Į teismo paskirtą pirmąjį skandalingosios bylos posėdį neatvyko pati kaltinamoji smurtu prieš vaiką E. Kručinskienė ir jos gynėjai.

Teismo posėdžio sekretorė pranešė, kad šaukimai E. Kručinskienei ir jos sutuoktiniui nebuvo įteikti. 

Pasak sekretorės, Kručinskai paaiškino vedantys vaikus į polikliniką, todėl negalintys atvykti į teismą.

Teismo atstovė spaudai Vaida Bytautė vėliau informavo, kad prokurorė paprašė teismo kaltinamąją E.Kručinskienę į kitą teismo posėdį atvesdinti. 

Prokurorė motyvavo, esą tėvai negalėjo nežinoti apie antradienį vyksiantį posėdį. Iš dalies tai liudija ir pačių Kručinskų viešai išsakytos mintys apie tai, kad tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką ir viešosios tvarkos pažeidimo baigtas.

Teismas tenkino prokurorės prašymą – į vasario 6 dieną numatytą teismo posėdį E. Kručinskienė bus atvesdinta. Ši teismo nutartis neskundžiama. 

Didelio atgarsio visuomenėje sukėlusioje byloje E. Kručinskienei pareikšti kaltinimai viešosios tvarkos pažeidimu ir fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie, tai kad Kauno Panemunės parke praeivis pastebėjo moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų sprendimu du mažamečiai vaikai buvo paimti iš Kručinskų šeimos.

Tarnyba aiškino, kad mažyliai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus. Užkliuvo ir tai, kad mažylių tėvai nesutiko bendradarbiauti nei su policijos pareigūnais, nei su vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.

Kilus skandalui, vaikai šeimai buvo grąžinti.

Po viešumą pasiekusio incidento vyko ne vienas tyrimas. Aiškintasis ar tarnybos specialistų veiksmai buvo teisėti. Pripažinta, kad klaidų buvo padaryta, tačiau į esminį klausimą apie galimą smurtą prie mažametį atsakys teismas.

„Tikrinome laiką nuo vaikų paėmimo iki grąžinimo. Praktiškai mėnuo laiko. Žmogui būtų galima iškart paaiškinti, kur jis gali gauti teisinę pagalbą, jeigu finansinė padėtis nėra gera, jis tikrai būtų gavęs ją nemokamai ir t. t. Formaliai viskas atlikta, bet turinio nėra, mes to nejaučiame“, – BNS sakė E. Žiobienė.

Anot kontrolierės, vertintas vaiko teisių specialistų darbas nuo pat atvykimo į šeimą. E. Žiobienė sakė, kad pirmiausia svarbu užtikrinti tinkamą dialogą ir įvertinti situaciją bei su šeima siekti bendradarbiavimo, tačiau to padaryta nebuvo.

„Iškart matome nesusikalbėjimą, kuris įsisenėjo ir pagilino problemas. Sakyti, kad tik šeima nebendradarbiavo, negalėtume. Specialistai ir yra specialistai, jų kompetencija ir gebėjimai turi būti tokie, kad jie turi gebėti aiškintis. Šitoj vietoj mes matėme neigiamų dalykų“, – teigė E. Žiobienė.

„Vaiko teisių skyriaus specialistai sako: mes tėvui visą informaciją suteikėme automobilyje. Taip nedaroma. Galima papildomai aptarti ir automobilyje, bet pagrindinis dalykas yra, kad žmogus gautų pilną informaciją, o specialistas pajaustų, kad tas žmogus supranta“, – pridūrė kontrolierė.

Anot E. Žiobienės, buvo galima tėtį su vaikais apgyvendinti krizių centre, spręsti klausimą ir įvertinti situaciją, tačiau neatskirti vaikų. Tokių alternatyvių paslaugų, pasak E. Žiobienės, trūksta.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė siūlo Kauno savivaldybės administracijos direktoriui imtis veiksmų ir priemonių, kurie užtikrintų, kad ateityje vaiko teisių pažeidimai nepasikartotų, kai nustatinėjama vaiko globa.

