Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas su Latvijos Saeimos pirmininku Vilniuje aptarė ir Rusijos karo eigą Ukrainoje bei sankcijas Maskvai.

G. Nausėda akcentavo Baltijos šalių vienybės svarbą, nes kalbėjimas vienu balsu padeda siekti regiono saugumo, dirbant kartu su sąjungininkais. Jis kvietė kartu įgyvendinti NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimus, skirtus stiprinti Aljanso rytinį flangą, teigiama pranešime.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda su Latvijos parlamento pirmininku kalbėjosi ir šalių energetinės nepriklausomybės bei energetinio saugumo klausimais. Jis paragino Europos Sąjungos lygiu siekti sprendimų, kurie greituoju laikotarpiu sumažintų kainas vartotojams.

„Visiška energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos – stabilumo ir saugumo garantas mūsų valstybėms ir visam regionui. Svarbi užduotis, kurią turime įgyvendinti kuo greičiau, – sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais ir visiškas atsijungimas nuo Rusijos“, – pranešime teigė prezidentas.

Lietuva ir Latvija išliks nesvyruojančiomis Ukrainos rėmėjomis, ir labai svarbu dėti bendras pastangas, kad pademonstruota Vakarų vienybė išliktų ir nepristigtume strateginės kantrybės.

Šalies vadovas taip pat akcentavo bendrų Lietuvos ir Latvijos infrastruktūros projektų svarbą, ragindamas konsoliduoti pastangas ir kuo greičiau užbaigti „Rail Baltica“ projektą. Regioninė transporto infrastruktūra, anot jo, yra taip pat svarbi saugumo dedamoji.

Savo ruožtu I. Šimonytė Latvijos parlamento vadovui palinkėjo sklandaus darbo naujose pareigose.

„Neabejoju, kad mūsų šalių bendradarbiavimas ir toliau išliks itin glaudus, skirsime nuolatinį dėmesį Baltijos regiono saugumui, užtikrinamam kartu su sąjungininkais, o tuo pačiu toliau stiprinsime ir telksime paramą Ukrainai, kad ji kuo greičiau laimėtų Rusijos pradėtą karą, apsigindama pati ir tuo apgindama mus visus“, – Vyriausybės pranešime spaudai ministrė pirmininkė.

„Lietuva ir Latvija išliks nesvyruojančiomis Ukrainos rėmėjomis, ir labai svarbu dėti bendras pastangas, kad pademonstruota Vakarų vienybė išliktų ir nepristigtume strateginės kantrybės – tiek padedant ukrainiečiams laimėti, tiek siekiant tarptautinės Rusijos atsakomybės už įvykdytus karo nusikaltimus“, – pridūrė ji.

Anot Vyriausybės, I. Šimonytės ir E. Smiltenio susitikime aptartas „brutalus Rusijos terorizmas“, naikinant Ukrainos kritinę infrastruktūrą ir civilius objektus.

Tiek Lietuva, tiek Latvija jau šiuo metu prisideda atkuriant ir palaikant karo veiksmų nuolatos trikdomą elektros tiekimą Ukrainoje. Pasak politikų, tęsti ir telkti šią pagalbą užtikrinant elektros, šildymo ir vandens tiekimą bus ypač svarbu žiemos laikotarpiu.

Taip pat susitikime premjerė ir Latvijos parlamento vadovas sutarė, kad reikalinga didinti spaudimą sankcijomis Rusijai ir siekti užkardyti bet kokius jau patvirtintų sankcijų apėjimus.

I. Šimonytė ir E. Smiltenis, be kita ko, kalbėjosi apie Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos įtvirtinimą, sinchronizaciją su kontinentine Europa, aptartas ir Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekis bei Lietuvos, Latvijos galima pagalba šiame procese.

Dabartinę Latvijos valdančiąją koaliciją sudarančios partijos nenorėtų priimti prorusiškos kairiųjų partijos „Santarvės centras“ į naują koalicinę vyriausybę, kuri bus suformuota po spalio 4 dieną vyksiančių Seimo rinkimų.

