„Sveikas atvykęs į šį pasaulį Frankai Alfredai Odysseusai Johnsonai (Frenkai Alfredai Odisėjau Džonsonai), gimęs liepos 5 dieną 9.15 val.“, – rašė Carrie Johnson savo „Instagram“ paskyroje, pridėdama nuotrauką, kurioje ji laiko savo naujagimį.

Ji juokavo: „Ar galite atspėti, kokį vardą išrinko mano vyras?!“, turėdama omenyje tai, kad B. Johnsonui labai patinka senovės graikų mitai.

„Mėgaujuosi kiekviena minute su šiuo mieguistu kūdikėliu. Matyti, kaip mano du vyresnieji su tokiu džiaugsmu ir susijaudinimu apkabina savo naująjį brolį, yra pats nuostabiausias dalykas. Mes visi esame labai laimingi“, – pridūrė ji.

Jų pirmasis sūnus Wilfredas (Vilfredas) gimė 2020 metų balandį, netrukus po to, kai B. Johnsonas buvo gydomas ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje dėl COVID-19 infekcijos.

Dukra Romy (Romi) gimė 2021 metų gruodį, kai B. Johnsonas vis dar buvo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas.

Praeitą vasarą jis atsistatydino, kilus maištui valdančiojoje konservatorių partijoje po kelių skandalų, įskaitant vakarėlius Dauningo gatvėje, kurie pažeidė COVID-19 pandemijos metu galiojusias taisykles.

59-erių B. Johnsonas praėjusį mėnesį pasitraukė iš torių įstatymų leidėjo pareigų po to, kai parlamento nariai nustatė, kad jis melavo parlamentui apie vakarėlius.

Tris kartus vedęs B. Johnsonas turi keturis vaikus iš antrosios santuokos su teisininke Marina Wheeler (Marina Viler) ir tris vaikus su 35-erių Carrie, buvusia Konservatorių partijos patarėja žiniasklaidai, su kuria susituokė prieš dvejus metus.

Buvęs šalies lyderis turi dar vieną vaiką – nesantuokinę dukrą.

2021 metų rugsėjį, prieš Romy gimimą ir po daugelį metų trukusių spekuliacijų apie tai, kiek jis turi vaikų, B. Johnsonas interviu JAV televizijos tinklui NBC patvirtino, kad tuo metu turėjo šešis vaikus.

Šis siūlymas bus svarstomas kitą savaitę per Vyriausybės posėdį.

SADM teigimu, Valstybinių pensijų įstatyme numatyta, kad aukščiausieji valstybės pareigūnai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Šiuo metu ši išmoka siekia 273 eurus.

Siūloma pensiją A. Butkevičiui mokėti nuo šių metų liepos 1 dienos.

A. Butkevičius ministro pirmininko pareigas ėjo 2012–2016 metais, prieš tai yra vadovavęs Susisiekimo ir Finansų ministerijoms. Nuo 1996 metų jis renkamas Seimo nariu, dabar priklauso Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijai.

Kaip rašo portalas delfi.lt, apie tai, kad gali būti įvykdytas išpuolis, VAD apsaugininkai informavo ir S. Skvernelį, ši informacija buvo žinoma ir tuomečiam jo patarėjui Tomui Beržinskui.

Tai paaiškėjo tik dabar, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuri buvo iškelta Šiaurės Airijoje gyvenančiam emigrantui – anksčiau neteistas, bet VAD apsaugininkams gerai žinomas Kauno apskrities gyventojas Darius Barčauskas buvo nuteistas dėl grasinimų nužudyti S. Skvernelį.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų gegužės 15 ir birželio 10 dienomis Šiaurės Airijoje esančiame Belfasto mieste gyvenantis D. Barčauskas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių programėle „Messenger“, parašė dvi žinutes S. Skverneliui.

Šiose žinutėse politikas ne tik buvo užgauliojamas, bet ir sulaukė grasinimų susidoroti. Anot ikiteisminį tyrimą atlikusių prokurorų, savo parašytomis žinutėmis D. Barčauskas sukėlė „pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, dėl ko VAD ėmėsi atitinkamų veiksmų“.

Tai nebuvo pirmosios žinutės, kurias emigrantas buvo atsiuntęs S. Skverneliui – VAD pareigūnai buvo susisiekę su D. Barčausku ir jį buvo įspėję dėl netinkamo elgesio, bet nepraėjus nė mėnesiui vyras atnaujino susirūpinimą keliančią komunikaciją S. Skvernelio atžvilgiu.

Tuo metu D. Barčauskas tikino, kad, nors ir rašė žinutes tuomečiam premjerui, tačiau prisiekinėjo, jog savo grasinimų nebūtų įvykdęs.