Taip pat E. Žiobienė siūlo organizuoti pagalbą ir paslaugas vaikus laikinai prižiūrinčioms šeimos, kurie nėra išklausę globėjų kursų. 

Bene svarbiausias dalykas, kuris reikalingas, pasak E. Žiobienės, yra tai, kad atvejai būtų filmuojami, nes būtų galima matyti, kaip savo darbą atlieka vaiko teisių apsaugos specialistai.

Du mažamečiai vaikai iš kauniečių šeimos paimti rugsėjo 29 dieną, kai praeivis pranešė Panemunės parke matęs, kaip moteris sudavė vaikui. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiuo metu byla dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui ir viešosios tvarkos pažeidimo perduota teismui.

Po pranešimo iš šeimos paimti abu vaikai. Kauno vaikų teisių specialistai sakė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais.

Vaikai į šeimą grįžo maždaug po mėnesio, įsikišus Seimo nariams, surengus mitingą prie Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Po šio atvejo imtasi taisyti Vaiko teisių pagrindų įstatymą, kad vaikų atskyrimas nuo šeimos būtų taikomas išskirtinai išimtinais atvejais.

Namų durys užvertos

Socialiniame tinkle „Facebook“ Gintaras paviešino raštą, kuriuo atsisakoma, kad socialiniai darbuotojai lankytųsi šeimos namuose, tačiau kauniečiai neatsisako visų jiems siūlomų socialinių paslaugų. Jie su socialiniais darbuotojais galės bendrauti kieme ar kitoje ne namų aplinkoje.

„Mes, būdami atsakingi už savo šeimos gerovę (emocinę, psichologinę ir dvasinę sveikatą), atsisakome priimti socialinius darbuotojus savo namuose – gyvenamojoje aplinkoje, kadangi šių asmenų nuolatiniais tapę apsilankymai, kelia grėsmę mūsų vaikų gerovei, ypač jų emocinei raidai. Dėl tokių aplinkybių atsirado vaikams baimė, nesaugumo jausmas, agresija“, – kauniečiai dėstė tarnyboms skirtame rašte.

Eglės ir Gintaro asmeninio archyvo nuotr.

Atsisako ir tėvystės kursų

Toliau Eglė ir Gintaras, iš kurių buvo skandalingai atimti ir vėliau grąžinti vaikai, dėstė, jog nebelankys ir pozityvios tėvystės kursų. Anot kauniečių, tokie mokymai prieštarauja jų įsitikinimams.

Manome, kad siekdami išauklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, turime teisę patys pasirinkti jų ugdymo formas pagal savo įsitikinimus.

„Atsisakome mums prievarta primestų pozityvios tėvystės kursų, kurie prieštarauja mūsų religiniams įsitikinimams. Bažnyčia ir Šv. Raštas moko, kad vaikai turi gerbti tėvą ir motiną, kad jiems gerai sektųsi ir kad jie ilgai gyventų žemėje. Mums teikiamuose mokymuose perteikiamą pozityvios tėvystės esmę sudaro tam tikras nepagarbos tėvams propagavimas bei jų reikšmingumo vaikų gyvenime sumenkinimas, skleidžiant žinią, jog vaikai tarsi nepriklauso savo tėvams, o priklauso pasauliui, teigiama, kad vaikai tėvams neprivalo padėti senatvėje“, – prieštaravimus tarp įsitikinimų ir mokymų rašė Eglė ir Gintaras.

Kauniečių šeima neslėpė, kad nebemato prasmės lankyti tokių kursų, nes juose labai daug akcentuojama vaikų nepriklausomybė, kuri sukelia nepagarbą tėvams, nes vaikams nepaliekama jokių pareigų, tik teisės.