Tačiau koalicijos partnerės laikosi skirtingo požiūrio į galimą bendradarbiavimą su konservatyvios pakraipos partija „Iš širdies - Latvijai“ (NSL), kuriai viešosios nuomonės apklausos leidžia tikėtis neblogų rezultatų ir kuri yra vienintelė šeštadienį vyksiančių rinkimų debiutantė.

Rygos meras Nilas Ušakovas, kuris yra „Santarvės centro“ lyderis, sakė, kad jo partija neatsisako bendradarbiauti su jokia politine jėga, kuriai rinkimuose pavyks peržengti būtiną 5 proc. slenkstį.

„Manau, kad (konservatyviam nacionalistinės pakraipos) Nacionaliniam aljansui galėtų kilti problemų dėl prisijungimo prie mūsų koalicinėje vyriausybėje, bet mums nėra jokių tabu“, - sakė jis BNS.

Centro dešiniosios Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) frakcijos parlamente pirmininkas Augustas Brigmanis sakė, kad būsimos koalicijos sudėtį nulems rinkimų rezultatai, tačiau jo partija norėtų tų pačių koalicijos partnerių, su kuriais dirba šiuo metu, konkrečiai, Nacionalinio aljanso ir centro dešiniųjų partijos „Vienybė“.

Jis neatmetė galimybės ZZS bendradarbiauti su NSL, teigdamas, kad tarp šių politinių jėgų nėra esminių nesutarimų, tačiau pabrėžė, jog koalicija su „Santarvės centru“ neįmanoma.

„Vienybės“ valdybos narys, parlamentaras Edvardas Smiltenis sakė, kad dabartinė valdančioji koalicija po rinkimų turėtų likti valdžioje, tačiau išreiškė rimtų abejonių dėl to, kad prie koalicijos galėtų prisijungti NSL, kurią gegužę įkūrė buvusi valstybės kontrolierė Inguna Sudraba.

Vis dėlto E.Smiltenis visiškai neatmetė galimybės bendradarbiauti su NSL, teigdamas, jog tai priklausys nuo to, ar dabartinė koalicija naujajame parlamente turės bent 51 vietą ar daugumą.

Tačiau jis išsakė susirūpinimą dėl šios populistinės partijos pažadų rinkėjams ir sakė, jog būtų sudėtinga juos įtraukti į vyriausybės programą, kurią turės parengti būsimos koalicijos partnerės.

„Vienybės“ atstovas taip pat kategoriškai atmetė galimybę bendradarbiauti su „Santarvės centru“, teigdamas, jog prieš kelerius metus toks bendradarbiavimas dar buvo galimas, tačiau dabar jis neįmanomas dėl šios partijos itin agresyvios retorikos, kuri labai panaši į girdimą Rusijoje.

NSL valdybos narys Gunaras Kūtris sakė, kad jo partija apskritai pasisako prieš bet kokios koalicijos formavimą, nes tokio organo nenumato konstitucija, ir svarbiausias dalykas bus ministro pirmininko asmenybė.

„Neatmetu galimybės bendradarbiauti su jokia partija, kuriai rinkimuose pavyks peržengti būtiną 5 proc. slenkstį ir kuri palaikys mūsų poziciją“, - sakė jis.

G.Kūtris aiškiai neatsakė į klausimą apie galimą bendradarbiavimą su „Santarvės centru“.

Pasak jo, NSL smerkia „Santarvės centro“ poziciją dėl Ukrainos ir Rusijos agresijos prieš tą šalį, tačiau „reikalai gali pasikeisti“ ir tokiu atveju NSL gali paremti tam tikrus „Santarvės centro“ pasiūlymus, kurie galėtų būti naudingi Latvijai, pavyzdžiui, dėl tiesioginių valstybės vadovo rinkimų.

Nacionalinio aljanso atstovas Dzintaras Rasnačas BNS sakė, kad jo partija niekada nesutiks dirbti su dviem politinėmis jėgomis: „Santarvės centru“ ir kita prorusiška partija - Latvijos rusų sąjunga.

Paklaustas apie galimą bendradarbiavimą su NSL, Dzintaras Rasnačas sakė, jog tai mažai tikėtina.

„Veikiau ne nei taip“, - atsakė jis, kaip vieną iš priežasčių paminėdamas neaiškius NSL finansavimo šaltinius.