Kaip pranešė savivaldybė, 18 saugyklų nemokamą pastogę suteiks ir dviračiams, ir elektriniams paspirtukams.

„Patogesnės saugyklos dviračių ir paspirtukų saugojimui atlaisvins siauras daugiabučių namų laiptines ar vilniečių balkonus, tad ateityje jų galės atsirasti ir daugiau“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Kiekvienoje saugykloje vienu metu bus galima laikyti 16 dviračių ir keturis elektrinius paspirtukus. Saugyklos bus automatiškai rakinamos ir gyventojams prieinamos visą parą. Saugyklose laikomų transporto priemonių saugumą užtikrins į abi puses stumdomi vartai su elektroniniais užraktais, kuriuos gyventojai atrakins naudodamiesi JUDU / Vilniečio kortele.

Kaip skelbiama, taip pat gyventojai turės galimybę ne tik statyti riedėjimo priemones, bet ir čia pat įkrauti elektra varomus dviračius ir paspirtukus. Prireikus bus galima pasinaudoti saugyklos viduje įrengta remonto stotele, kurioje yra dviračių priežiūrai skirti įrankiai.

„Ieškant architektūrinio sprendimo būtent Vilniui, buvo dairomasi į geruosius Olandijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių pavyzdžius, kuriais remiantis gimė idėja sostinei. Saugyklos minimalistinio dizaino, apželdintais stogais, modernios ir kartu sklandžiai įsiliejančios į supančią urbanizuotą aplinką“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ judumo ekspertas Edgaras Stankevičius.

Anot savivaldybės, norintiems pasinaudoti dviračių saugykla tereikia turėti ar įsigyti JUDU / Vilniečio kortelę ir ją užregistruoti JUDU savitarnos svetainėje, kurioje paspaudus vos kelis mygtukus gyventojas patvirtins savo tapatybę ir aktyvuos leidimą naudotis dviračių saugykla.

Visą informaciją apie dviračių saugyklas ir jų naudojimąsi klientai ras nuskenavę QR kodą, esantį ant dviračių saugyklos, ir apsilankę JUDU svetainėje.

Saugyklose vietų kiekis yra ribotas, todėl svarbu užtikrinti, kad dviračių saugyklų paslauga galėtų naudotis kuo daugiau gyventojų. Pabrėžiama, kad dviratį ar paspirtuką saugyklose raginama laikyti ne ilgiau kaip 30 dienų, kurios bus skaičiuojamos nuo dviračių saugyklos atrakinimo momento. Dviračių saugyklos bus atviros naudojimui ir veiks visus metus.

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų – bendra projekto vertė siekia 880,8 tūkst. eurų. Daugiau kaip 70 proc. šio projekto finansuota ES lėšomis (531,1 tūkst. eurų), o likusi sumos dalis skirta iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.

Norėtų tikro rakto

Šią vasarą kvartalo gyventojai po daugiau nei dvejų metų pagaliau sulaukė dienos, kai jiems buvo leista laikyti savo dviračius naujose, moderniose saugyklose.

Neilgai pasidžiaugę naujove kvartalo žmonės pastebėjo, kad į saugyklas patenka ir benamiai. Kai ši problema buvo išspręsta, pasipylė nusiskundimai, kad gyventojai negali atidaryti saugyklų durų.

„Klausykite, gal žinote, kas vyksta. Ryte nepavyko įeiti į saugyklą Nr. 1. Dabar skambutis jau sutvarkytas, durys turi atsidaryti, bet panašu, kad užrakinta raktu. Gal kažkas valdo tą raktą?“ – prieš kelias dienas kaimynų klausė „Facebook“ paskyros, kuria naudojasi Rumpiškės gatvės gyventojai, naudotoja.

Aktyvus kvartalo gyventojas jai atsakė, kad tai ne pirmas atvejis, kai neįmanoma nuotoliniu būdu atidaryti dviračių saugyklos durų.

Kaimynas įsitikinęs, kad būtina reikalauti, jog saugyklas administruojančios įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojai duotų gyventojams mechaninį raktą.

Vyras įsitikinęs, kad nuolat namuose būnantys žmonės galėtų padėti išspręsti šią problemą.

Jau imamės priemonių, ieškome, ką dar padaryti, kad trikdžių nebūtų.

Per išeigines nedirba

Gyventojai guodėsi, kad saugyklų atidarymo bėdas „Klaipėdos keleivinio transporto“ darbuotojai gali spręsti tik darbo dienomis ir valandomis. Išeiginėmis dienomis gyventojai negali pasiekti savo dviračių.

