Padidėtų biurokratija

„Šis pakeitimas reikštų, kad Lietuva nukrypsta nuo ES standarto ir dėl to kredito įstaigoms iš kitų ES valstybių būtų labai sudėtinga siūlyti būsto paskolų teikimo paslaugas Lietuvoje jos gyventojams. Mūsų vertinimu, tai didžiausias neigiamas šio pakeitimo aspektas“, – sako E. Čipkutė.

Jos teigimu, dabar būsto paskolų teikimas yra sureguliuotas ir standartizuotas visos ES lygiu, o prisitaikant prie naujų teisės aktų bankams reikėtų atnaujinti informacines sistemas.

„Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryptų nuo europinio standarto ir mes taptume mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams, ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas“, – teigia E. Čipkutė.

„Kitose šalyse nereikia informacinių sistemų pakeitimų, [...] o norint šias paslaugas siūlyti Lietuvoje reikės atitikti specifinius pakeitimus“, – priduria LBA vadovė.

Pasak E. Čipkutės, siūlomi pakeitimai nesukeltų reikšmingų pokyčių būsto paskolų rinkoje ir gyventojų pasirinkimuose, tačiau padidintų paskolų teikimo biurokratiją.

„Šiuo metu, kai gyventojas ateina į kredito įstaigą dėl būsto paskolos, jam yra pasiūlomos arba fiksuotos, arba kintamosios palūkanų normos, ir jis pasirenka. Tuomet kredito įstaiga ruošia atitinkamą dokumentų paketą. Priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, kredito įstaiga turės ruošti du dokumentų paketus, gyventojas turės susipažinti su formomis, jas pasirašyti, analizuoti du kartus“, – teigia LBA vadovė.

Regiono specifika

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieniems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tačiau Lietuvoje – tik 3 proc. Vis dėlto, E. Čipkutės teigimu, kintamosios palūkanų normos dominuoja visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.

„Tarkime, Suomijoje kintamųjų palūkanų normų yra dar daugiau. Kokios to priežastys? Vieno atsakymo nėra. [...] Vienas iš veiksnių yra tai, kad šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamosios palūkanų normos“, – pastebi E. Čipkutė.

Be to, anot jos, fiksuotas palūkanas gyventojai galbūt renkasi rečiau, nes jos yra didesnės nei kintamosios.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Pasak jos, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamosios palūkanų normos.

Paskolos su kintamosiomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Bent 15-kai metų

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas.

„Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nes turint omenyje, kad paskolos imamos dvidešimčiai metų ir daugiau, penkeri metai yra trumpas laiko tarpas“, – sako R. Jokubauskas.

„Žiūrint į užsienio šalių praktiką, kai kuriose šalyse penkeri metai net nevadinama fiksuotų palūkanų pasiūlymu, nes toks laikotarpis yra santykinai trumpas“, – priduria jis.

Vartotojų aljanso viceprezidento teigimu, siūlyti fiksuotas palūkanas bankai turėtų būti įpareigoti bent penkiolikai metų.

„Penkeri metai yra per trumpas laikas pasinaudoti fiksuoto laikotarpio privalumais. Nes po kelerių metų vėl galime turėti tokią situaciją, kai komerciniai bankai sakys, kad niekas nesirenka fiksuotų palūkanų varianto, o žmonės dvejos jį rinktis todėl, kad tai yra trumpas laikotarpis ir neaišku, kas po tų penkerių metų bus“, – svarsto R. Jokubauskas.

Pasak jo, dabar bankų siūlomos fiksuotos palūkanų normos neatitinka rinkos sąlygų, o visos rizikos tenka vartotojams.

„Turint omenyje, kad šiandien išvis nieko neturime, šiandieninis pasiūlymas tikrai yra žingsnis į priekį ir tai tikrai yra gerai“, – vertina R. Jokubauskas.

„Šiuo metu bankų siūlomos fiksuotos palūkanos yra kosminės, tikrai neadekvačios, neatitinkančios jokių rinkos sąlygų. Absoliučiai visos rizikos yra permetamos ant vartotojų, todėl natūralu, kad žmonės nesirenka šio varianto“, – tvirtina Vartotojų aljanso viceprezidentas.

I. Gelūno / BNS nuotr.

NT analitikai abejoja

Nekilnojamojo turto (NT) analitikai sako abejojantys, ar įpareigojus šalies bankus siūlyti klientams ir fiksuotas būsto paskolų palūkanas, tai bus patrauklu pirkėjams.

„Pirkėjai yra pripratę prie kintamų palūkanų ir jeigu jie matys, kad tas pasiūlymas tam laikotarpiui nėra patrauklus, vargu, ar rinksis. Vis tiek jie vertins galimybes ilgalaikiu laikotarpiu, kiek sumokėtų, jei palūkanos būtų kintamos, ir kiek – jei fiksuotas“, – teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Anot jo, viskas priklausys nuo bankų, nuo jų pasiūlymų rinkai.

„Jeigu tas pasiūlymas rinkai bus patrauklus, tada, žinoma, padaugės žmonių, kurie rinksis fiksuotas palūkanas. Tačiau kol neturime didesnio pasiūlymų kiekio ir susiformavusio kainų lygio su fiksuotomis palūkanomis, sunku pasakyti, kaip tai atsilieps rinkai, ar tai bus populiaru“, – tvirtina NT rinkos analitikas.

R. Reginio teigimu, sunku prognozuoti, ar toks įpareigojimas galėtų padidinti žmonių galimybes derėtis dėl būsto paskolų, prisidėti prie didesnio būsto įperkamumo arba rinkos augimo.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad rinkai laukiant palūkanų normų mažėjimo, įprasta manyti, kad tokiu metu nereikia fiksuoti palūkanų, nes kintamos palūkanos ir taip sumažės.

„Idealiu atveju, kai 2020, 2021 m. turėjome nulinį EURIBOR, galėjai palūkanas fiksuoti penkeriems metams, ir jeigu jį būtum užsifiksavęs, būtum peršokęs palūkanų kainų šuolį. Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys ateitis, bet pakeitimų daryti jau negalėsi“, – teigia T. S. Kvainickas.

Pasak T. S. Kvainicko, pasiūlymas fiksuoti palūkanas vis dėlto gali skolinimosi aplinką daryti palankesnę: „Didesnė įvairovė visada yra sveikintina“.

„Šis pakeitimas reikš, kad Lietuva nukrypsta nuo Europos Sąjungos standarto ir to rezultate kredito įstaigoms iš kitų ES valstybių bus labai sudėtinga siūlyti būsto paskolų teikimo paslaugas Lietuvoje jos gyventojams. Mūsų vertinimu, tai didžiausias neigiamas šio pakeitimo aspektas“, – BNS antradienį sakė E. Čipkutė.

Jos teigimu, dabar būsto paskolų teikimas yra sureguliuotas ir standartizuotas visos ES lygiu, o prisitaikant prie naujų teisės aktų bankams reikės atnaujinti informacinės sistemas.

„Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryps nuo europinio standarto ir mes tapsime mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas“, – teigė E. Čipkutė.

„Kitose šalyse nereikia informacinių sistemų pakeitimų, (...) o norint šias paslaugas siūlyti Lietuvoje reikės atitikti specifinius pakeitimus“, – pridūrė LBA vadovė.

Pasak E. Čipkutės, siūlomi pakeitimai nesukeltų reikšmingų pokyčių būsto paskolų rinkoje bei gyventojų pasirinkimuose, tačiau padidintų „paskolų teikimo proceso biurokratiją“.

Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryps nuo europinio standarto ir mes tapsime mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas.

 

„Šiuo metu, kai gyventojas ateina į kredito įstaigą dėl būsto paskolos, jam yra pasiūlomos arba fiksuotos, arba kintamos palūkanų normos, ir jis pasirenka. Tuomet kredito įstaiga ruošia atitinkamai dokumentų paketą. Padarius šiuos įstatymo pakeitimus kredito įstaiga turės ruošti du dokumentų paketus, kas reiškia, kad gyventojas turės susipažinti su formomis, jas pasirašyti, analizuoti du kartus“, – teigė LBA vadovė.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. Tuo metu E. Čipkutės teigimu, kintamos palūkanų normos dominuoja visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.