Kaip rašo delfi.lt., S. Skvernelis neslėpė, kad dėl savo užimamų pareigų suprato, jog gali būti ir priešingai jo atžvilgiu nusiteikusių asmenų, iš kurių gali sulaukti įvairaus pobūdžio replikų, atsiliepimų, žinučių, tačiau ne visada yra linkęs į jas reaguoti.

Šios žinutės, o ypač žinant, kad tai jau pakartotinos, tikrai privertė sunerimti.

„Tačiau šios žinutės, o ypač žinant, kad tai jau pakartotinos, tikrai privertė sunerimti, – prisipažino S. Skvernelis. – Nors to asmens asmeniškai nepažįstu ir jokių asmeninių reikalų nesu turėjęs, tačiau akivaizdu, kad asmuo yra nusiteikęs priešiškai ir agresyviai mano, o gal net ir mano šeimos atžvilgiu, todėl jaučiu, kad tokie grasinimai gali būti realizuoti.“

Tuometis premjeras teigė, kad nors ir yra saugomas VAD pareigūnų, tačiau dėl tokio D. Barčausko poelgio nuolat patiria baimę ir stresą dėl savo šeimos.

D. Barčauskui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė pažymėjo, kad teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo kaltės.

„Kaltinime nurodyti grasinimai buvo realūs ir sudarantys pakankamą pagrindą S. Skverneliui bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, ir šios aplinkybės buvo suprantamos kaltinamajam“, – pažymėjo teismas.

Saulius Skvernelis/Fotobanko nuotr.

Skirdama bausmę D. Barčauskui teisėja atsižvelgė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

„Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į įstatyme numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. Barčauskui paskyrus prokuroro siūlomą baudos bausmę“, – nuteistajam teismas skyrė 60 MGL dydžio baudą, bet kadangi byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, D. Barčauskui nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 40 MGL (2 tūkst. eurų) dydžio baudą.

Nuteistasis šią baudą privalo sumokėti per du mėnesius.

„Nemažai važinėju po Lietuvos regionus ir bendrauju su įvairiais žmonėmis, todėl vienareikšmiškai galiu pasakyti – akivaizdu, jog pagrindinė skurdo priežastis vis dar yra labai mažos pensijos. Tai rodo skaičiai, apie tai kalba ir šalies ekonomistai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog pensininkai neretai būna vieniši asmenys, neturintys su kuo pasidalinti pragyvenimo išlaidų našta“, – pastebi Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Sudėtingesnėje situacijoje yra pensininkai, ypač tie, kurie gyvena po vieną, jais reikėtų pasirūpinti pirmiausia.

Jo teigimu, akivaizdu, kad šiuo metu taikomos pajamų nelygybės ir skurdo mažinimo priemonės duoda nepakankamų rezultatų, taigi svarbu nedelsiant ieškoti naujų būdų spręsti šią problemą, kadangi ignoruojant tokius klausimus, jie darosi tik opesni.

„Šiuo metu labai daug dėmesio skiriama vaiko pinigų didinimui, tai labai svarbus prioritetas, tačiau manau, kad dar sudėtingesnėje situacijoje yra pensininkai, ypač tie, kurie gyvena po vieną, jais reikėtų pasirūpinti pirmiausia“, – teigia parlamentaras A. Butkevičius.

Kitas neabejotinas prioritetas – parama nepilnoms šeimoms. Pasak parlamentaro, „šia tema diskutuojama nemažai, kadangi yra keli skirtingi būdai, kaip paskirstyti vaiko pinigus, o ir skirtingose Europos šalyse elgiamasi nevienodai. Manau, kad svarbiausia skirstant lėšas atsižvelgti į šeimos pajamų dydį, taip pat ir į šeimos sudėtį – pastebėjau, jog dažniau didelių sunkumų patiria gyventojai, auginantys vaikus nepilnoje šeimoje.“

Buvęs Vyriausybės vadovas A. Butkevičius pažymi, kad tokia sudėtinga socialinė padėtis susidarė ne per vienerius metus – pasekmių šleifas vis dar seka nuo konservatorių Vyriausybės priimtų sprendimų smarkiai apkarpyti valstybės skiriamas išmokas. Kaip pastebi A. Butkevičius, socialdemokratų Vyriausybė kompensavo sumažintas pensijas ir nustatė jų kasmetinį indeksavimą, tačiau to nepakanka, kad socialiai pažeidžiami asmenys išbristų iš skurdo.

Pasirodžius naujausiai skurdo rodiklių statistikai ir Valstybės kontrolės pranešimui apie atlikto socialinės paramos veiksmingumo audito rezultatus, pastarosiomis dienomis aktyviai diskutuojama ir ieškoma priežasčių, kodėl socialinės paramos sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų poreikių.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad pernai pirmąjį pusmetį nebuvo užtikrinti 86 proc. skurdžiai gyvenusių asmenų ar šeimų minimalūs poreikiai, o 2017 metų antrą pusmetį – 87 proc.

