„Viešosios investicijos padės prasklaidyti ekonomiką gaubiantį neapibrėžtumą, tačiau tam, kad transformacija skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos link vyktų visu greičiu, reikalinga šioms investicijoms draugiška finansų sistema. Centrinių bankų ir reguliuotojų uždavinys – skatinti tokios finansų sistemos plėtrą“, – Lietuvos banko pranešime cituojamas G. Šimkus.
Tiek Baltijos šalių centrinių bankų, tiek Europos investicijų banko atliekamos apklausos ir tyrimai rodo, kad neapibrėžtumas dėl ateities verslo atstovų minimas kaip vienas didžiausių barjerų investicijoms. Aplinkoje, kurioje privatusis verslas yra atsargus ar net negali planuoti investicijų dėl išaugusio neapibrėžtumo, aktyvesnio vaidmens turėtų imtis valstybė.
Valstybės investicijų programoje numatyta iki 2023 m. viešosioms investicijoms skirti 3,2 mlrd. eurų. Papildomai investicijas dar labiau padidinti turėtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, kurių Lietuvai šiuo metu numatyta 2,2 mlrd. eurų.
Išmintingai jomis pasinaudojus, galėtų būti sumažintas šiuo metu tvyrantis neapibrėžtumas dėl investicijų, suformuotas solidžios apimties užsakymų verslui paketas ir užkurtas ekonomikos atsigavimo variklis. Kartu viešasis sektorius su tikslingomis, ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančiomis ir ūkį modernizuojančiomis investicijomis padėtų tvirtą pagrindą ateities ekonomikos augimui, pažymi Lietuvos bankas.
Šios viešosios investicijos ne užgožtų, o paskatintų ir privačiąsias. Finansų sistema turi būti pasirengusi finansuoti tokias investicijas. Pasak G. Šimkaus, siekdamas paskatinti finansų rinkos plėtrą, Lietuvos bankas plėtros klausimus patikėjo specializuotam užduočių − Finansų rinkos plėtros − centrui. Jis ieškos būdų, kaip stiprinti esamus finansų rinkos dalyvius ir pritraukti naujų, skatins tvarią FinTech plėtrą, įgyvendins kapitalo rinkos plėtros priemones.