„Tarkime, Suomijoje kintamų palūkanų normų yra dar daugiau. Kokios to priežastys? Vieno atsakymo nėra. (...) Vienas iš veiksnių yra tai, kad šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamos palūkanų normos“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Be to, anot jos, fiksuotas palūkanas gyventojai galbūt renkasi rečiau, nes jos yra didesnės nei kintamos. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Plačiau apie tai papasakojo policijos atstovas Ramūnas Matonis.

– Sukčiavimo schemos keičiasi, bet tam tikri dalykai išlieka tokie patys. Dažniausiai sukčiai taikosi į tas jautriausias situacijas, į jautriausius visuomenės atstovus, ar tai tiesa?

– Gal ir nevisiškai teisinga pasakyti, kad tos schemos labai keičiasi. Jos yra vienodos, keičiasi tik taktika. Kai pradedame kalbėti apie vienas taktikas, sukčiai jas palieka ir eina prie kitų, vėliau sugrįžta prie senų. Artėjant šventiniam laikotarpiui, žmonės tikrai gauna daug visokių skelbimų, nuolaidų, ypatingų bei stebuklingų pasiūlymų. Tikrai nemaža jų dalis gali būti apgaulinga. Sukčiai gali naudotis įvairiausiomis „Juodojo penktadienio“ bei Kalėdų nuolaidomis. Reikėtų labai atsargiai vertinti visus gaunamus pasiūlymus, reklamas socialiniuose tinkluose. Dažnai tos reklamos nuveda į apgaulingus puslapius. Kai paprašoma suvesti savo elektroninės bankininkystės duomenis netikrose svetainėse, tai žmonės dažniausiai praranda savo pinigus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį? Kaip atpažinti sukčių?

– Svarbiausia yra nesusigundyti tais išmestais pasiūlymais, nuolaidomis, nuorodomis. Labai svarbu nespausti gaunamų nuorodų. Jei domina kažkokia internetinė parduotuvė ar įmonė, tai geriau tiesiog naršyklėje suvesti tos įmonės pavadinimą, įeiti į oficialų įmonės puslapį ir ten ieškoti savo pirkinių. Dabar paplito toks būdas, kai neva tavo „Facebook“ draugas atsiunčia nuorodą su ypatingu pasiūlymu. Atrodo, kad tai tikrai patikima, nes gauni iš savo draugo. Tačiau tas draugas iš tiesų nieko apie tai net nežino. Labai svarbu nespausti jokių gaunamų nuorodų, o prekių ieškoti tik oficialiuose įmonių puslapiuose.

– Ar policija sulaukia daug tokių pranešimų?

–Tikrai sulaukia nemažai. Pranešimų daugėja. Po pandemijos kasmet fiksuojame apie 20 proc. augimą.

– Ar pavyksta išsiaiškinti?

– Kasmet ištiriame apie 35 proc. sukčiavimo atvejų.

Lietuvos policija kartu su Lietuvos banko asociacija pradėjo informacinę kampaniją „Atpažink ir apsisaugok“.

Plačiau apie kampaniją papasakojo Lietuvos banko asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Labai svarbu nespausti jokių gaunamų nuorodų, o prekių ieškoti tik oficialiuose įmonių puslapiuose.

– Koks pagrindinis šios kampanijos tikslas?

– Siekiame nuolatos informuoti visuomenę apie naujai atsirandančius sukčiavimo būdus. Norime, kad žmonės būtų pasiruošę ir žinotų, kaip atpažinti sukčiavimą. Šia kampanija kviečiame žmones papildomai atkreipti dėmesį į galimus sukčiavimo atvejus bei dalintis šia informacija su vyresnio amžiaus artimaisiais, draugais, kad visi būtume saugesni. Taip pat kviečiame žmones dalintis savo istorijomis, kurias mes patalpinsime svetainėje atpažinksukčių.lt Kad visi galėtų matyti tuos atsinaujinančius būdus. Visai neseniai pastebėjome, kad sukčiai įsisuko į tokias svetaines kaip „airbnb“ ar „booking“, kur žmonės įsigyja nuomos paslaugas. Sukčiai išveda žmones iš tos platformos sakydami, kad pinigus reikia mokėti kažkur kitur, o ne tos platformos ribose. Yra tikimybė, kad žmogus praras pinigus. Per šių metų 9 mėn. sukčiai išviliojo apie 7,5 mln. eurų iš Lietuvos gyventojų ir verslo. Pernai per visus metus buvo išvilioti 12 mln. eurų. Galime pasidžiaugti, kad šiemet bankams pavyko sustabdyti 5,2 mln. eurų ir gražinti juos gyventojams. Kuo greičiau žmogus praneša savo kredito įstaigai apie tai, kad galimai įvyko sukčiavimas, tuo didesnė galimybė tas lėšas atgauti.

– Jei kyla įtarimas, kad tai buvo sukčiaus klasta, tai pirmiausiai reikėtų skambinti savo bankui?

– Pirmas žingsnis – skambinti savo bankui, o tada – policijai.

– Kaip atpažinti sukčių ir kaip nuo jo apsisaugoti?

– Niekam neatiduoti savo prisijungimo duomenų. Sukčiai nori tų duomenų, kuriais pasinaudoję gali pavogti pinigus iš sąskaitos. Jei kažkas jūsų prašo duomenų, tai turite jokiu būdu to nedaryti. Jei kyla abejonių, reikia pačiam kreiptis į įmonę, kuri jums siunčia elektroninį laišką ar mokėjimo pavedimą ir pasitikrinti, ar tikrai čia tas pavedimas tikras.

Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad institucijos dar nėra tiksliai išaiškinusios, kaip mokestį reikia apskaičiuoti, o daugiausia klausimų kyla dėl jo taikymo naujoms paskoloms.

Ministerija tvirtina, kad įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, viršijančių įprastines, kurias bankai gavo nuo  gegužės 16-osios.

LBA: neturime visų atsakymų

LBA vadovė E. Čipkutė kartoja, kad laikinasis mokestis buvo įvestas nesuteikus laiko jam pasiruošti, dėl to nei patys bankai, nei institucijos neturi aiškių atsakymų, kaip jį mokėti.

„Mes savo pozicijos nepakeitėme – mokestis buvo įvestas ganėtinai grubiai, nesilaikant šalies įstatymų ir nesuteikiant rinkos dalyviams pakankamai laiko pasiruošti, nes pagal mokesčių administravimo įstatymą reikalingi yra šeši mėnesiai duoti, institucijos dar nėra iki galo pateikusios visų paaiškinimų, kaip reikia mokestį apskaičiuoti“, – BNS sakė E. Čipkutė.

Finansų ministerija teigia, kad solidarumo įnašas skaičiuojamas nuo bankų grynųjų palūkanų pajamų dalies, daugiau nei 50 proc. viršijančios ankstesnių 4 metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkį.

„Laikinojo solidarumo įnašo bazę sudaro grynųjų palūkanų pajamos, kurios daugiau kaip 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Už 2023 metus apskaičiuojama pagal 2018–2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019-2022 metų grynųjų palūkanų pajamas“, – BNS aiškino ministerija.

Taip pat nurodoma, kad atsižvelgiama į papildomus kriterijus, iš kurių vienas – naujų paskolų palūkanos į mokesčio formulę neįtraukiamos: „Solidarumo įnašo apskaičiavimui yra taikoma daugybė kriterijų ir detalių, į kurias turi būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, neįtraukiamos palūkanų pajamos už naują skolinimą“.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad šių metų įnašas bus skaičiuojamas tik nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.

LBA prezidentė teigia, kad naujų paskolų palūkanos yra daugiausiai klausimų kelianti dalis, nes ji nėra aiškiai apibrėžta. 

„Ypač daug klausimų kyla dėl to naujo kreditavimo apskaičiavimo – kas yra tas naujas kreditavimas: paskolos papildymas, pratęsimas, tie klausimai, kuriuos reikia detaliau aiškinti, to aiškumo dar nėra šimtaprocentinio (...) Tai turbūt yra didžiausia kategorija, kaip ją apibrėžti, yra daug punktų, daug niuansų ir todėl kyla klausimų“, – sakė E. Čipkutė.

Anot jos, viešai skelbiamų paaiškinimų neužtenka, asociacija pati aktyviai prašo atsakymų į papildomus klausimus.

