„Sužinoję, kad šį kartą Lietuvos regionai turės galimybę investuoti tikrai didelę 1,6 mlrd. eurų sumą iš ES investicinių fondų, iniciatyviai ėmėme labai atsakingai analizuoti mūsų Kauno regiono statistinius duomenis. Taip siekiame investicijoms pasirinkti sritis, kuriose yra didžiausi netolygumai. Kitaip tariant, norime išspręsti aktualiausias ir reikšmingiausias problemas“, – apie lėšų panaudojimą Kauno regione pasakojo nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovė Eglė Juozapavičienė, Kauno regioninės plėtros tarybos narė. ES teikiamas galimybes Lietuva išnaudoja maksimaliai efektyviai – esame investicijų įgyvendinimo lyderiai Europoje.

E. Juozapavičienė: siekiame investicijoms pasirinkti sritis, kuriose yra didžiausi netolygumai. Kitaip tariant, norime išspręsti aktualiausias ir reikšmingiausias problemas. Asmeninio archyvo nuotr.

Kauno regionas, kuriam priklauso Birštonas, Jonava, Kaišiadorys, Kėdainiai ir Kauno rajonas, ankstesnių etapų metu pasinaudojo investicijomis: darnaus judrumo (pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcijos ir plėtros), vietinio susisiekimo viešojo transporto priemonių parko atnaujinimo, paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo. Taip pat komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo projektams. Kaip pasakoja E. Juozapavičienė, ypač svarbu, kad visų paramos etapų metu lėšų išskirstymas ir panaudojimas būtų kuo skaidresnis. Žmonės turi dalyvauti šiuose procesuose ir turėti teisę daryti jiems įtaką, siūlydami savo projektus, išsakydami problemas.

1,6 mlrd. – tiek eurų iš ES investicinių fondų turės galimybę investuoti Lietuvos regionai.

 

 

Gyventojams visuomet labai aktuali socialinių paslaugų plėtra, efektyviai, kokybiškai ir greitai pasiekiama sveikatos priežiūra.

„Tad čia praėjusių etapų metu buvo didinamas veiklos efektyvumas, skatinama sveika gyvensena“, – sakė Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos atstovė E. Juozapavičienė, Kauno regioninės plėtros tarybos narė.

Sprendimams priimti – platus partnerių ratas

E. Juozapavičienė pasakoja, kad dabar, prasidėjus naujam planavimo procesui, iniciatyvos iš apačios modelis regiono bendruomenės nariams itin patiko. Renkamos idėjos, nuomonės, atliekamos problemų analizės, įtrauktas platus socialinių partnerių ratas. Nevengta ir nacionalinių institucijų rekomendacijų ir požiūrių. „Nacionalinės gairės atliepia opiausias regionų problemas, tad mūsų prioritetu tampa pastangos, kad nauji projektai būtų pradedami įgyvendinti kuo įmanoma greičiau“, – sakė E. Juozapavičienė.

Ji pasakoja, kad regionų taryba, be visų jai deleguotų funkcijų, tapo bendravimo, bendradarbiavimo ir gerosios praktikos pasidalijimo vieta. Čia reguliariai susitinka ir dirba Kauno regiono savivaldybių vadovai ir bendruomenės nariai, bendrai spręsdami aktualias problemas, mokydamiesi ir mentoriaudami vieni kitiems. Nors ir bendrų sprendimų dėl investicinių projektų paieškos procesas nelengvas, reikalaujantis daug svarstymų ir diskusijų, tačiau, norint pasiekti regionui reikalingą rezultatą, tai daryti yra verta ir būtina.

Kauno regionų plėtros tarybos numato iki šių metų pabaigos suplanuoti konkrečių projektų ne mažiau kaip už 35 proc. regionų plėtros programoje numatytų lėšų. Regionų plėtros planų įgyvendinimo sparta ir sėkmė priklauso ir nuo glaudaus ministerijų, regionų plėtros tarybų ir savivaldybių bendradarbiavimo. Regionų plėtros tarybos, rengdamos plėtros planų priemones, aktyviai konsultuojasi su ministerijomis. Didelę dalį regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių projektų ministerijos yra parengusios ir jau derina, aptaria jas su atsakingomis institucijomis, o tai leidžia procesams sparčiai judėti į priekį.

– Kas jus pastūmėjo į bendruomeninę veiklą?