„Klaipėdos keleivinis transportas“ surašė savo griežtas naudojimosi dviračių saugyklomis taisykles, nurodė, ko negalima daryti, bet nepaskelbė telefono numerių, kuriais galima skambinti kilus nesklandumams. Neužsiminė, kaip tokiais atvejais patekti į saugyklas“, – kaimynams socialiniuose tinkluose piktinosi vyras.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis pripažino, kad sunkumų naudojantis dviračių saugyklomis yra.

Durys „bijo“ karščio

„Kartais problemos kyla dėl vartotojų, kai jiems pritrūksta jėgos stipriau truktelėti duris, bet būna ir ryšio sutrikimų“, – neslėpė įstaigos direktorius.

Dar viena priežastis, dėl kurios ne visada pavyksta atidaryti saugyklos duris – tai, kad jos nuo šilumos deformuojasi. Pasirodo, perkant gaminį, pasirinktas ne pats geriausias.

G. Neniškis tikino, kad sulaukę skambučių darbuotojai skuba padėti gyventojams.

Pasak jo, ne visos saugyklos turi tokių sunkumų. Vienoje vietoje esama problemų su elektroninio užrakto ryšiu, kitoje pasirinktos ne visai tinkamos durys.

„Tam tikrus patobulinimus jau padarėme. Puikiai suprantame, kad yra nepatogumų. Jau imamės priemonių, ieškome, ką dar padaryti, kad trikdžių nebūtų, keičiame technologinius sprendinius. Tas darbas vyksta nuolat“, – patikino G.Neniškis.

Kitose dar komisijos nepriimtose dviračių saugyklose yra kiek kitokios konstrukcijos, todėl tikimasi, kad jas naudodami gyventojai su panašiomis į kaimynų bėdomis nesusidurs.

Užtruko viešieji pirkimai

Saugyklos dviračiams Taikos prospekte, Sausio 15-osios ir Rumpiškės gatvių kiemuose pastatytos prieš trejus metus, bet iki šiol kvartalo gyventojai jose savo dviračių laikyti negalėjo.

Tiesa, kelios saugyklos nebuvo tuščios, viena naudojosi vietos bendruomenė, kitoje buvo laikomi daiktai, paaukoti karo pabėgėliams.

Kaip pasakojo savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovė Inga Kubilienė, teko rengti daug viešųjų pirkimų.

Pradžioje bandyta juos organizuoti perkant reikalingus įrenginius visiems paviljonams vienu kartu, bet nesėkmingai, todėl teko skaidyti pirkimus.

Veiks vaizdo kameros

Pastaruoju metu laukta, kada bus nupirkti ir sumontuoti stovai dviračiams. Laikinasis „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas Andrius Samuilovas patvirtino, kad visi stovai jau nupirkti ir sumontuoti.

Tai buvo paskutinis pirkinys, pagaliau visos saugyklos yra rakinamos specialiais užraktais, turi apšvietimą, šildymą, pandusus, vaizdo kameras.

Belieka sulaukti, kada savivaldybės Transporto skyrius organizuos dviračių saugyklų administravimo paslaugos įteisinimą.

Tai darys, kaip jau anksčiau buvo skelbta, savivaldybės įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“.

Administravimas reiškia tai, kad kelis kartus per metus paviljonuose teks valyti langus, kartą per mėnesį švarinti grindis, prižiūrėti užraktus ir kortelių išdavimą gyventojams.

Įmonės darbuotojai turės pasirūpinti informacinių plakatų užklijavimu.

Esame turėję situacijų, kai teko tvarkyti šiukšliadėžes ir kitus objektus dar iki priėmimo komisijos apžiūros.

Laukė komisijos

„Pirkimas nėra didelis, todėl užtrukti neturėtų, tikiuosi, užteks savaitės. A. Samuilovas mane informavo, kad jie jau pasiruošę startuoti. Suprantu, kad žmonės to jau labai laukia“, – sakė I. Kubilienė.

Kol rangovai nėra baigę darbų, jie atsakingi už visus daiktus kvartale.

Taip atsitiko su sporto aikštele, ji buvo sugadinta dar neperėmus statybvietės iš rangovo.

Darbai kvartale jau baigti, rangovai jau nebėra atsakingi už įrenginius, todėl bus galima leisti žmonėms naudotis saugyklomis.