„Taip, patys kreipiamės, nes Mokesčių inspekcija turėtų paaiškinti, žinoma, konsultuojamasi su kitomis institucijomis, ministerijomis, Lietuvos banku, bet dar neturime visų atsakymų. Paaiškinimai nėra pilni, nes kai kurie paaiškinimai net praplečia įstatymą, laukiame papildomo tikslumo. Yra atsakytų klausimų, vyksta dialogas, bet kad būtų šimtu procentu aišku, tai dar nėra“, – teigė E. Čipkutė.

Dabartinė padėtis, anot jos, tik įrodo, koks svarbus yra šešių mėnesių terminas, įprastas įvedant naujus mokesčius.

„Dėl šių priežasčių ir yra tas šešių mėnesių terminas įstatyme, kad būtų ir institucijoms laiko pasiruošti, ir patys rinkos dalyviai žinotų, kaip apskaičiuoti tą mokestį“, – BNS kalbėjo E. Čipkutė.

Finansų ministerija teigia, jog pirmoji solidarumo įnašo suma už antrąjį ketvirtį bus apskaičiuojama pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktas deklaracijas.

VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė BNS sakė, kad inspekcija tik administruos mokestį, o bankai jo dydį apskaičiuos pildydami deklaracijas: „Bankai patys turės užpildyti deklaracijas, patys sumokėti“.

Pirmojo įnašo sumos – neaiškios

Kokius avansus iki rugpjūčio 31 dienos mokės bankai, E. Čipkutė teigia nežinanti,

„Ne, skaičius tik patys bankai žino, tai niekas tos informacijos neturi. Kiekvienas bankas savo paskaičiavimus individualiai daro, mes jų nematėme ir nežinome, nes ten reikia daug vidinių duomenų“, – BNS sakė ji.

Ministerija taip pat neįvardijo, kiek mokesčio galėtų būti surinkta šiemet, nes dar nėra bankų pirmojo pusmečio rezultatų, nors duomenys patvirtina, kad įnašo iniciatoriai buvo teisūs skaičiuodami, jog iki 2024 metų pabaigos bus surinkta apie 400 mln. eurų.

„Remiantis Lietuvos banko duomenimis, kredito įstaigų sektoriaus 2023 metų pirmojo pusmečio, nors kol kas nėra pilnų sektoriaus antrojo ketvirčio duomenų, faktinės grynosios palūkanų pajamos ir galutinis pelnas yra panašūs, kaip buvo įvertinta metų pradžioje, siūlant laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą“, – BNS teigia Finansų ministerija.

Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB pirmąjį pusmetį uždirbo atitinkamai 195 mln. eurų ir 156,8 mln. eurų grynojo pelno, jų grynosios palūkanų pajamos siekė atitinkamai 277 mln. ir 205,8 mln. eurų.

Šiaulių bankui, remiantis prielaidomis, solidarumo mokestis galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų, gegužę sakė banko vadovas Vytautas Sinius.

„Swedbank“ grupės antrojo šių metų ketvirčio ataskaitose nurodė, kad apskaičiuotas šio ketvirčio mokestis yra 325 mln. Švedijos kronų (šios dienos kursu – apie 28,3 mln. eurų), o SEB tam skyrė 201 mln. kronų (apie 18,4 mln. eurų),  rodo Švedijos SEB grupės ataskaitos.

„Swedbank“ atstovas Gytis Verčinskas BNS sakė, kad tai tik preliminarūs paskaičiavimai, SEB atstovai nekomentavo.

VMI atstovė R. Asadauskaitė BNS nurodė, kad nė vienas bankas iki šiol nėra pateikęs savo deklaracijos ar sumokėjęs mokesčio.

Valstybė iš bankų surinktus papildomus mokesčius ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

„Šiuo metu į kredito įstaigas, matome, kad kreipiasi pavieniai gyventojai pasidomėti dėl galimybių kažkiek atidėti savo būsto paskolų mokėjimus ar susimažinti įmokas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė E.Čipkutė. 

„Kol kas dar tendencijos nėra. Statistika rodo, kad blogų būstų paskolų rekordiškai mažai“, – pridūrė ji.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę interviu LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė, jog bankų viršpelnis pernai susiformavo ir todėl, kad valstybė pastaraisiais metais rėmė verslą ir namų ūkius, išsaugodama darbo vietas, žmonių pajamas, o tai teigiamai paveikė ir bankų paskolų portfelio kokybę.

Pasak jo, dėl to bankai nepatyrė nuostolių, o uždirbdami didesnį pelną, kuris gimsta ne iš verslo sprendimų, galėtų pasidalinti solidarumo mokesčių forma su visuomene.

G. Šimkaus teigimu, kalbama apie pelno mokesčio „vienokį ar kitokį dizainą, bet galbūt nebūtinai tokį įprastą kaip tam tikras procentas nuo viso apmokestinamo pelno“.

„Mes kalbame apie laikiną pelno apmokestinimą, tai yra perteklinį pelną, todėl tai reikalauja tam tikro specifinio pelno mokesčio dizaino sukūrimo. Na, ir pavyzdžių yra, tai yra energetikos sektoriai“, – LRT sakė LB vadovas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie milijardą eurų – maždaug du kartus daugiau nei pernai, todėl bus svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvedant solidarumo įnašą.

„2022 metai buvo taip pat labai sėkmingi – buvo apie 50 proc. didesnis pelnas negu 2021 metais“ – LRT sakė G. Šimkus.

Visi Lietuvoje veikiantys bankai per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 metais tuo pat laiku. Visų metų rezultato LB kol kas neskelbė. 

Dėl susiklosčiusios situacijos pritaikius neigiamą palūkanų normą, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai jau taiko arba planuoja taikyti mokestį už sąskaitų likutį, viršijantį nustatytą dienos lėšų ribą. Kai kuriuose iš jų ši riba siekia 1 mln. eurų. Vadinasi, dideles pinigų sumas banko sąskaitoje laikantiems juridiniams asmenims, tarp jų ir įstaigoms, gaunančioms finansavimą iš valstybės biudžeto, gali tekti mokėti nuo 30 iki 200 tūkst. eurų siekiančius metinius mokesčius.

Klausimą dėl šiuo metu bankų numatytų įkainių už indėlius, prieš kelias savaites Vyriausybės valandos metu Seime iškėlė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentarė Laima Nagienė, gavusi šalies universitetų rektorių raštą, kuriame išdėstyti jų nuogąstavimai dėl bankų įkainių. Pasak politikės, komercinių bankų metiniai įkainiai, galintys siekti 0,6 proc., bus pradėti taikyti nuo naujų metų.

„Jeigu turi daugiau nei 1 mln. eurų sąskaitoje, tokiu atveju mokės nuo 0,5 - 0,6 proc. palūkanų už viršijančią sumą. Aukštosios mokyklos, universitetai, kurie yra dalinai išlaikomi iš valstybės biudžeto, viešosios įstaigos, ligonių kasos, sąskaitoje kai kuriomis dienomis turės daugiau nei milijoną, tai tokiu atveju mokės palūkanas. Taip planuojama apmokestinti nuo naujų metų“, – Eltai teigė L. Nagienė.

„Anksčiau būdavo, kad už laikymą mokėdavo patys bankai, o dabar atvirkščiai, jeigu yra pinigai, vadinasi, turi susimokėti žmogus, jeigu toje sąskaitoje bus pinigų“, – stebėjosi ji.

Parlamentarė akcentuoja, kad tokių lėšų iš valstybės gaunančių įstaigų, kaip universitetų sąskaitose nuolatos yra laikomos didelės pinigų sumos jų veiklos finansavimui.

„Universitetai visada turės ir 2-3 mln. sąskaitoje. kai reikia darbo užmokestį mokėti. Sakoma, kad kai kuriems universitetams per metus susidarys nuo 30 iki 200 tūkst. mokesčiai", – tvirtino L. Nagienė.

Bankų asociacija: situacija susiklostė dėl neigiamų palūkanų normų

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė aiškina, kad šalies komerciniai bankai įkainius už terminuotų indėlių palūkanas ėmė taikyti dėl ECB jau kurį laiką taikomų žemų palūkanų normų politikos, kuri lėmė, jog trumpojo laikotarpio palūkanų normos finansų rinkoje yra neigiamos. Tai, pasak jos, neišvengiamai turi įtakos ir klientų mokamoms paskolų palūkanoms, ir terminuotųjų indėlių palūkanoms.

