisras toje vietovėje jau lokalizuotas, bet aptikti pėdsakai rodo, kad ugnis įsiplieskė veikiausiai neatsitiktinai, sakė ministras.

R. Kozlovskis paragino kokios nors informacijos turinčius gyventojus kreiptis į policiją.

Jis nurodė, kad Baltarusija sutiko atsiųsti vieną sraigtasparnį pagal dvišalę bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartį.

„Susisiekėme su Baltarusija. Jie turi sraigtasparnį, rytoj ryte prisidėsiantį prie gaisrų gesinimo operacijos“, – pažymėjo ministras.

Vidaus reikalų ministerijos vadovas pridūrė, kad Latvijos orlaiviai ir vienas Lietuvos atsiųstas sraigtasparnis nuo antradienio ryto labai prisidėjo malšinant gaisro židinius vietose, kur ant žemės dirbantiems ugniagesiams sunku patekti.

Kol kas kitos ES šalys nėra pateikusios atsakymo į Latvijos prašymą padėti užgesinti gaisrus Valdgalėje.

Pasak R. Kozlovskio, šioje operacijoje dalyvauja apie 100 ugniagesių ir daugiau kaip 20 nacionalinės gvardijos narių.

Skaičiuojama, kad dabar gaisras apėmęs didesnę kaip 1 000 ha teritoriją, bet ministras pažymėjo, kad į ją patenka ugnies nepaliestų plotų.

R. Kozlovski sakė, kad liepsnos plitimą pavyko sustabdyti, tačiau nenurodė, kad tikimasi ją visiškai užgesinti.

Vyriausybė antradienį nusprendė iš specialiųjų fondų skirti Valstybinei priešgaisrinei ir gelbėjimo tarnybai 150 tūkst. eurų. Šios lėšos taip pat bus naudojamos su Baltarusijos pagalba susijusioms išlaidoms apmokėti.