– Mano nuomone, bendruomeninei veiklai reikia subręsti. Ir mintyse tikrai neturiu amžiaus. Bendruomeninė branda atsiranda tuomet, kai suvoki, kad šalia viso savo gyvenimo turi, gali, moki ir esi pasiryžęs dalytis. Dalytis laiku, patirtimi, kompetencijomis, rūpesčiu, supratimu, bendryste, gera nuotaika. Svarbiausia yra prisiimta atsakomybė vienyti, burti, atstovauti, pažinti savo kaimyną. O oficiali pradžia ir patikimiausias mano bendruomeninis uostas yra Kauno rajono Panevėžiuko kaimo bendruomenė. Sugrįžau su vyru gyventi į savo tėviškę po beveik 30 metų ir kaimo seniūnaitė pakvietė prisijungti prie bendruomenės. Taigi, nuo 2017 m. gyvenu ypatingoje bendruomenėje, kurios veikloje dalyvauja per 110 tikrųjų narių. Tai išties daug sakantis skaičius kaime, kuriame gyvena apie 600 gyventojų.

Bendruomeninė branda atsiranda tuomet, kai suvoki, kad šalia viso savo gyvenimo turi, gali, moki ir esi pasiryžęs dalytis.

– Kiek laiko joje sukatės ir kiek laiko esate visuomenine mero patarėja?

– Bendruomeninėje veikloje sukuosi jau penkti metai. Beveik prieš metus Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pakvietė į visuomeninių mero konsultantų komandą. Paklausta, ką patariu, juokauju: ką galima patarti bendruomeniniais klausimais merui, kuris pats gyvena bendruomenėje ir bendruomene, o idėjų ir iniciatyvų turi dešimtmečiui į priekį?

– Jūsų nuomone, koks yra svarbiausias darbas, kurį pavyko padaryti jums vadovaujant KRBOS ?

– KRBOS gyvuoja tik antri metai, todėl svarbiausias darbas tebevyksta. Tai Kauno rajono bendruomeninių organizacijų jungimosi procesas. Paskelbti idėją yra viena, bet suburti, įrodyti tokios sąjungos reikalingumą, suvienyti aktyviausius bendruomeninių organizacijų lyderius, užtikrinti organizacijos gyvybingumą ir dar karantino sąlygomis yra rimtas iššūkis. Didžiuojuosi, kad jau 31 bendruomeninė organizacija šitą iššūkį priėmė. Bendruomeninė veikla – tai komandinis darbas, todėl labai svarbu, kad organizaciją kuriame visi kartu. Ir nebijau žodžio lyderiai, nes tik taip galima vadinti bendruomenininkus savanorius, kurie, aukodami savo laiką, atlieka darbus, puošia ne tik aplinką, bet pilietiškumu ir bendryste gyvenimą padaro geresnį.

Ne mažiau svarbus darbas – Kauno rajono bendruomeninių organizacijų tarybos sukūrimas. Jos gyvybingumą liudija tai, kad aštuoni iš dvylikos tarybos narių yra bendruomeninių organizacijų lyderiai. Mokomės kartu atstovauti Kauno rajono bendruomenei, naudotis įstatymu reglamentuota galimybe.

Vis dar egzistuoja ydinga praktika, kai, iškilus problemų, žmonės puola teigti, kaip viskas yra blogai, niekas nieko nedaro, bet nesinaudoja ar nežino, kad yra priemonių tas problemas kelti ir spręsti. Teisių ir pareigų problema – aktuali, todėl viena iš Bendruomeninių organizacijų tarybos ir KRBOS užduočių yra informuoti, ugdyti bendruomenių gebėjimą pasinaudoti galimybėmis.

Dar vienas metų pasiekimas – glaudžiai bendradarbiaujant su Kauno rajono švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vadovais ir specialistais, seniūnijų bendruomeninių organizacijų atstovams sudarytos sąlygos dalyvauti Kauno rajono kultūros centrų kultūros tarybų veikloje. Būdami tarybose, bendruomenininkai turės dar daugiau galimybių pateikti informaciją apie poreikius, matyti atliekamus darbus, pasiūlyti bendruomeninėms organizacijoms prisidėti ir dalyvauti kultūriniame gyvenime.

– Kokia rajono problematika šioje srityje? Kas džiugina?