„Mes manome, kad siekdami išauklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, turime teisę patys pasirinkti jų ugdymo formas pagal savo įsitikinimus. Todėl toks mokymas mums yra amoralus ir nepriimtinas neoliberalistinės ideologijos skleidimas per prievartinį pozityvios tėvystės kursų primetimą. Toks mokymas prieštarauja tiek mūsų pažiūroms, tiek mūsų šeimos bei vaikų interesams ir yra neleistinas kišimasis į mūsų šeimos privatumą“, – aštresnių žodžių negailėjo Eglė ir Gintaras.

Kritika tarnybai

Prieštaringai vertinamas vyriausiasis specialistas "Kauno dienai" papasakojo savo įvykių versiją.

T.Ismailovo pavardė tebėra tarnybos kontaktų sąrašuose, tačiau realiai T.Ismailovas nedirba. Oficiali priežastis – prastovos ne darbuotojo noru iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad valstybė ir toliau moka T.Ismailovui atlyginimą, tačiau dirbti neleidžia.

Viešumą pasiekus pirmosioms žinioms apie šio Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialisto militaristinės atributikos ir asociacijų su nacistinės Vokietijos simboliais keliančiais ženklais pomėgį bei teistumą, visuomenė reiškė savo pasipiktinimą, kodėl taip neatsakingai tarnyba priėmė dirbti žmogų su tokia praeitimi.

"Kauno diena" tarnybos kontaktuose nurodytu T.Ismailovo e.pašto adresu parašė laišką siūlydama pasikalbėti.

T.Ismailovas atsiliepė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai baigus tarnybinį patikrinimą, kuriuo šis specialistas buvo įspėtas. "Jūs vieninteliai ieškojote manęs, todėl ir atsakiau, – į klausimą, kodėl nutarė kalbėti, atsakė T.Ismailovas. – Anksčiau negalėjau, nes vyko tyrimas."

Jis neslepia kartėlio dėl susiklosčiusios situacijos: "Nesuprantu, kodėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba leidosi trypiama ir leido trypti mane." Vyras tvirtino nesijaučiantis kaltu ir atskleidė neminėtas skandalingos vaikų paėmimo istorijos detales.

"Kauno diena" primena, kad rugsėjo 29 d. didžiulio atgarsio sulaukusią istoriją, kuri baigėsi dviejų vaikų paėmimu, kauniečiai Gintaras ir Eglė Kručinskai paviešino socialiniuose tinkluose. Dvejų ir trejų metukų vaikų kauniečiai neteko po to, kai Eglė su jais išėjo pasivaikščioti Panemunės šile. Pasak mamos, dvimetis sūnus pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką ir dingo iš akiračio.

Esą kvietimai grįžti nepadėjo, kaip ir pliaukštelėjimas per kombinezoną. Pliaukštelėta per kombinezoną ir rankytes mažajam bėgliui buvo keliskart. Netrukus įvykio sūkuryje atsidūrė asmuo, vėliau pranešęs pareigūnams apie galimą smurtą prieš vaiką ir filmavęs, tuo esą gąsdindamas mažylių mamą.

Pirminė pagalba

Galiausiai incidentą ėmė aiškintis policija. Mama atskirta nuo vaikų, mažyliai perduoti tėčiui, tačiau būtiniems policijos veiksmams trūko medikų apžiūros. Maždaug šioje įvykio dalyje išryškėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budinčių specialistų vaidmuo, vėliau apibūdintas kaip vaiko grobimas.

Svarbiausia, ką akcentavo T.Ismailovas, – pagal pirminę informaciją vaikų niekas neplanavo perkelti į saugią aplinką, nes grėsmės jiems nebuvo. Pasak įvykio dieną budėjusio specialisto, iš policijos buvo gautas pranešimas apie įtarimus, kad Panemunės šile mama prieš vaiką panaudojo smurtą. Mama – areštinėje, vaikai – su tėčiu, pastarasis – blaivus, todėl rengiamasi važiuoti į Klinikas vaiko apžiūrai.