„Susiklosčiusi situacija yra palanki gyventojams, kurie turi paskolą ar planuoja skolintis, nes bankui mokamos palūkanos bus žemos. Kita vertus, užsidirbti iš pinigų laikymo indėliais tampa sudėtinga. Be to, nuolat augantys indėliai tampa papildoma našta bankams, mat lėšos, laikomos centriniame banke likvidumo valdymo tikslais, yra apmokestinamos neigiamų palūkanų dydžiu“, – Eltai teigė E. Čipkutė.

Vadinasi, pagal šiuo metu susiklosčiusią situaciją pasiskolinusiems asmenims palūkanos iš esmės yra kredituojamos, o savo pinigus banke laikantys asmenys yra skatinami juos investuoti.

„Tuo metu, kai centrinių bankų palūkanos yra teigiamos, bankai gali mokėti teigiamas indėlių palūkanas. Esant neigiamoms palūkanų normoms, makroekonomine politika siekiama sukurti paskatas gyventojams pasyviai nelaikyti pinigų, o juos įdarbinti ekonomikoje per kaštus bankams, kuriuos šie turėtų perkelti indėlininkams. Tačiau bankai šių sąnaudų indėlininkams neperkelia ir jas prisiima sau“, – tvirtino LBA vadovė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvoje veikiantys bankai savo kainodarą nustato individualiai, todėl kiekvieno banko taikomų įkainių ji nekomentavo. Tačiau kartu E. Čipkutė akcentavo, kad panaši situacija yra susiklosčiusi visų Europos valstybių rinkoje. Taip pat ji pabrėžė, kad tokia kainodara yra taikoma visiems klientams, o ne vien viešosioms įstaigoms.

„Nuo 2015 metų Europoje stebima bendra tendencija – bankai pradeda taikyti mokestį už stambių indėlių laikymą sąskaitose. Apibendrinti situaciją, siejant šią praktiką su konkrečių ūkio šakų juridiniais asmenimis ir panašiai, nėra tikslu, mat rinkos dalyvių praktika dėl sąskaitoje esančių lėšų apmokestinimo metodikos gali skirtis, o klientus apie pokyčius jie informuoja asmeniškai“, – tikino bankų atstovė.

Siūlo atsidaryti valstybės iždo sąskaitą

Vis tik LBA prezidentė viešosioms įstaigoms, kurias tokia bankų kainodara galėtų itin paveikti, pasiūlė pasinaudoti valstybės iždo sąskaitomis, užuot laikius pinigus komercinio banko sąskaitoje.

„Suprasdami nuogąstavimus dėl galimos stambių indėlių apmokestinimo reikšmės konkretiems juridiniams asmenims dėl jų veiklos pobūdžio ar finansavimo ypatybių, atkreiptume dėmesį į kai kurių užsienio valstybių jau taikomą praktiką, kai biudžetinėms įstaigoms, aukštosioms mokykloms ir pan. subjektams sudaroma galimybė naudotis sąskaitomis, atidarytomis valstybės ižde. Tuomet valstybės įgaliota atsakinga institucija pati veikia kaip mokėjimo sistemos dalyvė ir finansinių paslaugų teikėja“, – sakė E. Čipkutė.

– LBA vairą perėmėte neeilinėmis aplinkybėmis – ankstesnio prezidento Manto Zalatoriaus pasitraukimas (jis kartu su tuometiniu Verslo konfederacijos vadovu Valdu Sutkumi sulaukė įtarimų neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams), koronaviruso pandemija. Kokia situacija buvo tuo metu?

– Yra stipri komanda, aš ja labai patenkinta, todėl darbas prasidėjo nedelsiant. Dėl koronaviruso pandemijos darbas vyksta kitaip nei anksčiau, darbuotojai virtualiai dirba iš namų, tačiau darbo intensyvumas net didesnis, kadangi virtualiai galima surengti daug daugiau susitikimų ir tai pastebimai padidino mūsų veiklos efektyvumą.

25 proc. – iki 28 mlrd. eurų pernai padidėjo indėlių skaičius bankų sistemoje.

Situacija bankų sektoriuje taip pat nebloga. Nors verslo paskolų portfelis Lietuvoje, Europos Centrinio banko duomenimis, pernai krito daugiausia euro zonoje, tačiau verslo indėlių augimas buvo vienas sparčiausių. Tai nutiko dėl to, kad įmonės pernai atidėjo savo investicinius planus ir neinvestavo, taip pat buvo gana gausi valstybės pagalba. Lietuvos fizinių asmenų indėliai pernai augo sparčiausiai euro zonoje, o dėl apribotų vartojimo galimybių gyventojai aktyviai pirko naujus būstus, todėl jų kreditavimo augimo tempai taip pat buvo labai ryškūs. Be to, nemažai būstų pernai buvo įsigyjama ir be bankų paskolų.

Tai lėmė, kad bankų sistemoje indėlių kiekis pernai padidėjo 25 proc., iki 28 mlrd. eurų, o bendras paskolų portfelis sumenko tik 4 proc., iki 18,6 mlrd. eurų. Dėl to bankų sistemoje dabar yra daugiau kaip 9 mlrd. eurų laisvų lėšų, kurias galima panaudoti kreditavimui. Bankai tam yra pasiruošę.

Reikia pastebėti ir tai, kad bankų kapitalo ir likvidumo rodikliai išlieka labai stiprūs. Yra šioks toks blogų paskolų atidėjinių padidėjimas, tačiau jis nėra ryškus.

– Kas pernai lėmė spartų verslo indėlių augimą? Ar tikrai tai galima sieti su valstybės parama?

– Kaip jau ir minėjau, vienas labai svarbus veiksnys buvo dėl neapibrėžtos situacijos atidėti investiciniai planai. Tai rodo ir verslo paskolų portfelis, kuris pernai traukėsi, buvo atvejų, kai įmonės atšaukdavo joms suteiktas kredito linijas arba padengdavo paskolų likučius.

– Atidėjinių blogoms paskoloms augimas buvo kuklus. Ar nėra taip, kad dalis įmonių yra tapę savotiškais zombiais, kurių gyvastį palaiko tik valstybės parama, kuriai nutrūkus, sulauksime bankrotų bangos ir blogų paskolų portfelio augimo?

– Visų pirma reikia pastebėti, kad pernai bankrotų skaičius Lietuvoje iš tiesų buvo labai nedidelis. Tačiau bankrotų bangos nebuvo ir kitose ES šalyse, nes toks ir buvo vykdomos politikos tikslas – padėti verslui išgyventi periodą, kol ekonomikos yra uždarytos. Manau, kad tas tikslas, atsiribojant nuo konkrečių paramos detalių, yra teisingas – kol neatidarėme ekonomikos, yra būtina išlaikyti tą verslą, kurio veikla yra sustabdyta valstybės sprendimu. Jam reikia padėti išgyventi, kol įsibėgės vakcinavimas ir bus galima pradėti atidaryti ekonomiką.

– Krizė anksčiau ar vėliau pasibaigs. Kaip tuomet elgsis gyventojai – ar mūsų laukia tam tikras išlaidų sprogimas, ar visgi žmonės bus linkę dar kurį laiką išlikti taupesni, kaip buvo po 2009-ųjų krizės?

– Sausio pabaigoje vykusiuose susitikimuose su Tarptautinio valiutos fondo ekspertais nuskambėjo mintis, kad, krizei pasibaigus, galime ateiti nauji "audringi dvidešimtieji" (ang. roaring twenties, šiuo terminu  apibūdinimas ekonomikos pakilimas trečiąjį 2020-ųjų dešimtmetį). Aš manau, kad jei vakcinacija bus sėkminga, ekonomika atsigaus lengvai ir greitai.

Žiūrint į viso pasaulio ekonomiką, TVF prognozuoja, kad ji augs 5–6 proc. Kai atsidarys dabar užšaldyti tam tikri ekonomikos sektoriai, manau, žmonės eis, bendraus, važiuos, keliaus. To noro vartoti tikrai yra, potencialo ir galimybių tikrai yra, čia net nekyla klausimas, todėl reikia palaukti ir pažiūrėti, kaip mums seksis su vakcinacija.