„Be to, tai yra europinis projektas, todėl agentūros darbuotojai atvažiuos tikrinti. Viskas turės būti švaru ir tvarkinga. Esame turėję situacijų, kai teko tvarkyti šiukšliadėžes ir kitus objektus dar iki priėmimo komisijos apžiūros. Bet dabar galima džiaugtis, gyventojai jau galės statyti savo dviračius į tam skirtas saugyklas“, – atskleidė I. Kubilienė.

A. Samuilovas patikino, kad naudotis dviračių nameliais bus galima nemokamai.

Saugyklų neprašo

Dar dvi tokios saugyklos vėliau bus perduotos naudoti klaipėdiečiams Rumpiškės kvartale.

Kol kas daugiau panašių įrenginių Klaipėdoje nėra planuojama įrengti. Valdininkė atviravo, kad tokios saugyklos, kokios netrukus pradės veikti, yra pernelyg brangios.

Malūnininkų gatvėje yra kur kas paprastesnių ir pigesnių įrenginių.

Saugyklų dviračiams klaipėdiečiai neprašo. Šiuo metu tvarkomame Sportininkų gatvės kvartale gyvenantys žmonės laukia kelių kiemų sutvarkymo, bet įrenginių dviračiams laikyti paprašė tik vienas žmogus.

Tai yra signalas miesto tvarkytojams, kad didelio poreikio šiems įrenginiams lyg ir nėra.

I. Kubilienė neatmetė galimybės, kad dviračių saugyklas galėtų pastatyti „Klaipėdos keleivinis transportas“.

Pasak pranešimo, jos bus įrengtos keturiuose sostinės rajonuose: Lazdynuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse ir Žirmūnuose.

Darbus atliks atvirą konkursą laimėjęs rangovas – bendrovė „Šmikis“, įsipareigojęs dviračių saugyklas įrengti ne vėliau kaip iki šių metų liepos pabaigos.

Kiekvienoje šių saugyklų tilps 16 dviračių ir du paspirtukai, jos bus automatiškai rakinamos ir gyventojams prieinamos visą parą. Jų saugumą užtikrins į abi puses stumdomi vartai su elektroniniais užraktais, juos bus galima atrakinti išmaniuoju telefonu.

Šalia saugyklų bus įrengta remonto stotelė su dviračių priežiūrai skirtais įrankiais.

Dviračių saugyklų vietas viešo balsavimo metu rinkosi patys sostinės gyventojai – pirmuoju etapu vilniečiai pasiūlė beveik 250 galimų vietų, iš kurių pagal nustatytus kriterijus buvo atrinktos 38. Parenkant konkrečias vietas saugykloms, buvo atsižvelgta į tai, kad jos būtų pasiekiamos kuo didesniam gyventojų skaičiui, buvo vertinama ir galimybė pajungti elektrą bei patogus patekimas į saugyklas iš pėsčiųjų ar dviračių tako.

Taip pat įvertinta, kad saugyklos būtų neintensyvaus eismo gatvėse ar kiemuose, netrukdytų automobilių vairuotojų matomumui ir neatsirastų vietose, kur jau buvo suplanuotas želdinimas.

Už saugyklų priežiūrą ir veikimą bus atsakinga savivaldybės įmonė  „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU).

Vienas kvartalo gyventojas užfiksavo, kaip į paviljoną, atrakinęs jo duris savo raktu, įėjo Mindaugas Jonušas, geriau žinomas Minedo vardu.

"Facebook" paskyros "Rumpiškės kvartalas" nariai ir skaitytojai stebėjosi vieno jos nario įrašu, kuriame matyti, kaip M.Jonušas ir kažkokia mergina atsirakina vieną šių namelių ir įeina lyg neva į savus namus.

Žmonės suskubo piktintis, kad jau seniai pastatyti nameliai vis dar nenaudojami pagal tiesioginę paskirtį. Juose vis dar nėra stovų dviračiams ir kitų būtinų įrenginių.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausioji patarėja Inga Kubilienė patikino, kad kol kas naudojami tik du paviljonai. Vienas jų laikinam naudojimui suteiktas vietos bendruomenei. Kitame Raudonojo Kryžiaus organizacijai leista laikyti daiktus, surinktus ukrainiečiams paremti.

Atrodo, būtent į šį namelį einantį Minedą užfiksavo kvartalo gyventojas.

I.Kubilienė pasidalijo žiniomis, kad M.Jonušas laikiname sandėlyje dirbo kaip savanoris, reikėjo vyriškos jėgos iš namelio išnešti netinkamus naudoti rūbus, sukrautus į maišus.