Apie kokį nors vaikų paėmimą iš šeimos nebuvo net kalbos.

"Tokiu atveju mums nereikia važiuoti. Policija nurodo šeimos gyvenamosios vietos adresą ir mes vėliau važiuojame pasikalbėti, pasiaiškinti. Tačiau po kiek laiko policija ir vėl paskambino, kad tėvas atsisako su vaiku važiuoti į Klinikas. Mes privalome užtikrinti vaiko interesus. Kai tėvas atsisako leisti apžiūrėti vaiką, tenka šią apsaugos teisę užtikrinti mums", – savo pareigas aiškino T.Ismailovas.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos budintiems specialistams pavyko įtikinti ir tėvas su vaiku leidosi vežami į Klinikas. Tiesa, čia ir vėl kilo sunkumų. Tarnybos specialistams teko pasirašyti gydytojams reikalingus dokumentus, nes tėtis ir vėl ėmė spyriotis.

T.Ismailovas pabrėžė: "Visą tą laiką mes tik padėjome policijai atliekant tyrimą dėl galimo smurto. Po vaiko apžiūros vežėme mažylį su tėčiu namo. Apie kokį nors vaikų paėmimą iš šeimos nebuvo net kalbos."

Abejonių pliūpsnis

Pagal tarnybos specialisto aiškinimą, kelionė nuo Klinikų iki šeimos namų tapo lemtinga. Esą važiuojant tėvas mažyliui aiškino, kad "blogi žmonės uždarė mamytę į kalėjimą", kad "blogi žmonės nori atimti vaikus".

"Man tokios kalbos atrodė nenormalios. Ėmiau kalbinti siekdamas nukreipti kalbą. Tačiau vaikas audrinosi, virkavo. Galiausiai tėvas iškėlė vaiką iš kėdutės, kurioje privalu vežti vaikus. Aš vairavau, tačiau atsisukdamas per petį pamačiau, kad tėvas krapšto automobilio dureles prie rankenėlės. Ką turėjau daryti? Laukti, kol iššoks? Užsukau į šalutinę gatvę ir sustojau, o jis šoko iš mašinos ir pasileido į gatvę. Mes su kolege iššokome paskui ir paprasčiausiai užstojome, kad jis nelėktų į gatvę", – tokią įvykių seką dėstė T.Ismailovas.

Toliau vyko panašiai, kaip buvo aprašyta. Sustojo viena mašina, atsirado kitų žmonių. Pasipylė aplinkinių klausimai: kas vyksta, kur motina? Iš visų pusių – žmonės, o tėvas, pasak T.Ismailovo, rėkia, kad iš jo nori atimti vaiką.

"Patikslinu – mes važiavome iš Klinikų, vežėme juos namo, jokios kalbos apie vaikų paėmimą nebuvo. Mano specialybė – psichologas. Esu psichologijos magistras. Toks tėvo elgesys man leido abejoti jo psichine būkle. Jokio realaus pavojau nebuvo. Gal dar važiuojant į priekį, į Klinikas, galėjo stresuoti, kankino nežinia, bet iš Klinikų paprasčiausiai vežėme juo namo", – dėstė specialistas.

T.Ismailovas tęsė, kad buvo sunku nuspėti, kaip tėvas elgsis toliau. Galbūt jis gali kaltinti tą mažiuką, kad mama uždaryta į kalėjimą – ką jis važiuojant esą nuolat aiškino vaikučiui. "Pagrindo stresui nebuvo. Fiziologiškai stresas trunka neilgai, tai, kas įvyko grįžtant, jau nebuvo stresas. Jo metu žmogus gali kažkaip keistai pasielgti. Tačiau tariamas pagrindas kilo jo vaizduotėje grįžtant namo", - tėčio veiksmus vertino T.Ismailovas.