Eivilė Čipkutė: vienu metu jau atrodė, kad beliko išrasti vaistus nuo vėžio ir daugiau problemų nebebus, galbūt galėsime imtis net mirties klausimo sprendimo.

– Bankai paskelbė antrąjį paskolų moratoriumą. Ar jis tikrai buvo būtinas?

– Tokio poreikio nematėme, tačiau girdime verslą, neapibrėžtumas vis dar yra, todėl, manau, verslas jaučiasi saugiau, kai turi tokią pagalvę, kuria, esant reikalui, galima pasinaudoti. Tačiau kol kas iš verslo pusės sulaukiame tik vieno kito prašymo atidėti paskolų mokėjimus. Kalbant apie gyventojus, visuose bankuose iš esmės matome tik nulius.

– Kas bankų laukia artimiausiais metais?

– Koronaviruso pandemija kol kas nesitraukia ir toliau keičia ekonomikos modelį, jis ateityje bus kitoks, nei įpratome matyti. Tai daugiausia susiję su ekonomikos žalinimu ir skaitmenizavimu. Iš ES biudžeto ateis labai dideli pinigai – per struktūrinius fondus, ekonomikos gaivinimo fondą, kitas priemone. Tikslas yra, kad visos šios lėšos būtų nukreiptos kryptingai – padėtų ekonomikai žalėti ir skaitmenizuotis.

ES, norėdama išsaugoti ir padidinti savo konkurencingumą, siekia tapti pirmąja klimatui neutralia ekonomika pasaulyje, todėl iki 2050 m. neturėtų likti jokių išmetamųjų dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą. Tam jau naudojamas naujas terminas – taksonomija, kurį teks sutikti vis dažniau ir dažniau. Apskritai, taksonomija yra klasifikacijos sistema, tiesiog formulė, kaip ir, pavyzdžiui, formulė kapitalo reikalavimams apskaičiuoti. Ja naudojantis bus galima apskaičiuoti, kiek verslo veikla yra žalia.

Jau yra parengtos atskiros formulės 65 skirtingoms ūkio šakoms. Todėl dabar investicijų fondas arba bankas jau gali įsivertinti savo portfelį ir investuodamas deklaruoti, kad jo veikla yra tam tikru procentiniu dydžiu žalia. Pirmą kartą rinkos dalyviai viešai skelbti savo žalumo procentą turės jau šių metų pabaigoje. Tai bus privaloma tiems investicijų ar pensijų fondams, kurie investuotojams yra siūlomi viešai, bankams tik tam tikrose srityse kol kas tai privaloma. Tačiau įvairūs emitentai ir valstybės narės taip pat gali taikyti šią metodiką, tai yra skatinama daryti.

Ateityje, matyt, šie reikalavimai persimes ir į kapitalo reikalavimus bankams, nes žalios investicijos bus imlesnės kapitalui.

– Praėjusių metų pabaigoje vėl buvo suaktyvėjusi pinigų plovimo pasinaudojant Baltijos šalyse veikiančiais bankais tema. Lietuvai iki šiol pavyksta išlaikyti tam tikrą distanciją nuo Estijos ir Latvijos, tačiau ar ilgam?

Manau, kad dėl šios krizės požiūris į sveikatos apsaugą ir farmaciją labai pasikeis.

– Tokia Lietuvos pozicija yra pagrįsta, nes pas mus jokio skandalo nebuvo ir jokių tyrimų dėl Lietuvos nėra pradėta. Blogai tai, kad mes suplakami su kaimynais, nes pasaulis mus mato kaip bendrą Baltijos regioną, prie to prisideda ir tai, kad čia dirba toks pačios bankų grupės. Dėl to mes siekiame pozicionuotis kaip atskira šalis, labai daug dėmesio skiriame pinigų plovimo prevencijai, siekdami užtikrinti, kad viskas būtų daroma aukščiausiu lygiu.

Vienas svarbių žingsnių siekiant šio tikslo yra sprendimas steigti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą, jis veiklą turėtų pradėti jau kovo mėnesį, šiuo metu vyksta jo vadovo atranka. 60 proc. šio centro veiklos finansuos bankai, 40 proc. – Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Šiame centre bus visi pagrindiniai veikėjai, tai leis bankams efektyviai keistis informacija. Yra keletas šalių, kurios panašius centrus jau turi, bet mes šioje srityje esame vieni iš lyderių.

– Pinigų plovimo rizikų pastaruoju metu kyla ne tik bankų, bei ir kituose finansų sektoriuose. Koks galėtų būti bankų asociacijos vaidmuo šiuo atveju, galbūt bendrų veiksmų koordinavimas?

– Aš manau, kad tą koordinavimą labiau galėtų užtikrinti Lietuvos bankas kaip priežiūros institucija. Mums būtų sunku pasisakyti apie kitus sektorius, tačiau aš neabejoju, kad jie taip pat atsakingai žiūri į šiuos klausimus, nes tai yra ta rizikos, kurių niekas nenori.

– Kaip vertinate Lietuvos banko veiklą, siekiant pritraukti naujų finansų rinkos žaidėjų? Anksčiau iš asociacijos pusės buvo ne kartą deklaruojamas noras, kad visiems rinkos dalyviams būtų taikomos vienodos taisyklės, taip lyg ir suponuojant, kad centrinis bankas yra kiek atlaidesnis mažesniems rinkos žaidėjams, ypač kai tai liečia fintech sektorių.

– Konkurencija yra sveika visiems. Vartotojas gali pasirinkti įvairesnių paslaugų, o tai verčia pasitempti ir bankus, ieškoti modernių ir inovatyvesnių sprendimų, kurie yra ypač įdomūs jaunesniajai kartai, vadinamiesiems mileniumams. O tai, kad taisyklės turi būti vienodos, manau yra visiems suprantamas dalykas.

– Vis dėlto Lietuvos bankų rinka yra labai koncentruota. Ar realu naujų dalyvių pagalba šią padėtį iš esmės pakeisti?

– Čia reikia pažiūrėti į du skirtingus dalykus. Apskritai, aš į fintech žiūriu kaip į bankų sandboxus. Geras to pavyzdys yra "Revolut", kuris veiklą pradėjo kaip fintech, tačiau, norint augti, plėsti paslaugas ir pritraukti daugiau lėšų, reikia natūraliai gauti banko licenciją. Lietuvos bankas pastaraisiais metais dėjo labai daug pastangų tradicinėse bankams kreditavimo ir indėlių rinkose, buvo išduota apie dešimt naujų bankinių licencijų ir šiuo metu yra svarstomos dar penki ar šeši prašymai. Kai kurie iš šių naujų rinkos dalyvių jau yra mūsų asociacijos nariai, tai yra žingsnis į bankų koncentracijos mažinimą, tačiau reikia suprasti, kad tam reikia laiko.

Kalbant apie didžiuosius bankus, reikia pastebėti, kad per pastaruosius penkerius–septynerius metus iš penkių Baltijos šalyse veikusių didelių bankų grupių net trys pasitraukė – "Nordea", DNB ir "Danske". Verta pamąstyti, kodėl jos nusprendė tai padaryti, tačiau reikia pasidžiaugti, kad mes turime dvi stiprias, tarpusavyje konkuruojančias bankų grupes. "Swedbank" pernai suėjo 200 metų, SEB – 160 metų, jie abu dirba Lietuvoje 25 metus. Tai yra stabilios institucijos, kurios žiūri į Baltijos šalis kaip savo namų rinką, ir ne kartą tai yra pabrėžusios. Turime ir Šiaulių banką, kuris dirba jau 28 ar 29 metus.

– Ar matytumėte vietos Lietuvoje dar vienam dideliam tradiciniam bankui?

– Mes visada buvome ir esame atvira ekonomika, todėl durys visada yra atidarytos. Lietuvos bankas taip pat visada buvo atviras licencijų išdavimui, nėra jokių apribojimų čia kam nors ateiti. Todėl pirmiausia reikėtų patiems atsakyti į klausimą, ko Lietuvai reikia, kad ji pritrauktų užsienio investuotojus, kaip padidinti mūsų investicinį patrauklumą, kad čia ateitų dideli bankai.