Tai patvirtino ir pats M.Jonušas. Jis neslėpė apmaudo, kad įsteigęs viešąją įstaigą ir daug darantis Ukrainos pergalės labui negauna iš valdininkų patalpų įstaigos veiklai vystyti.

Tai, kad paviljonas naudojamas Raudonojo Kryžiaus, byloja informaciniai plakatai ant langų.

I.Kubilienė tikino, kad jau greitai nameliai bus atverti gyventojų dviračiams.

"Viskas nebe už kalnų, jau ir projektas – į pabaigą, vienas pirkimas įvykęs, kiti trys – iš paskos. Labai tikėčiausi, kad viskas įvyks dar šiemet. Kai gyventojai pradeda naudotis ir po trejų metų atvažiuos Europos Sąjungos patikra, ar nebus taip, kad rangovams reikės viską tvarkyti ir taisyti. Čia toks momentas – reikia saugoti daiktą. Patikra tikrai bus rudenį", – paaiškino valdininkė.

Dienraštis jau rašė, kad vis dar laukiama, kada dviračių saugyklose bus sumontuotos tinkamos spynos, stovai, vaizdo stebėjimo kameros, pandusai arba slenksčiai.

Laiko dėvėtus rūbus

Pernai dienraštis "Klaipėda" rašė apie gyventojų susidomėjimą sukėlusius namelius, kurių paskirtis daugeliui buvo nežinoma. Klaipėdiečiai spėliojo, gal juose įsikurs daržovių pardavėjai arba bus teikiamos kokios nors paslaugos.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausioji patarėja Inga Kubilienė patikino, kad juodi statiniai vitrininiais langais atliks dviračių saugyklos funkciją, tačiau iki šiol šeši iš aštuonių tebėra tušti.

Viename laikinai laikomi Raudonojo Kryžiaus organizacijai teikiami labdarai dėvėti rūbai, kituose taip pat pastebimi kažkokie naudojimo požymiai.

Triskart nenupirko stovų

Paviljonus administruoti pavesta viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" darbuotojams.

Jos vadovas Andrius Samuilovas pripažino, kad klaipėdiečiai dar negali laikyti savo dviračių tam skirtuose nameliuose.

"Bet jau padarėme pusę namų darbų: žinome, kokios bus spynos ir kokios vaizdo stebėjimo kameros bus pakabintos. Tik dėl stovų problema – nepataikome į rinkos kainą. Turėdami tam tikrą pinigų sumą nesugebame nupirkti jų tiek, kiek norime. Šiemet bandysime pirkti trečią kartą", – atviravo A.Samuilovas.

Pagal viešųjų pirkimų taisykles, negalima tiesiog nagingam meistriukui užsakyti tokius gaminius.

Per rugsėjį tikimasi sumontuoti jau nupirktas spynas ir vaizdo kameras. Per tą laiką ketinama nupirkti stovus dviračiams, kuriuos būtų gerai ir sumontuoti.

"Per tą laiką, kol žiūrėjome, ką daryti ir bandėme pirkti, kitoje kvartalo pusėje buvo pastatyti dar du tokie paviljonai. Dar nežinau, kada kirpsime juostelę, bet link jos judame. Mačiau, kad keli nameliai jau naudojami ir labdarai sudėti, ir mini bendruomenės centrams. Pro langus matome, kad kažkoks gyvenimas vyksta. Matyt, laikinai suteiktas leidimas kažką daryti, bet ne laikyti dviračius. Kai viskas bus supirkta, tikėtina, laikini įnamiai bus išprašyti, – dalijosi viltimis A.Samuilovas. – Jeigu pavyks greitai užsakyti stovus, klausimas, kiek juos gamins ir kada atveš, per kiek laiko sumontuos. Labai tikiuosi, kad rugsėjį gali būti matomi pirmieji krapštymosi – įrengimo darbai. Tada krapštysime iki galo."

Be tinkamų slenksčių

Kol kas nežinia, kas žiemą valys šių statinių vidų, kaip vasarą juos vėdins ir prižiūrės langus. Statiniuose nėra ventiliacijos, viduje vasarą karšta, rasoja langai. Šaltuoju metu į vidų kartu su ratais keliaus ir purvas.

