„Irano kibernetinė ataka prieš Albaniją neatitinka atsakingo taikaus valstybės elgesio kibernetinėje erdvėje normų, įskaitant normą susilaikyti nuo žalos visuomenei paslaugas teikiančiai ypatingos svarbos infrastruktūrai“, – sakė iždo sekretoriaus pavaduotojas Brianas Nelsonas (Brajanas Nelsonas).

Baltieji rūmai trečiadienį pasmerkė „precedento neturinčią“ kibernetinę ataką prieš JAV sąjungininkę Albaniją, taip pat perspėjo, kad Teherano lauks neigiamos pasekmės.

„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Irano surengtą kibernetinę ataką prieš mūsų NATO sąjungininkę Albaniją“, – sakoma Nacionalinės saugumo tarybos atstovės Adrienne Watson (Eidrien Votson) pareiškime.

„Jungtinės Valstijos imsis tolesnių veiksmų, kad Iranas būtų patrauktas atsakomybėn už veiksmus, keliančius grėsmę JAV sąjungininkės saugumui ir sukuriančius nerimą keliantį precedentą kibernetinėje erdvėje“, – priduriama pareiškime.

Albanų ministras pirmininkas Edi Rama (Edis Rama) trečiadienį paskelbė, kad Albanija nutraukia diplomatinius ryšius su Teheranu, apkaltinęs Iraną šią vasarą surengus didžiulę kibernetinę ataką prieš šalį.

Paskutiniai Irano ambasados Tiranoje darbuotojai ketvirtadienį paliko pastatą, Albanijos vyriausybei išvakarėse davus jiems 24 valandas palikti šalį.

Premjero teigimu, Iranas liepos 15-ąją surengė kibernetinę ataką prieš Albanijos institucijas, siekdamas „paralyžiuoti viešąsias paslaugas ir įsilaužti į vyriausybės sistemų duomenis bei elektroninius ryšius“.

„Minėta ataka nepasiekė savo tikslo. Žalą galima laikyti minimalia, palyginus ją su agresoriaus uždaviniais. Visos sistemos jau vėl visiškai veikia, o negrįžtamo duomenų ištrynimo neužfiksuota“, – pridūrė E. Rama.

Europos Sąjungos išorės politikos tarnyba pareiškė, kad Albanijos komentarai apie potencialų Kosovo prisijungimą yra „provokuojantys“ ir „nepriimtini“, rašo nepriklausomas Briuselio naujienų tinklalapis „EUobserver“.

Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič trečiadienį sakė Balkanų naujienų agentūrai DTT-NET, kad tiek Albanija, tiek Kosovas turi „aiškią europinę perspektyvą“, bet turi vykdyti savo „įsipareigojimus, siekiant šio tikslo ... visiškai laikydamiesi ES principų ir standartų“.

„Šie įsipareigojimai taip pat apima regioninį bendradarbiavimą, susitaikymą ir gerus kaimyniškus ryšius; jokie provokuojantys pareiškimai šiame kontekste – nepriimtini“, – pridūrė ji.

M.Kocijančič šią poziciją išsakė po to, kai Albanijos premjeras Edi Rama (Edis Rama) išprovokavo Serbijos pyktį, pareiškęs, kad Albanija ir Kosovas kada nors vėl susivienys.

E.Rama antradienį sakė Albanijos televizijai „Klan“, kad Kosovo integracija su ES vyksta per lėtai.

„Albanų Albanijoje ir Kosove – albanų, kurie gyvena dviejose albaniškose šalyse – susivienijimas neišvengiamas ir neginčytinas. Tiktai klausimas, kaip tai įvyks“, – aiškino jis.

„Ar tai nutiks tapus Europos Sąjungos dalimi, vykstant natūraliam, visiems priimtinam procesui, ar tai bus reakcija į ES aklumą ir tingumą? ... Strategiškai mąstanti Europa pirmiausiai paprašytų Balkanus tapti jos dalimi, o po to – (paragintų) visas Balkanų tautas laisvai gyventi kartu, nesirūpinant dėl sienų“, – pridūrė jis.

Kosovo užsienio reikalų ministras ir premjero pavaduotojas Hashimas Thaci (Hašimas Tačis), kuris taip pat dalyvavo tame interviu, pridūrė, kad E.Ramos žodžiai atspindi „tikrovę, kuri gali išsipildyti ateityje ir gali būti Kosovo izoliacijos nuo ES rezultatas“.

Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius parašė „Twitter“, kad tokia komentarai „gali sukelti tolesnį nestabilumą regione“.

Serbijos pasiuntinys Kosove Marko Džiuričius (Markas Džiuričius) sakė naujienų agentūrai „Tanjug“, kad tokie pareiškimai yra „puolimas prieš taiką ... karo būgnų mušimas ... (ir) naujo susiskaldymo kurstymas“.

Serbijos žiniasklaida iš pradžių perteikė E.Ramos žodžius, kad jeigu Albanija ir Kosovas nebus suvienyti stodami į ES, tuomet abi šalys susivienys „klasikiniu būdu“.