– Ar iš viso dabartinėmis sąlygomis, kai paslaugų teikimas ES viduje yra neribojamas, yra logikos kalbėti apie didelio tradicinio banko atėjimą į Lietuvą?

– Tai dalis šiuo metu vykstančio skaitmenizacijos proceso. Bankai eina į virtualiąją erdvę, čia vėl geras pavyzdys yra "Revolut" bankas. Nereikia daug materialios infrastruktūros, tačiau reikia labai daug investuoti į IT sprendimus, pinigų plovimo prevenciją, daug dėmesio skirti sukčiavimo prevencijai. Iš esmės keičiasi visos ekonomikos verslo modelis, įskaitant ir finansų sektorių. Mes tą spaudimą ypač jaučiame iš jaunosios kartos, tačiau visiems vis rečiau tenka lankytis bankų skyriuose, realiai beveik viską galima susitvarkyti internetu.

– Prieš kelerius metus buvo nemažai kalbama apie kurio nors Kinijos banko atėjimą į Lietuvą, tačiau dabar, panašu, šių planų atsisakyta. Ar šiems bandymams jau padėtas taškas?

– Čia vėl klausimas labiau Lietuvos bankui ir jei jis nuspręstų, kad kuris nors rinkos dalyvis yra tinkamas dirbti Lietuvoje, kad jo akcininkai gali tinkamai veikti mūsų šalyje, mes mielai jį priimsime į asociaciją. Žvelgiant plačiau, santykių su Kinija klausimas yra aktualus ne tik Lietuvos, bet visos ES mastu. Kinija buvo labai aktyvi praeitos finansinės krizės metu, kai investavo daug į bankus ir į infrastruktūrą, tačiau dabar, panašu, ji daugiau orientuojasi į savo vidaus rinką. Kinija yra vidutinių pajamų šalis, turi daugybę spręstinų vidaus klausimų, todėl dabar nematyti, kad ji bandytų aktyviai investuoti užsienyje.

– Koronaviruso krizė, žinant, kad jos šaknys siejamos su Kinija, galėjo paskatinti šaltesnį požiūrį į Kinijos vykdomą politiką?

– Buvusi JAV administracija labai aktyviai viešojoje erdvėje vykdė diskusiją dėl dominavimo pasaulyje tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu. Vyksta galių kova tarp JAV ir Kinijos, aišku, ir ES šiuo klausimu turi savo poziciją bei savo skaudulius. Tai labai geopolitinis dalykas, tačiau akivaizdu, kad diskusija šiuo klausimu vyks dar kurį laiką.

– Nemažai kalbama ir apie kritinės, pavyzdžiui, medicinos priemonių, gamybos sugrąžinimą į Europą. Tikriausiai bankai galėtų prisidėti finansuodami šiuos procesus?

– Manau, kad dėl šios krizės požiūris į sveikatos apsaugą ir farmaciją labai pasikeis. Vienu metu jau atrodė, kad beliko išrasti vaistus nuo vėžio ir daugiau problemų nebeturėsime, galbūt galėsime imtis net mirties klausimo sprendimo, tačiau koronaviruso pandemija parodė, kad toli gražu ne viskas taip paprasta. Todėl sveikatos sektorius tikrai sulauks daug investicijų, tai yra labai perspektyvi sritis.

Trumpas E.Čipkutės dosjė

Pastaruosius dvejus metus E.Čipkutė dirbo vyresniąja politikos patarėja Europos investicijų fondo Briuselio atstovybėje, anksčiau dirbo Pasaulio banke Vašingtone, vadovavo Finansų rinkų politikos departamentui, dirbo "Būsto paskolų draudimo" ir "Invegos" valdybose, Europos Tarybos Finansinių paslaugų, Europos Komisijos Europos bankininkystės ir vertybinių popierių komitetuose.

„Manau, kad laiko prireiks. Pagrindinis veiksnys – kaip seksis vakcinuoti visuomenę. Matome, kad vakcinacija prasidėjo, tačiau kol kas tempai dar nėra tie, kurie leistų pilnai atidaryti ekonomiką. Atsiranda agresyvesnių formų viruso, kuris vis artėja prie mūsų šalies“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė E. Čipkutė. 

„Linkčiau manyti, kad grįžimas į priešpandeminį lygį bus ne šiais metais, bet galbūt ateinančiais“, – pridūrė LBA prezidentė.

Trečiadienį „Swedbank“ ekonomistai pateikė atnaujintą šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo prognozę, kuri sumažinta iki 2,7 proc.

„Žiūrint į priekį, atlikome narių apklausą ir matome, kad skyrių tinklo mažėjimo tendencija yra baigtinė ir ateityje skyrių skaičius stabilizuosis, bet keičiasi jų veiklos koncepcija. Jei anksčiau skyriai buvo naudojami bendroms paprastoms paslaugoms teikti – apmokėti komunalines paslaugas ar kažką kita, (...) dabar jau nėra poreikio eiti. Bankų skyriai bus konsultavimo, kompetencijų centrai tuo metu, kai žmonėms, verslui reikia priimti strateginius sprendimus: imti būsto paskolą, verslo paskolą, įsigyti automobilį. Koncentruojamasi į konsultavimo ir kompetencijų aspektą, matome, kad to, be abejonės, reikia“, – interviu Eltai teigė E. Čipkutė.

Pagrindinius kadencijos tikslus ji sako siejanti su tvaria veikla, paslaugų skaitmenizacija ir finansiniu švietimu.

– Gal galite šiek tiek papasakoti apie save, kodėl nusprendėte imtis šių pareigų?

– Pradėčiau nuo to, kad finansų sektoriuje esu ne naujokė. Iš principo visą karjerą čia ir dirbau. Prieš prisijungdama prie LBA septynerius metus gyvenau ne Lietuvoje. Pradėjau savo karjerą Finansų ministerijoje, kur dirbau Finansų rinkų politikos departamento direktore. Dirbau su bankų, vertybinių popierių, draudimo sektorių reguliavimu, indėlių draudimu, taip pat didelė darbo dalis buvo Briuselyje atstovauti Lietuvos interesams ir derėtis dėl įvairių direktyvų šioje srityje. Po Finansų ministerijos 5 metus dirbau Pasaulio banko pagrindinėje būstinėje Vašingtone. Tai finansinė institucija, kuri dirba besivystančiose šalyse ir padeda tų šalių ekonomikoms vystytis.

Po to dvejus metus dirbau Briuselyje Europos investicijų fonde, kuris yra Europos investicijų banko dalis. Tai institucija, kuri remia smulkų ir vidutinį verslą Europos Sąjungoje per vietos finansų tarpininkus: per bankus ir fondų valdytojus.

Po šių darbų grįžau į Lietuvą, prisijungiau prie LBA. Kuo tai įdomu – tai yra mano veiklos sritis, kurią aš gerai žinau ir man ji patinka. Bankai labai aktyviai dalyvauja visose ekonominėse veiklose ir aktyvus, dinamiškas darbas, platus spektras mane sudomino.

– Ankstesnis LBA prezidentas Mantas Zalatorius iš pareigų pasitraukė po to, kai sulaukė kaltinimų korupcijos byloje. Ar matote sektoriaus reputacijos gerinimą kaip vieną iš savo tikslų ir kiek ši istorija apskritai jam pakenkė?

– Aš manau, kad ši istorija bankų sektoriui iš principo nepakenkė. Mes nuolat vykdome gyventojų pasitikėjimo bankų sektoriumi apklausas. Šių metų apklausos duomenimis, 90 proc. gyventojų pasitiki savo banku. Manau, kad tai pagrindinis ir svarbiausias įvertinimas bankams, kad jų klientai bankais pasitiki.

– Kokius tikslus ir iššūkius išskirtumėte savo kadencijoje?

– Žiūrint į ateinančius kelerius metus, matau tris pagrindinius asociacijos veiklos tikslus, taip pat aktualius ir visam sektoriui: tai yra tvari veikla, paslaugų skaitmenizacija bei finansinis švietimas.

Žiūrint į ateinančius kelerius metus, matau tris pagrindinius asociacijos veiklos tikslus, taip pat aktualius ir visam sektoriui: tai yra tvari veikla, paslaugų skaitmenizacija bei finansinis švietimas.

