Tvarūs sprendimai
S.Petrunina pastebi, kad namai yra ta erdvė, kurioje praleidžiame daugiausia laiko, todėl jie turi būti jaukūs ir patogūs mums patiems. Deja, dalis žmonių pasiduoda trumpalaikėms madoms ir savo namus nejučia paverčia prekių katalogo atvaizdu. Tada patys nesmagiai jaučiasi nuosavame būste, kuris neatitinka poreikių.
„Namai yra gyvas ir besikeičiantis organizmas. Kiekviena jų detalė turėtų būti apgalvota ir išjausta. Vis dėlto įsirengiantys būstą žmonės, ypač naujakuriai, mėgsta iš anksto susipirkti visus baldus ir interjero akcentus. Vėliau paaiškėja, kad už kampe pastatytos komodos nuolat užkliūni – čia labiau tiktų nedidelis fotelis, kuriame sėdint patogu gerti popiečio kavą, – pateikia pavyzdį pašnekovė. – Mano nuomone, tokie maži niuansai ir kuria namus. Jei sau leistume veikti lėčiau ir atsisakytume impulsyvumo, mūsų priimami sprendimai būtų kur kas tvaresni.“
Savo požiūrį į tvaresnių ir jaukesnių namų kūrimą Sigita yra išdėsčiusi knygoje „Ten, kur namai. Gyvenk kaip patinka“. Pašnekovė džiaugiasi, kad šiandien vis daugiau žmonių nusprendžia namus kurti savomis rankomis, priima nestandartinius, tvaresnius sprendimus.
Sigita pripažįsta su vyru Jurijumi kitados prisijaukinusi ekologišką gyvenimo būdą, nes neturėjo kito pasirinkimo. Tačiau vėliau pora suprato, kad vintažiniai baldai ir pačių pasigaminti interjero akcentai namus paverčia kur kas mielesniais nei pirkiniai iš populiarių parduotuvių.
„Kai įsirenginėjome pirmuosius savo namus, buvome labai jauna šeima ir daug lėšų neturėjome. Tad būsto interjerą kūrėme iš giminaičių atiduotų naudotų baldų, – pasakoja Sigita. – Vėliau mano susidomėjimas namų interjero kūrimu vis augo. Pradėjusi ieškoti pavyzdžių pamačiau, kad senų ir naujų interjero detalių derinimas namus paverčia savitais, juose sukuria žavią atmosferą. Tad nors iš pradžių tvariai gyvenome neturėdami kitos išeities, tai virto mums puikiai tinkančiu gyvenimo būdu.“
Laimę kuria ne daiktai, o patirtys. Tad labai norėčiau, kad vaikai savo ateities namus kurtų vedami ne greitosios mados, bet širdies.
Maži žingsniai – dideli pokyčiai
Anot S.Petruninos, sąmoningesnis vartojimas padeda sukurti individualų ir savitą interjerą. Todėl įprotis labiau apgalvoti pirkinius naudingas ne tik dėl ekologinių priežasčių. Nežinantiems, kaip interjere derinti senus ir naujus daiktus, ji pataria pasižvalgyti idėjų internete. Kai akis įpras prie vintažinio prieskonio turinčių interjerų, savo namus kurti bus paprasčiau.
„Esu skaičiusi, kad viskas, ko reikia šiandienos žmogui, jau pagaminta. Tad, užuot pirkus naujas lėkštes ar vazą, puikios kokybės interjero detalių galima pasidairyti sendaikčių turguose ar specialiose parduotuvėse. Manau, didelį indėlį į švaresnę planetą galime įdėti net mažais žingsneliais. Užtenka prieš ką nors perkant susimąstyti, ar mums tikrai reikia naujo daikto? Galbūt galime jį įsigyti vintažinėse parduotuvėse ar parsivežti iš vaikystės namų?“ – dalijasi požiūriu Sigita.
Ji pastebi, kad žmonės neretai prisibijo naudotų daiktų, nes tiki, kad jie skleidžia blogą energiją. Tai – tik prietaras. Pašnekovės manymu, daiktas turi tokią prasmę, kokią mes jam suteikiame.