Svečiavosi pas draugus

Pasak T.Ismailovo, toks tėvo elgesys lėmė jų sprendimą perduoti vaikus šeimos draugei, kuri tuo metu buvo likusi namie su mergaite. "Vaikas nebuvo uždarytas į "Pastogę" ar dar kažkur, o perduotas šeimos draugams. Tie vaikai dvi geras savaites puikiai gyveno šeimos draugų namuose. Taip pat sėkmingai pas draugus apsigyveno ir mažųjų tėvai", – pasakojo T.Ismailovas.

Pasak specialisto, tai buvo antras ir paskutinis kartas, kai jis matėsi su Kručinskų šeima. Esą tarnyba pasiuntė jį patikrinti, ar viskas gerai vaikams, ar mama laikosi teismo įpareigojimo – nesiartinti prie sūnaus. Pasak T.Ismailovo, radęs mamą pas šeimos draugus su vaikais, jis dar kartą išaiškino, kad privalu laikytis teismo skirtų įpareigojimų.

Tie vaikai dvi geras savaites puikiai gyveno šeimos draugų namuose. Taip pat sėkmingai pas draugus apsigyveno ir mažųjų tėvai.

T.Ismailovas dar nebuvo nušalintas nuo pareigų, kai, jo duomenimis, minimi šeimos draugai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir paprašė pasiimti Kručinskų vaikus. Vyras pastebėjo, kad per šį laiką tėvai nedarė nieko, kad pakeistų situaciją: neskundė teismo skirtų apribojimų, nebendravo su tarnyba.

"Esmė ta, kad nėra taip, kaip viešai piešiama: iš tėvo buvo pagrobtas vaikas, atimtas, išplėštas iš šeimos, – dėstė T.Ismailovas. – Moters, kuri viešai skelbėsi viską mačiusi, visai nebuvo. Ji atėjo tik tada, kai visi buvo nusiraminę, ėmė klausinėti, kas čia vyksta, ir prisistatė esanti iš vaiko teisių tarnybos. Kita liudytoja nurodė, kad iš tolo važiuodama matė, kad vyksta kažkas panašaus į grumtynes. Tikrai kažkas vyksta, nes prie gatvės stovi vyras su vaiku ant rankų, moteris ir aš, bet ne grumtynės."

Nesikrato praeities

Už aprašytus veiksmus Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba T.Ismailovui skyrė įspėjimą. Vyras šyptelėjo, kad pagrindo įspėjimui tarnybai teko atkakliai ieškoti. Esą bliūško liudytojų viešai reiškiami kaltinimai.

"Buvo panašu į grumtynes", "balsas atrodė sudirgęs, grubus" –  tokie į tarnybinį patikrinimą, pasak T.Ismailovo, sugulė liudytojų parodymai. "Niekad nekalbėjau falcetu", – pareiškė įspėtas specialistas. Tuo neabejotų nė vienas bent kartą su šiuo žmogumi pabendravęs – T.Ismailovo balsas išties specifinis. Vyras tikino, kad įvykio dieną jo balsas buvo dar žemesnis ir labiau gergždžiantis. Vyras tikino, kad planuota balso stygų operacija atlikta po įvykio ir balsas šiek tiek sušvelnėjo.

T.Ismailovas nesikrato potraukio militaristinei atributikai. "Man visa gyvenimą patiko kaukolės. Visą gyvenimą klausiausi metalo ir sunkiosios muzikos. Ar tai draudžiama?" – retoriškai klausė specialistas. Jis priminė Kauno apylinkės teismo išaiškinimą, kuriuo pripažinta, kad jo gyvenamojo namo balkone ir kieme esanti militaristinė atributika nėra fašistinė. "Rolando Pakso partijos erelis labiau panašus į Luftvafės (Luftwaffe – nacistinės Vokietijos karinės oro pajėgos – red. past.) erelį", – pareiškė T.Ismailovas.

Dėl teistumo T.Ismailovas laikėsi panašios pozicijos kaip ir tarnyba, kad jo teistumas neužkerta kelio dirbti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje. "Juk ne valstybės biudžetą  skirstau", – darbą valstybės, kurią kartą jau apvogė, tarnyboje vertino T.Ismailovas.