Tvari veikla yra atsakingas elgesys su aplinka ir visuomene bei atsakingas požiūris į tai. ES pasiryžo tapti pirmu žemynu, kuris taptų klimatui neutralus iki 2050 metų. Atitinkamai visos valstybės, įskaitant ir Lietuvą, prisiėmė nemažai įsipareigojimų, kaip palaipsniui galėtume prie to pereiti. Mes čia matome svarbų LBA, taip pat ir viso finansų sektoriaus vaidmenį: mums patiems toliau vystyti įvairius žalius produktus: tai yra žalios paskolos, žalios obligacijos, įvairūs pensijų, investicijų fondai, taip pat šviesti ir padėti verslui plėstis ta kryptimi.

Kitas prioritetas yra paslaugų skaitmenizacija. Pastaruosius du dešimtmečius, ypač pastarąjį dešimtmetį, matome tendenciją, kai vis daugiau paslaugų persikelia į virtualią erdvę. Tai vykdo finansų sektorius, bet kartu ir kiti verslai, taip pat ir valstybė. Naujosios Vyriausybės programoje yra labai daug su skaitmenizacija susijusių iniciatyvų tiek mieste, tiek regionuose. Čia bankai padarė gana nemažai, nes mes matome ypač jaunimo norą kuo daugiau savo finansinių reikalų tvarkytis elektroninėje erdvėje ir ne tik per kompiuterį, bet kad ir telefone visos paslaugos būtų prieinamos.

Tačiau kita tendencija – į virtualią erdvę keliasi ne tik paslaugos, bet ir nusikaltimai. Kartu prioritetas yra saugoti visuomenę ir verslą nuo galimų finansinių sukčiavimų virtualioje erdvėje. Čia mes bendradarbiaujame ir su valstybinėmis institucijomis, ir su policija, bandydami pagelbėti ir informuoti verslą ir gyventojus, kaip galima apsisaugoti. Esame parengę labai nemažai informacijos apie tokius pavyzdinius atvejus, kaip tai gali nutikti, kaip apsisaugoti, nes dažnai tos schemos yra labai sofistikuotos.

Šiuo metu steigiame Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą. Mūsų Šiaurės-Baltijos šalių regioną per pastaruosius penkerius metus sudrebino keli dideli pinigų plovimo skandalai, laimei, nė vienas iš jų nebuvo Lietuvoje, tačiau dažnu atveju užsienio investuotojai į mūsų regioną žiūri kaip į vieną. Bankai finansuos 60 proc. to centro veiklos. Jo tikslas bus palaikyti aukštą pinigų plovimo prevencijos standartą bei būti platforma, kurioje bankai keičiasi informacija, duomenimis ir praktika.

Trečioji sritis yra finansinio raštingumo didinimas. Čia svarbus akcentas bus darbas su jaunimu, ypač mokyklinio amžiaus vaikais, nes tai yra metas, kai reikia mokyti, diegti pagrindus, kaip valdyti savo finansus atsakingai tiek ir priimant trumpalaikius sprendimus, galbūt imant vartojimo paskolą, tiek ir žiūrint į strateginius sprendimus, tarkime, renkantis pensijų fondą ar imant būsto paskolą.

Eivilė Čipkutė. Lietuvos bankų asociacijos nuotr.

– Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinių tyrimų biuras atlieka tyrimą dėl „Swedbank“, SEB ir „Danske Bank“ Baltijos šalių padalinių padarytų pažeidimų. Kaip jūs vertinate šią situaciją ir kokią žalą tai daro sektoriaus reputacijai?

– Kalbant apie šiuos tyrimus, mes žinome, kad tos diskusijos vyksta su atitinkamomis JAV institucijomis ir jos vyksta ne tik dėl Baltijos padalinių, bet ir kitų valstybių. Šiuo metu prognozuoti, kaip tos diskusijos baigsis, sunku. Toliau komentuoti šiuo metu tikrai negalime, bet bankai visada pasirengę bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis. Tikrai niekas to nenori – dedame visas pastangas, kad ateityje tokių klausimų nekiltų.

– Lietuvoje bankų koncentracija yra aukšta, apie tai daug kalbama. Ar tokioje aplinkoje, kokia yra dabar, tiek reguliavimo prasme, tiek pandemijos kontekste, yra prielaidų kalbėti apie naujo banko atėjimą į Lietuvą netolimoje ateityje? Ar tai būtų įmanoma?

– Koncentracija Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, tačiau pastaraisiais metais šalyje atsirado daug naujų rinkos žaidėjų. Žiūrint į bankinį sektorių, per pastaruosius trejus metus Lietuvos bankas išdavė 8 naujas bankines licencijas. Šiuo metu Lietuvos bankas (nagrinėja – ELTA) dar 6 užklausas dėl naujų bankinių licencijų. Kitaip sakant, skaičiuojant vienetais, bankų skaičius per pastaruosius metus padvigubėjo ir toliau augs ateinančiais metais.

(...) Kai kurie bankai žengia tik pirmuosius žingsnius ir užauginti banką ne taip paprasta, tai užtrunka kelerius metus, bet sudarytos labai geros prielaidos šiems bankams augti. Duokime jiems kelerius metus ir manau, kad turėsime ir aktyvesnių žaidėjų rinkoje.

– Bankai pandemijos metu sugriežtino skolinimosi sąlygas, tačiau auga alternatyvių rinkos dalyvių, fintech startuolių, mažesnių bankų plėtra, tą pastebi ir Lietuvos bankas. Ar manote, kad mažieji rinkos dalyviai ateityje galėtų sudaryti bankams rimtesnę konkurenciją, ar matote juos labiau kaip nišinius žaidėjus?

– Kalbant apie pandemiją, kaip bankai mato Lietuvos ekonominę situaciją – manome, kad ekonomikos fundamentai kol kas išlieka tikrai geri. Ir bendrojo vidaus produkto, ir nedarbo lygis, ir kiti pagrindiniai ekonominiai rodikliai yra visai neblogi, nors metų pradžioje, kai tik pandemija prasidėjo, prognozės buvo prastos. Mums padėjo ir tai, kad mūsų eksporto rinkos gana neblogai laikosi, tai yra Skandinavijos šalys ir Vokietija.

Kitas svarbus dalykas, kad tai ne finansų krizė, tai yra sveikatos krizė. Bankai į šią krizę įėjo su labai sveikais finansais – kapitalo rodikliai, likvidumo ir kiti rodikliai yra aukšti ir išlieka aukšti.

Kitaip sakant, bankų skolinimo apetitas nepakito. Matome skolinimo paklausos pokyčių. Gyventojų būsto kredito paklausa stipriai išaugo per pastaruosius metus, tuo tarpu verslo paklausa kreditavimui yra sumažėjusi dėl kelių priežasčių. Viena priežastis – verslas labai aktyviai naudojosi įvairiomis valstybės pagalbos priemonėmis, mokestinėmis lengvatomis, subsidijomis. Pirmieji poreikiai buvo padengti.

Kitas dalykas – neapibrėžtumas rinkoje, kuris išlieka ir dėl ateinančių metų. Dėl to matome, kad įmonės labai dažnai atideda savo investicinius planus. Dėl to indėlių kiekis sistemoje augo ir per praėjusius metus įmonių indėliai bankuose padidėjo 730 mln. eurų.

Kalbant apie alternatyvius paskolų teikėjus, mes labai sveikiname tokias iniciatyvas, nes bankai, be abejonės, negali visų paslaugų ir visų poreikių visais aspektais patenkinti. Kiti teikėjai atranda savo nišas. Mes turime labai daug naujų žaidėjų, ypač mokėjimo paslaugų rinkoje. Šiuo metu turime 120 elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų Lietuvoje, kitais metais Lietuvos bankas planuoja išduoti dar 100 naujų licencijų. „Brexit“ prie to prisideda, taip pat tai, kad Lietuva pozicionavo save kaip palankią šalį tokiai veiklai.

Eivilė Čipkutė. Lietuvos bankų asociacijos nuotr.

– Sakote, kad verslo paklausa kredituotis yra sumažėjusi, tačiau viešojoje erdvėje diskutuojama, kad smulkiam ir vidutiniam verslui galimybės kredituotis yra sumažėjusios, kalbama ir apie valstybinės plėtros įstaigos įkūrimą.