– Bendruomeninės veiklos reikalauja daug neatlygintino darbo ir laiko. Daugiausia įtakos gyventojų aktyvumui dalyvauti bendruomeninėje veikloje turi bendra problema arba šventė. Nuo pirminio bendruomeninio aktyvumo veiksnio labiausiai priklauso visas bendruomeninės organizacijos ir jos narių tolesnis dalyvavimas veiklose. Kauno rajone yra 25 seniūnijos ir kiekviena jų turi savo specifiką, nuo kurios labai priklauso bendruomeninės veiklos. Vienų seniūnijų teritorijas smardina regiono atliekų rūšiavimo įmonės, kitur gražiausius gamtos kampelius norima paversti karjerais, ar dėl anksčiau nesukontroliuotos plėtros į naujas gyvenvietes veda pažliugę keliai, neišspręstos viešųjų paslaugų problemos. Kauno rajone gyvenimas tikrai kunkuliuoja ir negalima visko padaryti, pastatyti ar sutvarkyti per naktį. Be to, reikėtų matyti visumą: kas pasiekta, kiek sukurta, pritaikyta, suorganizuota žmonių gerovei ir patogumui. Dabar viskas sparčiai keičiasi ir prie tų pasikeitusių poreikių reikia prisitaikyti, prisidėti savo darbu.

Išskirtinė yra ir projektinė veikla, kuri suteikia galimybių realiais darbais keisti savo gyvenamąją aplinką. Rajono bendruomenininkai aktyviai įsisavina LEADER programos lėšas, aktyvių bendruomenių iniciatyva dygsta socialinio verslo daigai, racionaliai panaudojamos Žemės ūkio ministerijos programos lėšos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rėmimo programa. Labai svarbu, kad Kauno rajono savivaldybės administracija taip pat prisideda, bendradarbiauja, palaiko ir skatina. Pačios savivaldybės biudžete numatytas jaunimo užimtumo veiklų ir sporto programų finansavimas. Nuo šiemet startuoja Kauno rajono gyventojų iniciatyva teikiamų projektų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektinių idėjų atrankos ir finansavimo programa.

Galimybių turime nemažai, reikia tik gebėti jomis pasinaudoti. Šalia aktyvaus dalyvavimo dar reikalingas ir kompetencijų ugdymas savanoriavimo pagrindais. Labai džiugina, kad Kauno rajone bendruomeninės organizacijos tikrai stiprėja, o jų interesai yra nuo malonių susitikimų kultūros centruose, aplinkos tvarkymo, sporto ir vaikų žaidimų aikštelių įrengimo, aktyvaus laisvalaikio praleidimo, sporto ir sveikatinimo užsiėmimų organizavimo iki pilietinio švietimo ir ugdymo, savo interesų atstovavimo ir gynimo visose gyvenimo srityse.

O labiausiai džiugina tai, kad Kauno rajono bendruomeninėse organizacijose skirtingos kartos sugyvena, užtikrintas pereinamumas. Jauni žmonės įsijungia į bendruomeninių organizacijų veiklą, mato perspektyvą kuriant naujas organizacijas.

– Kaip vertinate tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Kauno rajono gyventojų iniciatyva teikiamų projektų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektinių idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašas? Kokie turėtų būti tolesni žingsniai?

– Pakaunėje bendruomeninei veiklai dėmesys visada buvo išskirtinis. Dalyvaujamasis biudžetas, mano įsitikinimu, pirmiausia parodo pasitikėjimą Kauno rajono gyventojais. Skatina juos apsidairyti aplinkui, atrasti idėją, kurią nori įgyvendinti, prisiimti atsakomybę ją pateikti ir suburti vienminčių ratą, dalyvauti įgyvendinimo procese. Todėl be fakto, kad atsiras koks nors infrastruktūros objektas, ši galimybė prisidės prie gyventojų aktyvinimo spręsti savo gyvenamosios aplinkos formavimo problemas. Tai bendruomenės telkimosi katalizatorius, nes laimės ta idėja, už kurią balsuos daugiausia gyventojų. Tai poreikio lakmusas, nes pagal pateiktus pasiūlymus bus galima orientuotis, ko trūksta, kuo gyvena, kas rūpi rajono žmogui. Be to, tai puiki galimybė supažindinti visuomenę su procesu, kaip yra įgyvendinami tokie projektai, kiek jie kainuoja, kiek užima laiko ir kokius reikalavimus turi atitikti.

Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimas patvirtinti Kauno rajono gyventojų iniciatyva teikiamų projektų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektinių idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašą, išties yra labai sveikintinas. Dabar administracija ruošia konkurso sąlygas ir netrukus bus paskelbtas kvietimas. Labai tikiuosi, kad Kauno rajono gyventojai aktyviai ir racionaliai pasinaudos suteikta galimybe.