Jis 2013 m. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto įsigijimo apgaule ir dokumentų klastojimo. Šiam asmeniui teismas skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo per vienus metus ir dešimt mėnesių atlyginti dalį turtinės žalos – 20 tūkst. litų. T.Ismailovas pripažino teismo nustatytos sumos dar nesumokėjęs, tačiau žadėjo tai padaryti.

Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl šių metų rugsėjo 29 d. Bendrajame pagalbos centre gauto pranešimo, kad Kauno Panemunės parke praeivis pastebėjo moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti reikšmingi duomenys, kurie, prokuratūros vertinimu, patvirtino pradinę informaciją.

„Tyrimas baigtas nustačius visas faktines įvykio aplinkybes. Proceso dalyviams susipažinus su tyrimo medžiaga ir negavus prašymų iš proceso dalyvių, buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuris buvo įteiktas Eglei ir byla perduota teismui“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Baudžiamas kodeksas numato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui numatyta bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Atėmė vaikus

Kaip jau buvo rašyta, visuomenę sukrėtė Panemunėje gyvenančių Eglės ir Gintaro istorija, kuomet po pasivaikščiojimo Panemunės šile, šeima neteko dviejų vaikų – trejų metų mergaitės ir dvejų berniuko.

Viskas vyko praėjusį mėnesį, kai mama su vaikais išėjo į šilą pasivaikščioti, tačiau berniukas staiga pradėjo bėgti. Mama norėdama jį sudrausminti, pliaukštelėjo per rankas. Tai matęs praeivis paskambino policijai ir mama buvo sulaikyta, o tėvui teko vežti vaiką į ligoninę tam, kad būtų patikrinta, ar nėra smurtinių žymių. Nieko neradus, vaikų teisių specialistai vis tiek atėmė vaikus.

Paimtų vaikų istorija sukrėtė ne tik tėvus, bet ir įvykį mačiusius kauniečius. Atsitiktinai pro šalį važiavę žmonės baisėjosi vaikų teisių specialistų veiksmais ir matytą vaizdą apibūdina kaip vieną baisiausių, kokį tik yra matę. „Kauno diena“ primena, kad tėvas tuo metu su vaiku jau buvo po gydytojų apžiūros ir su pareigūnais važiavo į namus. Tačiau jam pasidarė bloga, o automobilyje pradėjo verkti sūnus, todėl pareigūnams sustojus, jis paėmė vaiką ant rankų ir apimtas streso, šaukė žmonių pagalbos. Tai tarnybos įvertino, kaip pasipriešinimą, todėl ir atėmė vaikus.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai prabilo tik po kelių dienų. Surengtoje spaudos konferencijoje jie tikino, kad vaikai iš kauniečių šeimos paimti ne dėl to, jog mama pliaukštelėjo, o dėl to, kad vaikams tuo metu šeimoje nebuvo saugu.

Dėl šio atvejo visuomenėje kilo pasipiktinimo banga, todėl po beveik mėnesio mažyliai buvo grąžinti tėvui. Prokuratūrai panaikinus mamai Eglei draudimą matytis su dukrele, į namus pas vaikus galėjo grįžti ir ji.

Prieš kelias dienas Kauno apygardos prokuratūra skelbė, kad baigtas ikiteisminis tyrimas dėl mamos Eglės ir tėvo Gintaro galimai naudoto smurto prieš vaikus. Prokurorai tikino, kad nesurinkus pakankamai įrodymų, ikiteisminis tyrimas tėvo atžvilgiu nutrauktas, į mamos – baigtas ir jei advokatai nepateiks prašymų, byla keliaus į teismą.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius ketvirtadienį aiškino, kad prokurorai apjungė du kaltinimus pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 dalį ir 208 str., tad dabar lieka vienas dokumentas – kaltinimas dėl nežymaus vaiko sveikatos sutrikdymo.