Dar viena problema – nė vienas šių paviljonų neturi tinkamo slenksčio arba panduso, kuriuo būtų galima įvežti dviračius. Jau du kartus bandyta kiekvienam šių namelių įrengti atskirą slenkstį, bet nesulaukta nė vieno pasiūlymo pagaminti tokius įrenginius.

"Pagal viešųjų pirkimų taisykles, negalima tiesiog nagingam meistriukui užsakyti tokius gaminius. Toks žmogus sukalti gal ir moka, bet pateikti pasiūlymo nesugeba arba turi daug kitų darbų, todėl tokie krapštymaisi jam nerūpi. Bandytume pradėti eksploataciją be pandusų. Jie yra būtini, bet ne pirmoje vietoje. Svarbiausia būtų įeiti vidun ir prie ko prirakinti dviratį, kad būtų saugu", – svarstė dviračių laikymo paviljonus administruosiančios įstaigos vadovas.

Skandinavijos šalyse, kur dviračiai yra gyvenimo kasdienybė, statomi atviri ir net daugiaaukščiai stovai. Klaipėdoje teks paruošti naudojimui tokius paviljonus, kokie jau yra pastatyti.

Automatiškai rakinamos saugyklos bus prieinamos visą parą, savo dviratį čia galės palikti visi norintys Tauragės miesto gyventojai. Savivaldybės teigimu, tai pirmas toks projektas Lietuvoje.

„Panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena: uždarose saugyklose savo paspirtukus ir dviračius jau statosi nuo gyventojų kaimyniniame Taline iki miestiečių Niujorke. Būtent pastariesiems saugyklos tapo sprendimu, pagaliau apsaugančiu nuo dažnų vagysčių“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

Panašūs darnaus judumo projektai pasaulyje – ne naujiena: uždarose saugyklose savo paspirtukus ir dviračius jau statosi nuo gyventojų kaimyniniame Taline iki miestiečių Niujorke.

Turintieji elektrinius paspirtukus ar dviračius čia pat galės juos ir pakrauti – iki saugojimo stotelių atvesta elektra bei įrengti elektros lizdai. Ties saugyklomis įrengtos stebėjimo kameros, o į jas patekti bus galima naudojantis mobiliuoju telefonu.

Visos 75 dviračių saugyklos įrengtos gyvenamuosiuose rajonuose, kuo arčiau tauragiškių namų. Kiekvienoje jų – po aštuonis dviračių ar paspirtukų stovus.

Naujosiomis dviračių saugyklomis gyventojai galės naudotis nemokamai vienus metus. Tokioje saugykloje savo dviratį ar paspirtuką norinčiam statyti gyventojui tereikės parašyti prašymą savivaldybei.

D. Kaminsko teigimu, išplėsti dviračių infrastruktūrą mieste pavyko sulaukus Europos Sąjungos lėšų.

„Kadangi transportas sudaro beveik trečdalį visos į aplinką išmetamos taršos, norime Tauragėje kurti tokias sąlygas, kurios leistų mūsų gyventojams keliauti ne tik patogiai, bet ir švariai. Čia svarbi ne tik galimybė važiuoti elektriniais miesto autobusais, bet ir turėti patogias sąlygas keliauti paspirtukais ar dviračiais“, – kalbėjo Tauragės rajono meras.

Anot savivaldybės, Tauragei patekus į Europos miestų, gausiančių paramą tapti klimatui neutraliais iki 2030 metų, šimtuką, tvarių sprendimų mieste turėtų būti ir daugiau.

Apšiuręs sovietmečiu statytų namų rajonas tarp Sausio 15-osios ir Paryžiaus Komunos gatvių per kelerius pastaruosius metus atgimė naujam, patogesniam gyvenimui. Daugelis namų čia renovuoti, sutvarkyta kiemų infrastruktūra.

Daugiausia klausimų klaipėdiečiams sukėlė kiemuose pastatyti paviljonai. Čia savo dviračius galės laikyti aplinkinių, dar N.Chruščiovo laikais pastatytų namų gyventojai.

Daugumos šių namų gyventojai neturi rūsių, o jų butai yra itin maži, balkonai – taip pat labai netalpūs. Saugyklos, pasak projekto autorių, turėtų būti naudingos dviračių turintiems Rumpiškės kvartalo gyventojams.

Projektas, pagal kurį įrengtos šios dviračių saugyklos, yra remiamas Europos Sąjungos lėšomis.

Dailios, bet vis dar tuščios saugyklos kelia daug klausimų.

Dailios, bet vis dar tuščios saugyklos kelia daug klausimų.