– Kokią pakaunę įsivaizduojate, tarkime, po penkerių metų ir ko reikia, kad vizija materializuotųsi?

– Nesunku įsivaizduoti, nes Kauno rajonas turi gerus strateginius planus, kurių pagrindinė idėja yra užtikrinti žmogui patogų, turiningą, saugų, socialiai aprūpintą gyvenimą. Kauno rajoną pirmiausia įsivaizduoju gyvą. Gera geografinė padėtis, aplinka, numatomas vis didesnis dėmesys ir finansavimas regionams suteikia galimybių vystytis. Vis dėlto svarbiausi yra žmonės, kurie sugeba matyti, svajoti ir dirbti, kad planai taptų rezultatu. Mano įsitikinimu, ateitis ateina šiandien. Ir šiandien, išties tokiu sudėtingu išgyvenimo metu, Kauno rajone vyksta tiek daug projektų, kurie orientuoti į žmogų ir jo gyvenimo kokybę – tai dirbančios savivaldybėje komandos ir visų gyventojų nuopelnas. Sakoma, kad jei nori ką nors pakeisti, turėti šviesią perspektyvą, reikia pradėti nuo savęs. Ne žodžiais išeiti iš "viską man turi duoti" zonos, o aktyviai, vieningai, geranoriškai apsidairyti aplinkui, pakeliant akis už savo tvoros, dalyvauti, dirbti ir prisiimti atsakomybę.

Į dvaro Baltąją salę susirinko beveik pusantro šimto bendruomenių lyderių iš 25 Kauno rajono seniūnijų. Šiuos žmones suvienijo parašų rinkimo akcija prieš Kauno miesto savivaldybės sprendimą inicijuoti pakaunės teritorijų išdraskymą.

E. Juozapavičienė prisiminė, kad vos per savaitę pavyko surinkti beveik 26 tūkstančius parašų ir įteikti juos vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei.

„Matydama į Vilnių atvykusią automobilių koloną ir jūsų ryžtingus veidus jaučiau nepaprastą pasididžiavimo jausmą. Mačiau, kaip mano kolegos Seime man savotiškai pavydi“, - kalbėjo į renginį atvykusi LR Seimo narė Raminta Popovienė.

Politikė taip pat surinko 46 Seimo narių parašus po kreipimusi į šalies vadovus. Jame prašoma stabdyti antidemokratinę iniciatyvą. „Rengti apklausą, kurioje net nenumatyta respondentų imtis būtų absurdiška ir pavojinga, juk tokį svarbų klausimą gali nulemti saujelė žmonių“, - pabrėžė R. Popovienė.

Ji apgailestavo, kad iki šiol savo tvirtos pozicijos neišsakė nei valstybės vadovai, nei Vidaus reikalų ministerija, vis tebelaukianti, kada dokumentus pateiks Kauno miesto savivaldybė.

„Laikas bėga, žmonės įsitempę, juos slegia nežinia, kai tuo metu Kauno miesto valdžia, pasinaudodama darželinukų ir viešojo transporto kortomis, griebėsi spaudimo. Sukelta sumaištis, o valstybėje neatsiranda institucijos, kuri tam užkirstų kelią“, - piktinosi ir E. Juozapavičienė.

Moteris renka parašus po dar viena peticija, raginančia šalies vadovus greičiau spręsti problemą. Kreipimąsi pasirašė Lietuvos kaimo parlamento vadovai, įvairių visuomeninių organizacijų lyderiai, žinomi asmenys, tarp jų ir Europos parlamento narys Bronis Ropė.

„Mus palaiko Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga ir 18 Kauno miesto bendruomenių. Lampėdžiai, Šančiai, Romainiai, Centras, Aleksotas – visi su mumis!“, - vardijo sąjungininkus E. Juozapavičienė.

Pasitarime kalbėta ir apie problemas, kurias būtina spręsti. Sueigoje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pristatė Vokietijos pavyzdžiu kuriamą šeimos darželio modelį, taip pat buvo aptartos opios viešojo transporto problemos.

„Jau daug metų esame tarp geriausių Lietuvos savivaldybių, todėl mūsų taip lengvai nepastumdys. Didžiuojuosi jumis ir tikiu, kad ši krizė mus tik dar labiau sustiprins“, - kalbėjo meras.

Dėkodamas bendruomenei už pilietiškumą V. Makūnas įteikė E. Juozapavičienei dar šiltą kaimiškos duonos kepalą.

Kauno rajono bendruomenių atstovų sueigas nutarta rengti nuolat, ne rečiau kaip kas tris mėnesius.