„Kaltinimai mamai nesunkėja. Faktinė situacija byloje nepasikeitusi. Baudžiamasis procesas baigiasi tada, kai prokuroras surašo baigiamąjį aktą. Dar ir dabar procesas šioje baudžiamojoje byloje nėra baigtas, tačiau dabartinėje proceso stadijoje prokurorui užtenka duomenų užbaigti procesą, todėl buvo patvirtintas kaltinimas motinai“, – procesinius dalykus dėstė D.Valkavičius.

Jis tikino, kad iš pradžių buvo pateikti įtarimai dėl nežymaus vaiko sveikatos sutrikdymo, vėliau – įtarta, kad motina pažeidė viešąją tvarką, nes vaikui sudavė viešojoje vietoje į taip buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Antruoju įtarimu taip pat buvo nurodoma, kad vaikui buvo sukeltas skausmas. Dabar abu kaltinimai apjungti į vieną ir pateikiami, kaip galimas smurtavimas prieš vaikus.

Tikimasi, kad kitą savaitę ikiteisminis tyrimas bus galutinai baigtas. Dabar šeimos advokatai pagal naujai suformuotą kaltinimą iki lapkričio 20 dienos gali pateikti prašymus ir tada bus sprendžiama dėl proceso baigties.

„Spėju, kad kitą savaitę bus priimtas prokurorų baigiamasis aktas“, – sakė D.Valakvičius ir pridūrė, kad bylos dokumentai viešinami nebus, o jei byla pasieks teismą, bus vykdomi uždari posėdžiai.

Eglės atvejis

Spaudos konferencijos metu detaliau apie kauniečių šeimos Eglės ir Gintaro atžvilgiu baigtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams informavo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius ir Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė.

„Mums vaiko interesai – aukščiausias įstatymas. Prokurorai deda visas pastangas užtikrinti vaiko teises“, – prieš pristatant du ikiteisminius tyrimus vyriausiasis prokuroras D.Valkavičius.

Prokurorai pristatė Eglės ir Gintaro atžvilgiu atliktų ikiteisminių tyrimų baigtį. Tėvui ikiteisminis tyrimas nutrauktas – tai reiškia, kad jis nenaudojo smurto prieš vaikus. Eglės atžvilgiu tyrimas baigtas, tačiau kada keliaus į teismą priklausys nuo to, ar mama bei advokatai pateiks prašymus ar papildomą medžiagą.

„Šis tyrimas baigtas lapkričio 12 dieną. Ikiteisminis tyrimas baigtas motinos Eglės atžvilgiu. Mažametis vaikas smurtą patyrė viešoje vietoje, todėl taip buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Ji buvo sutrikdyta daugiau nei vienam žmogui. Ši veika apima ir skausmo sukėlimą nepilnamečiui. Dabar laukiame jų prašymų, atlikus tuos veiksmus, bus sprendžiama, ar dar papildyti ikiteisminį tyrimą, ar jau perduoti teismui. Ikiteisminis tyrimas tėvo atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltęs“, – sakė D.Brudnienė.

Prokurorai tikino, kad jei byla pasieks teismą, tuomet jis spręs, kokią bausmę skirti. Griežčiausia bausmė, kokios gali sulaukti Eglė – laisvės atėmimas.

Prokurorai tikino, kad kol kas nėra pradėtas tyrimas dėl asmens, kuris Panemunės šile filmavo galimai smurtavusią mamą, prieš ją agresyviai elgėsi ir taip sutrikdė jos rimtį. „Džiaugiamės, kad prieš Gintarą ikiteisminis nutrauktas, tad baigėsi vienas etapas. Dėl Eglės yra įdomi situacija, nes jei nurodoma, kad ji pažeidė viešąją tvarką, kodėl tada nenagrinėjamas to žmogaus, kuris ją šile gan ilgai vijosi, kaltino nebūtais dalykais bei gąsdino vaikus, veiksmai pažeidus tvarką. Mes tik vakar susipažinome su ikiteisminio tyrimo baigtimi. Jau pateikėme prašymą įvertinti būtent to vyro veiksmus. Prašymą dėl Eglės ikiteisminio tyrimo nutraukimą galime pateikti iki penktadienio, tad, manau, kad jis tikrai atsiras“, – kalbėjo šeimą ginanti advokatė Rūta Visočnik.

