Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. Eglė Machtejevienė sako, kad dvynių transfuzijos sindromas – monochorioninių (identiškų) dvynių, kurie dalijasi viena placenta, rimta ir progresuojanti komplikacija. „Šis sindromas atsiranda dėl placentoje esančių kraujagyslių jungčių, kuriomis kraujas netolygiai pasiskirto tarp dvynių. Dėl to vienam iš dvynių tenka mažesnis kraujo kiekis, o kitam – didesnis“, – aiškina docentė.

Negydant dvynių transfuzijos sindromo, gali žūti abu vaisiai, o efektyviausias šio sindromo gydymas – placentos kraujagyslių anastomozių lazerio koaguliacija, dažniausiai atliekama 16-26 nėštumo savaitę. „Per šią procedūrą sunaikinamos placentos paviršiuje esančios kraujagyslių jungtys ir taip stengiamasi atskirti abiejų vaisių kraujotakas, – pasakoja doc. E. Machtejevienė. – Viena dažnesnių komplikacijų po atlikto gydymo yra priešlaikinis gimdymas.“

Visgi, 23 nėštumo savaitę Gabrielei diagnozuotas šis sindromas. Vos tik išgirdus diagnozę, ji paguldyta į Kauno klinikas. „Po kelių dienų vykau į Švediją, kurioje atlikta placentos kraujagyslių jungčių lazerio koaguliacija, – prisimena moteris. – Deja, netrukus sužinojome, kad viena mažylė neišgyveno, bet stengiausi užgniaužti emocijas. Žinojau, kad mano stiprybės reikia kitai mergaitei.“

Negana patirto skaudaus išgyvenimo, Gabrielei 27 nėštumo savaitę prasidėjo gimdymas. „Vieną dieną, būnant namuose, nubėgo vandenys. Nieko nelaukdama išskubėjau į Kauno klinikas, – sako ji. – Po dienos prasidėjo sąrėmiai ir pasaulį išvydo mūsų mažylė Viktorija.“

Dėl nebrandžių kvėpavimo takų Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje Viktorija praleido 49 paras. Jos būklei pagerėjus, mergaitė perkelta į Naujagimių ligų skyrių, kuriame praleido dar 13 parų. „Iš pradžių jai taikytas sudėtingesnis pagalbinis kvėpavimo metodas, būklei gerėjant – paprastesnis, – apie Viktorijos gydymą pasakoja klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė. – Kaip ir visi tokios gestacijos neišnešioti vaikučiai, po gimimo Viktorija negalėjo pati valgyti, todėl tris paras skirtas maitinimas į veną. Taip pat mergaitė maitinta mamos pienu pro zondą. Atsiradus geltai, taikyta fototerapija, o anemija gydyta eritrocitų masės transfuzija.“

Mažylės būklė sparčiai gerėjo, ji greitai pati išmoko valgyti, pradėjo augti svoris. Namo mažylė su mama išvyko 35 savaitę. „Viktorija yra mūsų stipruolė, – šypsosi mergaitės mama. – Praleistas laikas ligoninėje, kol mano dukrytė augo ir stiprėjo, buvo sudėtingas tiek man, tiek visai šeimai, bet žiūrėdama į ją, tikėjau, kad viskas bus gerai ir stengiausi nepasiduoti emocijoms. Šiandien jau esame namuose, greitai augame ir šypsomės.“

Gabrielė džiaugiasi, kad šiuo sunkiu laikotarpiu sulaukė palaikymo ne tik iš šeimos, bet ir iš Kauno klinikų medikų. „Visa šeima jautėsi prižiūrėta. Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai suorganizavo visą procesą, kad būtume priimti Švedijoje, Neonatologijos klinikos medikai rasdavo laiko ne tik stiprėjančiai dukrytei, bet ir mums, – gražių žodžių negaili moteris. – Esu nuoširdžiai dėkinga Kauno klinikų medikams ir jų komandoms už profesionalumą ir rūpestį.“

Kaip rašoma gydymo įstaigos pranešime, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos yra Kauno Perinatologijos centro sudėtinė dalis. Perinatologijos centruose teikiama aukščiausio – trečio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams. Kauno Perinatologijos centras – didžiausias Perinatologijos centras Lietuvoje. Jame gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Čia kiekvienais metais gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų – apie 500 neišnešiotų. 2021 metais Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdė 3098 moterys, gimė 3230 naujagimių. 2021 metais Kauno klinikose gydytos penkios pacientės dėl dvynių transfuzijos sindromo.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad mano nėštumas buvo priskirtas prie didelės rizikos. Taip atsidūriau Kauno klinikose“, – pasakojimą pradeda dvynukų mama Deimantė.