– Čia reikia pažiūrėti, kas yra tas mūsų verslo sektorius. Jeigu galime jį suskirstyti į dvi grubias dalis, tai yra smulkus ir stambus verslas. Matome, kad bankai sėkmingai dirba su stambiu verslu ir dažnu atveju įmonės naudojasi ne vieno, bet kelių bankų paslaugomis, nes jų finansavimo poreikiai dideli. Matome, kad įmonės turi savo finansų, be to, yra daug įmonių, kurios šiuo laikotarpiu ne investuoja, bet taupo.

Kalbant apie smulkias ir vidutines įmones, yra kitų finansavimo šaltinių poreikis. Ypač pirmaisiais metais būtų reikalingas rizikos kapitalas. Tų galimybių Lietuvoje, be abejonės, yra, bet kuo daugiau jų būtų, tuo būtų geriau.

Kitas dalykas, kas būtų reikalinga, dažnai matome, kad smulkaus ir vidutinio verslo finansai neretai būna silpni ir dėl to bankams būna sunku kredituoti, dėl to dirbame su „Invega“, su Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, tarptautinėmis institucijomis, kaip Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas, ieškome būdų, kaip su papildomomis garantijų schemomis galėtume paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui pasiūlyti.

– Ar sutinkate, kad bankai pandemijos metu skolindamiesi tapo atsargesni ir šis atsargumas išliks ateityje?

– Bankų stabilumas, patikimumas ir atsakingas požiūris skolinant tiek gyventojams, tiek ir verslui išlieka prioritetas. Tas yra svarbu tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu. Tai išlieka prioritetu, bet mes bankų apetito pokyčio nematėme ir neplanuojame, kad mažėtų pasiūla tiek gyventojams, tiek verslui, nes indėlių kiekis sistemoje yra didelis ir bankai ieško būdų, kaip tuos pinigus įdarbinti.

– Kokias bankai mato didžiausias rizikas, kurias sukėlė pandemija? Ar galima sakyti, kad klientų nemokumas yra didžiausias pavojus?

– Žiūrint į šitą momentą, kažkiek matome atidėjimų padidėjimą, bet jis nėra toks ryškus. Visi bankų finansiniai rodikliai išlieka sveiki. Žiūrint į kitus metus, sunku prognozuoti, neapibrėžtumas didelis tiek valstybei, tiek gyventojams, tiek ir bankams. Mes nuolat stebime situaciją.

– Trečią ketvirtį stebėtas 21,6 proc. sumažėjęs bankų pelningumas, palyginti su laikotarpiu prieš metus. Kokį prognozuojate metinį pelno sumažėjimą?

– Kol kas duomenų dar laukiame, bet bendrai tendencija būna tokia, kad ketvirtasis ketvirtis dėl padidėjusio gyventojų aktyvumo paprastai būna pelningesnis nei prieš tai praėję. Tačiau turint omenyje aplinkybes, šių metų bankų pelnas bus mažesnis nei pernai.

– Prieš kurį laiką SEB ir „Swedbank“ pranešė, kad kitais metais keisis dalies paslaugų įkainiai. Ar galima sakyti, kad paslaugų įkainių didinimas tiesiogiai susijęs su bankų pelningumo mažėjimu?

– Bankų paslaugų įkainiai yra konkurencijos dalykas ir dėl to asociacijoje šiais klausimais nediskutuojame, todėl pakomentuoti negaliu.

– Kalbant apie paskolų moratoriumą, kaip suprantu, kol kas bankai neplanuoja to pasiūlyti?

– Pandemijos pradžioje, kovo-gegužės mėnesiais, kreipdavosi keli šimtai tiek gyventojų, tiek verslo, bet po kelių mėnesių besikreipiančių skaičius nuolat mažėjo ir šiomis dienomis matome vos vieną kitą kreipimąsi. Bankai labai aktyviai dirba ir yra pasiruošę dirbti su kiekvienu klientu atskirai.

Bankų skyriai bus konsultavimo, kompetencijų centrai tuo metu, kai žmonėms, verslui reikia priimti strateginius sprendimus: imti būsto paskolą, verslo paskolą, įsigyti automobilį.

– Kartkartėmis pranešama apie bankų veiklos sutrikimus. Ar matote tai kaip problemą, kuri kenkia bankų reputacijai ir mažina klientų pasitikėjimą jais?

– Nė vienas bankas ir nė vienas klientas nesidžiaugia tokia situacija. (...) Čia tendencijos susijusios su tuo, kad daug paslaugų keliasi į virtualią erdvę. Mūsų rinkoje matėme bankų susijungimo, o tai reiškia, kad bankams reikia sujungti ir įvairias sistemas, jas integruoti. Procesai nėra paprasti, bet bankai tam skiria daug dėmesio.

– Pandemijos metu išaugo atsiskaitymų kortelėmis patrauklumas, pastebima, kad auga ir atsiskaitymų sumos. Kokią regite grynųjų pinigų ateitį? Ar gali būti, kad ateityje tik maža dalis pirkinių ir paslaugų bus apmokama grynaisiais pinigais arba visai jų atsisakysime?

– Sunku pasakyti, nes čia valstybinis klausimas, ne tik bankinio sektoriaus. (...) Per pastaruosius metus atsiskaitymų kortelėmis padaugėjo 23 proc., tačiau statistika rodo, kad 20 proc. žmonių Lietuvoje gauna pagrindines pajams grynaisiais, tad tendencija, kad grynieji išliks apyvartoje tikrai bus, bet mažėjimo tendencija ryški ir Lietuvoje elektroniniai mokėjimai naudojami aktyviau, lyginti netgi su ES vidurkiu.

– Kokia ateitis laukia bankų skyrių? Ar nebus taip, kad bankai, per pandemiją pamatę, jog galima klientus aptarnauti ir nuotoliniu būdu, gali dar labiau mažinti bankų skyrių skaičių?

– Pastaraisiais metais matėme mažėjimo tendenciją ir COVID-19 metu dar daugiau vartotojų visus klausimus tvarkosi internetinėje bankininkystėje.

Bankai pagrindines svarbiausias paslaugas jau siūlo internetu ir pagal mūsų atliekamas apklausas net 80 proc. vartotojų sakė, kad jų pagrindinė naudojama bankinė paslauga yra internetinė bankininkystė.

Žiūrint į priekį, atlikome narių apklausą ir matome, kad skyrių tinklo mažėjimo tendencija yra baigtinė ir ateityje skyrių skaičius stabilizuosis, bet keičiasi jų veiklos koncepcija. Anksčiau skyriai buvo naudojami bendroms paprastoms paslaugom teikti – apmokėti komunalines paslaugas ar kažką kita, (...) o dabar jau nėra poreikio eiti. Bankų skyriai bus konsultavimo, kompetencijų centrai tuo metu, kai žmonėms, verslui reikia priimti strateginius sprendimus: imti būsto paskolą, verslo paskolą, įsigyti automobilį. Koncentruojamasi į konsultavimo ir kompetencijų aspektą, matome, kad to, be abejonės, reikia.

E. Čipkutė dirbo vyresniąja politikos patarėja Europos investicijų fondo Briuselio atstovybėje. Anksčiau kelerius metus ji dirbo Pasaulio banko pagrindinėje būstinėje Vašingtone, kur ėjo vyresniosios patarėjos ir patarėjos pareigas Pasaulio banko vykdomojo direktoriaus Šiaurės ir Baltijos šalims biure.

Ji taip pat yra dirbusi Finansų ministerijoje, atstovavo Lietuvai Europos Tarybos Finansinių paslaugų komitete bei Finansinių paslaugų darbo grupėje, Europos Komisijos Europos bankininkystės ir vertybinių popierių komitetuose bei vedė derybas dėl Bankinės sąjungos sukūrimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

E. Čipkutė turi tarptautinio verslo magistro laipsnį, kurį įgijo JAV Džordžtauno universitete, bei yra apgynusi socialinių mokslų srities, ekonomikos krypties daktaro disertaciją Vilniaus universitete.

LBA prezidento neturi nuo liepos pabaigos, kai iš šių pareigų pasitraukė korupcijos byloje įtarimų sulaukęs Mantas Zalatorius.