Kvartalo gyventojai net ėmė abejoti, ar dviračių saugyklos nepavirs kokiais nors prekybos kioskais arba dar blogiau – nebus apleistos ir paliktos likimo valiai.

Šiuo metu Rumpiškės kvartale tokių paviljonų yra aštuoni. Juose vis dar nėra jokios įrangos dviračiams laikyti.

Jau anksčiau buvo skelbta, kad šias dviračių saugyklas įrengti, prižiūrėti ir administruoti ketinama pavesti viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" darbuotojams.

Įstaigos vadovas Andrius Samuilovas tikino, kad administruoti šiuos paviljonus jo įstaigai dar nepavesta.

"Dabar ieškoma sprendimų, kaip artimiausiu metu juos paversti dviračių saugyklomis. Žiūrima, kiek ir kokių stovų juose tilptų, kokios galėtų būti tinkamiausios atrakinimo sistemos. Dar ieškoma galimybės įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Tikėtasi iki kovo 11-osios gauti pirmines sąmatas, jas pateiksime savivaldybei ir tada spręsime, kada ir kas vykdys įrengimo darbus", – kalbėjo A.Samuilovas.

Dar neaišku, kiek kainuos stovai dviračiams, kurių kiekviename paviljone būtų po dvi eiles. Viename paviljone galėtų tilpti 25–30 dviračių.

Kainuos ir elektroniniai užraktai. Kad statinius būtų galima naudoti, reikės įrengti pandusus, nes slenksčiai yra pernelyg aukšti, kad būtų galima per juos nesunkiai perkelti dviračius.

Šie planai byloja, kad paviljonų kol kas neketinama naudoti kitokioms reikmėms nei gyventojų dviračiams laikyti.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, Klaipėda kartu su kitomis Europos valstybėmis dalyvauja Europos Komisijos programos "Horizon 2020" finansuojamame projekte "Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas (PORTIS)", kurio tikslas – gerinti dviračių infrastruktūros plėtrą mieste.

"Planuojame uostamiestyje įrengti vienvietes, dvivietes ir daugiavietes dviračių saugojimo vietas. Panašios saugyklos šiuo metu veikia didžiuosiuose Europos miestuose", – kalbėjo S.Budinas.

Pirmąsias tokio tipo saugyklas numatoma pastatyti Rambyno, Paryžiaus Komunos gatvėse, šalia daugiaaukščių namų.

"Sutvarkius teritorijos viešąsias erdves, matome galimybę įrengti dvi arba tris dviračių saugyklas. Projektuotojų paprašėme įvertinti, kaip būtų galima tai padaryti", – teigė administracijos direktorius.

Ateityje jų uostamiestyje atsiras ir daugiau.

Siekiant išsiaiškinti, kuriose miesto vietose, šalia kurių objektų ir kokio tipo saugyklas įrengti tikslingiausia, surengta visuotinė gyventojų apklausa.

Nors apklausą planuota vykdyti praėjusių metų gruodžio 21–31 d., vis dėlto ji vyks iki šių metų sausio 10-osios.

Anot S.Budino, apklausą nuspręsta pratęsti nesulaukus pakankamai gyventojų balsų.

"Visuomenė buvo apklausiama prieš šventes, turbūt tuo metu žmonės gyveno visai kitomis nuotaikomis. Norime, kad kuo daugiau klaipėdiečių pareikštų savo nuomonę", – kalbėjo administracijos direktorius.

Gyventojai kviečiami pasisakyti anonimiškai.

Apklausos dalyvių prašoma nuspręsti, kokio tipo – vienvietes ir daugiavietes – saugyklas įrengti tikslingiausia, suteikiama galimybė pasirinkti iš projektuotojų pateiktų vizualizacijų.

Gyventojų klausiama, kokio tipo užrakto sistema – išmaniojo telefono programėlės, bekontaktės kortelės, kodo ar rakto – turėtų veikti saugyklose.

Tokiu būdu siekiama skatinti miesto bendruomenę aktyviau dalyvauti sprendžiant svarbius miestui klausimus, gerinti susisiekimą, skatinti sveiką gyvenimo būdą, judumą, apsaugoti dviračius nuo vagysčių ir klimato sąlygų daromos žalos.

Rezultatų ataskaita bus skelbiama miesto savivaldybės interneto svetainėje ir socialinio tinklo "Facebook" Klaipėdos savivaldybės paskyroje.

Apklausos anketą galima rasti savivaldybės interneto tinklalapyje.