Antro vizito Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje metu gydytojas akušeris ginekologas Jonas Ulevičius Deimantei diagnozavo dvynių transfuzijos sindromą. „Mane iš karto paguldė į Kauno klinikas, tačiau nuramino, kad viskas išgydoma ir kontroliuojama. Žinoma jaudinausi, kad norėdama išsaugoti dvynukus turėsiu vykti į užsienį, nes Lietuvoje tokios procedūros iki šiol nebuvo taikomos“, – pasakoja mama tapusi Deimantė.

„Savo rankose jau laikėme bilietus į Stokholmą, bendravome su Švedijos klinika, kurioje turėjo būti atlikta procedūra, išsauganti mūsų mažylius. Tačiau netrukus sužinojome, kad ją galime atlikti Kauno klinikose, – prisimena dvynukų mama. – Mums pranešė, kad ligoninės specialistai turi visą reikalingą aparatūrą, o procedūros sėkmingumą ir saugumą užtikrins į Lietuvą atvykstantis Leideno universiteto medicinos centro docentas Frans J. Klumper“.

Savo rankose jau laikėme bilietus į Stokholmą, bendravome su Švedijos klinika, kurioje turėjo būti atlikta procedūra, išsauganti mūsų mažylius. Tačiau netrukus sužinojome, kad ją galime atlikti Kauno klinikose.

Akušerijos ir ginekologijos klinikos Vaisiaus medicinos centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Eglė Machtejevienė teigia, kad dvynių transfuzijos sindromas pasireiškia identiškiems dvyniams, turintiems bendrą kraujagyslių tinklą placentoje. Esant tokiai būklei ir nepradėjus reikiamo gydymo, abu vaikai gali žūti.

„Vienas vaisius kenčia dėl kraujo pertekliaus ir išsivysto širdies nepakankamumas, kai tuo tarpu kitas vaisius kenčia dėl „kraujotakos bado“ ir jam vystosi inkstų nepakankamumas. Kauno klinikose dvynių transfuzijos sindromas pradėtas pažangiai gydyti 2008 m., moteris siunčiant į Europos vaisiaus medicinos centrus. Juose dažnai atliekamos placentos kraujagyslių jungčių lazerio koaguliacijos ir yra sukaupta reikalinga patirtis naujagimių išsaugojimui. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pacientės negali arba joms sudėtinga vykti į kitą šalį. Taip nutiko ir šiuo atveju, – kalbėjo gydytoja doc. dr. E. Machtejevienė. – Ši pacientė turi klausos negalią, todėl turėjome pasirūpinti, kad visos procedūros, norint išsaugoti dvynukus, būtų atliktos Kauno klinikose. Turėjome visą tam reikalingą aparatūrą, mus konsultavo iš kitos ligoninės atvykęs doc. F. J. Klumper, procedūroje dalyvavo mūsų ligoninės daugiadalykė komanda – visa tai nulėmė sėkmingą nėštumo baigtį“.

„Berniukai gimė gruodžio 29 dieną: vienas naujagimis svėrė 1646 gramus, kitas – 1340 gramų. Abu buvo iš karto nuvežti į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, kuriame praleido dvi paras. Jiems taikyta kvėpuojamoji terapija, skiriami antibiotikai, o būklei pagerėjus po kelių dienų jie perkelti į Naujagimių ligų skyrių. Šiuo metu vaikai jau patys kvėpuoja, tačiau dar maitinami per zondą. Taip pat papildomai skiriami vitaminai. Tėvų meilė ir rūpestis padeda jiems sveikti greičiau“, – pasakojo Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė.

Dvynukų tėvai džiaugiasi, kad po ilgų ir įtemptų laukimo mėnesių pagaliau gali jaustis ramūs ir džiaugtis į pasaulį atėjusiais mažyliais. „Norime padėkoti gydytojai akušerei ginekologei doc. dr. Eglei Machtejevienei, gydytojui akušeriui ginekologui doc. dr. Vladui Gintautui, visai gydytojų ir slaugytojų komandai už rūpestingai atliktą darbą ir nuoširdų palaikymą. Ačiū sakome Leideno universiteto medicinos centro docentui Frans J. Klumper, kuris konsultavo gydytojus ir padėjo jiems išgelbėti mūsų vaikučius“, – džiaugiasi Kauno klinikose gimusių dvynukų tėvai.