„Jeigu senų daiktų nesinori, patarčiau naujus bent jau pirkti sąmoningiau. Visada pagalvokite, ar daiktas, kurį renkatės, bus ilgaamžis ir patvarus. Galbūt tiesiog sekate mada ir perkate daiktą, kuris kelis kartus panaudotas sulūš? Renkantis interjero detales į savo namus, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar jos derės prie jau esamo interjero. Ar nauja vaza neiškris iš bendro konteksto? Apie kiekvieną daiktą, kurį nusprendžiame parsinešti namo, reikia gerai pagalvoti. Taip ne tik neapkrausime namų nereikalingomis interjero detalėmis, bet ir padėsime Žemei“, – ragina būti sąmoningus S.Petrunina.
Sąmoningo pirkimo įgūdžiai
Sigita pripažįsta, kad jai pačiai ne visada pavyksta išvengti impulsyvaus pirkimo. Kartais nuvilia ir internetu įsigyti pirkiniai. Tačiau pašnekovė stengiasi gerai pagalvoti prieš pirkdama ir atsispirti nuolat bombarduojančioms akcijoms ir raginimams pirkti.
Parduotuvėje pamačiusi gražų daiktą, ji jo neskuba pirkti čia ir dabar, bet verčiau grįžta namo ir leidžia mintims susigulėti. Kitą dieną pirkinys dažnai nebeatrado toks viliojantis.
„Apsipirkimas yra vienas iš gyvenimo malonumų, tad jo visiškai atsisakyti nebūtina. Tačiau apsipirkti juk galima ne tik prekybos centruose, bet ir naudotų daiktų parduotuvėse. Įpratus geriau apmąstyti pirkinius, namo parsinešite tik tuos daiktus, kurie bus patvarūs ir iš tikrųjų reikalingi. Tad iš pradžių patarčiau sulėtinti pirkimo tempą, o vėliau sąmoningo pirkimo įpročiai išsivystys savaime, – tikina pašnekovė. – Žinoma, visko pasitaiko ir mūsų šeimoje. Pavyzdžiui, su vyru internetu nusipirkome patikusį stalą. Tačiau paaiškėjo, kad jo paviršius nepraktiškas – lieka puodelių žymės. Tad stalą reikia nuolat valyti, teko pirkti specialias servetėles, padėkliukus. Ne visada išvengiame nenusisekusių pirkinių, bet stengiamės kaip galėdami sumažinti riziką į namus parsinešti nepraktišką daiktą.“
Sprendimas: sienos neužgriozdintos sienų spintomis ir spintelėmis, kuriose nejučia kaupiasi daiktai. Atviros lentynos tarnauja tiems daiktams, kurie kuria jaukumą ir turi savo istoriją.
Ekologija rūpi ir vaikams
S.Petrunina yra trijų vaikų mama. Su vyru Jurijumi ji augina keturiolikmetę Sofiją, trylikametį Julių ir penkiametę Mariją. Kadangi pašnekovės gyvenime tvarumas užima svarbią vietą, tapti neaklais vartotojais ji moko ir savo atžalas.
Sofija ir Julius jau įžengė į paauglystę, tad jiems norisi išsiskirti savo stiliumi. Tokiu atveju labai pagelbsti dėvėtų drabužių parduotuvės, kuriose galima aptikti originalių aprangos akcentų.
„Žaviuosi savo vaikais ir jų gebėjimu dėvėtų drabužių parduotuvėse surasti sau tinkančių stiliaus perliukų. Manau, išsiskirti iš minios trokštantiems jauniems žmonėms tokios parduotuvės yra geresnis pasirinkimas nei masiškai produkciją parduodantys prekybos centrai, – atkreipia dėmesį Sigita. – Šeimoje su vaikais labai daug kalbamės apie greitąją madą ir jos daromą žalą. Tad drabužius stengiamės pirkti iš naudotų drabužių forumų ar dėvėtų drabužių parduotuvių. Tikiuosi, šis įgūdis vaikams išliks ir jiems suaugus.“
Nors iš pradžių tvariai gyvenome neturėdami kitos išeities, vėliau tai virto mums puikiai tinkančiu gyvenimo būdu.