2018 metais 11,1 proc. žmonių gyveno žemiau absoliučios skurdo ribos, tai sudaro apie 312 tūkst. šalies gyventojų.

„Tą projektą patvirtino Vyriausybė, tai, kad sandoris skaidrus pasakė kelios kompanijos nepriklausomos. (...) Ir po to labai didele balsų persvara, prisimenate turbūt, kad mano Vyriausybė buvo mažumos, daugiau kaip 100 balsų persvara Seimas jį patvirtino“, - po apklausos NSGK žurnalistams sakė G. Kirkilas.

Jis teigė dėl to problemos neįžvelgiantis.

Neoficialiais duomenimis, VSD pažymose minima ir įmonių grupė „Vilniaus prekyba“, nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ projektas, turėjęs pastatyti naują atominę elektrinę vietoje uždaromos Ignalinos atominės jėgainės.

G. Kirkilas nebuvo linkęs plačiau komentuoti už uždarų durų vykusios apklausos.

„Kadangi uždaras posėdis, nelabai galiu čia pasakoti, aišku kalba buvo apie tai, kas yra viešojoje erdvėje, apie tas pažymas, aš atsakiau į visus klausimus“, - sakė ekspremjeras.

Į klausimą, ar tai susiję su „MG Baltic“, VP jis atsakė: „Taip, susiję. Su „VP Market“ tiesiogiai nebuvo susiję“.

Kaip pranešė portalas „Delfi“, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad domėtasi „penkiomis-šešiomis pagrindinėmis grupėmis“. Tarp jų esą figūruoja ir įmonių grupė „Vilniaus prekyba“.

Per kratą jo bute Atėnuose policija aptiko du 9 mm kalibro pistoletus, 300 kulkų, plastikinę dėžutę su delstinio sprogmens mechanizmu; dvi plastikines dėžutes su sprogmenimis, aštuonis suklastotus tapatybės dokumentus ir „daug“ sprogdiklių, laidų, fejerverkų ir laikmačių.

Pernai gegužės 25 dieną 70-metis ekspremjeras Lukas Papademas (Lucas Papademos) automobilyje atplėšė voką su sprogmeniu. Bombai detonavus politikui buvo sužeista šlaunis ir juosmuo, jis ilgiau kaip mėnesį gulėjo ligoninėje.

Dar du asmenys, L. Papademo apsaugininkai, buvo nesunkiai sužeisti.

Policijos teigimu, neįvardintas įtariamasis galėjo prisidėti ir prie pernai kovą įvykusių incidentų, kai pašto siuntose paslėptus užtaisus gavo Vokietijos finansų ministerija ir Tarptautinio valiutos fondo biuras Paryžiuje. Pastarajame per nedidelį sprogimą buvo sužeistas vienas žmogus.

Už šiuos sprogdinimus atsakomybę Graikijos kraštutinių kairiųjų grupuotė „Ugnies kuopelių sąmokslas“ (SPF).

Įtariamasis sekmadienį stos prieš magistrato teismą.

L. Papademas Graikijos ministru pirmininku dirbo šešis mėnesius 2011–2012 metais. Jis taip pat yra dirbęs Europos centrinio banko pirmininko pavaduotoju.

„Komitetas sutiko su visais mūsų argumentais“, – sakė E.Olmerrto advokatė Shani Illouz (Šani Iluz).

„E.Olmertas bus paleistas sekmadienį“, – sakė ji, tačiau pridūrė, kad Teisingumo ministerija dar gali apskųsti šį sprendimą.

E.Olmertas, premjero poste dirbęs 2006–2009 metais, 2014-ųjų gegužę buvo nuteistas kalėti šešerius metus pagal du atskirus kaltinimus dėl kyšių ėmimo iš didžiulio gyvenamojo komplekso „Holyland“ vystytojų už pagalbą įveikiant įvairias teisines ir planavimo kliūtis

Aukščiausiasis Teismas 2015-ųjų gruodį sutrumpino bausmę iki 1,5 metų. Išnagrinėjus papildomus kaltinimus dėl trukdymo teisingumui, bausmė buvo pailginta iki 19 mėnesių, o 2016-ųjų rugsėjį Aukščiausiasis Teismas atmetė E.Olmerto apeliaciją ir pridėjo prie bausmės dar aštuonis mėnesius.

E.Olmertas iš premjero posto atsistatydino 2008 metų rugsėjo mėnesį, kai policija rekomendavo pateikti jam kaltinimus dėl kyšininkavimo, tačiau vyriausybės vadovo poste išliko iki 2009 metų kovo, kai jo vietą užėmė „Likud“ partijos lyderis Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), šiose pareigose dirbantis iki šiol.