Prokurorai paminėjo, kad šuo metu tikslinamos aplinkybės, ar vaikai nepatyrė smurto, kai buvo atimti iš šeimos ir buvo laikinai perduoti globėjams. Tėvai Eglė ir Gintaras pasakojo, kad vaikus globėjai migdė per prievartą, kėlė jiems kitokį stresą.

„Arba bus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, arba jis bus pradėtas, kai bus patikslinti duomenys“, – apie tai, ar laikinai vaikų globėjai dėl galimo smurto prieš Eglės ir Gintaro vaikus kalbėjo D.Valkavičius.

Kito vaiko istorija

Prokurorė D.Brudnienė žurnalistus supažindino su kitu ikiteisminiu tyrimu, kuris pradėtas 2017 spalio 18 dieną, kai mažametis buvo paimtas tiesiai iš darželio.

Vaiko motina yra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius, susijusius su smurtu prieš mažametį.

„Gautas pranešimas iš lopšelio darželio, kad vaikas yra mušamas. Šių metų lapkričio 12 dieną surašytas kaltinamasis aktas. Vaiko motina kaltinama nežymiu vaiko sveikatos sutrikdymu, tėvų valdžios galios panaudojimu. Vaikų motinai buvo paskirtos kardomoji priemonė gyventi kitur nei vaikai, bet ši panaikinta ir liko tik pasižadėjimas neišvykti. Įtarimai buvo pareikšti ir sugyventiniui, bet ikiteisminio tyrimo metu jam įtarimai panaikinti. Buvo išnaudotos visos galimybės renkant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tėvai net apklausti poligrafu. Motinos atžvilgiu šis tyrimas buvo nepalankus. Vaikų teisių specialistai turi spręsti klausimą dėl vaikų grąžinimo“, – apie ankstesnį įvykį kalbėjo D.Brudnienė.

Kalbant apie tendencijas, smurto ratas sukasi toliau, smurto nemažėja, vaikai žalojami įvairiose situacijose. Reikia atrasti būdų, kaip paaiškinti tėvams, kad smurtauti prieš vaikus negalima.

Smurto statistika

Kauno prokurorai tikino, kad įsigaliojus vaiko nemušimo įstatymui, padaugėjo ikiteisminių atvejų dėl smurto naudojimo prieš mažamečius. Tačiau bylos dažniausiai niekuo neišsiskiria ir atliekami visi reikalingi tyrimai.

„Procesas yra dinamiškas ir vienodų bylų nėra. Yra bylų, kai procesas baigiamas pagreitinta tvarka. Kiekvienu atveju sprendžiamos individualūs ekspertiniai tyrimai. Vikas priklauso nuo to, kiek mes duomenų turime“, – sakė D.Valkavičius.

Jis pateikė duomenis, jog 2017 metais Kauno apylinkės prokuratūroje pradėti 172 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto, iš jų 28 baudžiamosios bylos perduotos teismui. Šiemet jau turima 167 pradėtus ikiteisminius tyrimus, 39 iš jų jau perduoti teisminiam nagrinėjimui.

„Kalbant apie tendencijas, smurto ratas sukasi toliau, smurto nemažėja, vaikai žalojami įvairiose situacijose. Reikia atrasti būdų, kaip paaiškinti tėvams, kad smurtauti prieš vaikus negalima. Dalis visuomenės įsivaizdavo, kad priėmus tam tikras taisykles, visi jų laikysis, tačiau taip nėra“, – sakė D.Valkavičius.