Mažajai Marijai Sigita prekybos centruose žaislų taip pat neperka. Juos įsigyja naudotus. „Vaikui naujas žaislas nebūtinai turi būti tiesiai iš parduotuvės, gali būti tiesiog naujas jam. Kalėdų proga Marijai naudotų daiktų forume nupirkau lėlę, ją suvyniojau į gražų popierių. Dukra labai džiaugėsi dovana ir nė nepagalvojo, kad lėlės pakuotė būtinai turi būti pagaminta fabrike, – pasakoja ji. – Norėdama, kad jauniausiajai dukrai žaislai nenusibostų, dalį jų laikau sandėliuke. Kai su vyru ištraukiame šiuos žaislus, dukra mažiausiai pusę dienos jais džiaugiasi. Naujumo efektą vaikams galime sukelti įvairiais būdais, nebūtina kaskart prekybos centre pirkti naujų žaislų.“
Naujakurystės atradimai
Prieš kurį laiką Sigita su vyru priėmė ne visiems suprantamą sprendimą. Šeima iš privataus namo užmiestyje persikėlė į perpus mažesnį butą miesto centre.
„Daugelį nustebino mūsų sprendimas persikraustyti į kuklesnį būstą. Tačiau dabar mums beveik nebereikia automobilio – visur galime nueiti pėsčiomis, nuvažiuoti dviračiu ar viešuoju transportu. Tai išties labai patogu, – tikina pašnekovė. – Mieste gyventi patogiau ir todėl, kad vaikų mokykla arti – rytais jie gali pamiegoti valanda ilgiau.“
Persikraustymas į mažesnį būstą šeimai padėjo suprasti, kiek daug daiktų prikaupta ir kiek mažai jų iš tiesų reikia.
„Žinoma, persikraustant iš namo į butą teko atsisakyti dalies daiktų. Tada pamatėme, kiek daug nenaudojamų buities prietaisų ir indų turėjome virtuvėje. Tad visiems siūlyčiau kartą per metus peržiūrėti ne tik drabužių spintas, bet ir virtuvės, kambarių lentynas. Pamąstykite, ar dažnai naudojate šiuos daiktus, kokią funkciją jie atlieka?“ – pataria pašnekovė.
Nebereikalingiems daiktams Sigita surado naujus namus: vienus pardavė, kitus padovanojo. „Mano namuose dabar yra tiek daiktų, kiek tikrai gana“, – tikina tvarios buities šalininkė.
Vertybes perėmė iš mamos
S.Petrunina pasakoja tvarumo pamokas gavusi dar vaikystėje. Pašnekovės mama iki šiol savomis rankomis kuria ir perkuria interjero detales, puikiai siuva ir mezga.
„Augau laikais, kai vyravo deficitas, todėl dauguma žmonių buvo įpratę reikalingus daiktus susimeistrauti. Šių įgūdžių ir aš turiu, – sako Sigita ir atkreipia dėmesį į kitą kraštutinumą. – Anksčiau parduotuvėse nebuvo nieko, o šiandien visko net per daug. Tad vyresni giminaičiai mėgsta urmu pirkti daiktus, kurie neretai yra nereikalingi. Per Kalėdas visi šeimoje būname apdovanoti įvairiais niekučiais, ir niekaip nepavyksta paaiškinti, kad mums jie neteikia jokio džiaugsmo, nenaudojami praktiškai. Vyresniems žmonėms tai atrodo keista: kaip gali nereikėti šio daikto, kuris toks gražus ir jį galima taip lengvai nusipirkti?!“
Pašnekovė pastebi, kad jaunų žmonių sprendimai vyresniajai kartai neretai atrodo nesuprantami. „Pavyzdžiui, mūsų šeimos pasirinkimas gyventi gana mažame būste sulaukė nemažai galvų kraipymų“, – šypsosi Sigita.
Ji tikisi, kad augančios jos atžalos iš tėvų perims sąmoningesnį požiūrį į vartojimą ir lėtesnį gyvenimo būdą. „Laimę kuria ne daiktai, o patirtys. Tad labai norėčiau, kad vaikai savo ateities namus kurtų vedami ne greitosios mados, bet širdies“, – linki S.Petrunina.
„Tvari Lietuva“ – tai didžiausia tvarumo iniciatyva Lietuvoje, kviečianti pokytį pradėti nuo savęs ir visiems kartu pasirūpinti, kokį pasaulį – visuomenę, aplinką ir ekonomiką – paliksime ateities kartoms. Inciatyvos autorius – naujienų portalas DELFI.
Daugiau informacijos – www.tvarilietuva.lt