Tarptautinėje arenoje E.Olmertas žinomas kaip taikos pastangų iniciatorius santykiuose su palestiniečiais, bet kaltinimai korupcija užgožė jo nuopelnus.

„Norime išsiaiškinti, ar buvo laikomasi saugumo procedūrų“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas šaltinis iš policijos praėjus kelioms valandoms po to, kai Atėnuose sprogus užtaisui šarvuoto automobilio viduje buvo sužeistas L. Papademas ir du jo apsauginiai.

„Faktas, kad užpuolikai sugebėjo prasmukti pro apsaugą kelia nerimą“, – nurodė šaltinis ir pridūrė, kad ekspertai bando išsiaiškinti, koks sprogmuo buvo panaudotas.

L.Papademas sužeistas į krūtinę, pilvą ir kojas, pranešė Atėnų ligoninės „Evangelismos“ atstovai. Sprogimas nugriaudėjo, kai ekspremjeras automobilyje atplėšė laišką.

69 metų ekonomisto būklė stabili, bet intensyviosios priežiūros skyriuje jis liks bent dviem dienoms, nurodė medikai.

Šaltinio iš policijos teigimu, ši ataka buvo „gana simboliška“, įvertinus palyginti nedidelius L.Papademo sužeidimus, nors jis ir buvo arti tos bombos.

Imtis griežtesnių saugumo priemonių jau buvo perspėti kiti asmenys, į kuriuos gali būti nusitaikyta, o Graikijos pašto tarnyba pradėjo ieškoti kitų panašių įtaisų.

Visų partijų lyderiai bei kiti buvę premjerai pasmerkė šią ataką. Tokio išpuolio, nukreipto prieš buvusius valdžios pareigūnus, šalyje nėra buvę kelis dešimtmečius.

Pasirinktas metodas primena Graikijos kraštutinių kairiųjų grupuotės „Ugnies kuopelių sąmokslas“ (SPF) braižą. Kovą ji į TVF Paryžiaus biurą išsiuntė laišką su paslėptu sprogstamuoju užtaisu, kuriam sprogus buvo sužeista šios įstaigos sekretorė.

Kitą šios graikų grupuotės siųstą paketą, adresuotą Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schaeuble (Volfgangui Šoiblei), sunaikino pareigūnai.

Pasak policijos, tos bombos buvo pagamintos iš parako, koks būna naudojamas fejerverkuose.

2011 metais keli šios grupuotės nariai, iš kurių dauguma buvo labai jauni, buvo nuteisti už „priklausymą nusikalstamai organizacijai“ ir ilgam buvo pasiųsti už grotų.

Trejais metais vėliau grupuotė paskelbė apie savo sugrįžimą ir nuo to laiko vykdo atsitiktinius išpuolius.

L.Papademas ministro pirmininko pareigas ėjo nuo 2011-ųjų lapkričio iki 2012-ųjų gegužės, atsistatydinus Georgo Papandrėjo (George Papandreou) socialistų vyriausybei. Jis pats atsistatydino po to, kai parlamente buvo priimtas griežtų taupymo priemonių paketas.

2012-aisiais L.Papademo vyriausybė susiderėjo dėl didelės valstybės skolos nurašymo.

Tuo metu šis sprendimas buvo smarkiai kritikuojamas, nes Graikijos socialinio draudimo fondas prarado milijonus eurų.

L. Papademas taip pat buvo kritikuojamas, kad leido vienos kraštutinių dešiniųjų partijos nariams prisijungti prie jo koalicinės vyriausybės.

Rusijos buvęs ministras pirmininkas Jevgenijus Primakovas, pagarsėjęs tuo, kad 1999 metais skrisdamas į Jungtines Valstijas liepė apgręžti lėktuvą virš Atlanto vandenyno, sužinojęs apie Serbijoje prasidėjusius NATO bombardavimus, mirė būdamas 85 metų, penktadienį pranešė Kremlius.

Sovietų Sąjungos ir Rusijos politikos veteranas bei ekonomistas J.Primakovas vadovavo vyriausybei per prezidento Boriso Jelcino kadenciją 1998–1999 metais, taip pat dirbo užsienio reikalų ministru 1996–1998 ir vadovavo užsienio žvalgybos tarnybai SVR 1991–1996 metais.

J.Primakovas, laikytas vienu iš geriausių Artimųjų Rytų ekspertų savo šalyje, iki 1999 metų taip pat buvo Kremliaus saugumo tarybos narys.

Per 1991 metų rugpjūčio pučą jis atsisakė prisidėti prie griežtosios linijos komunistų ir palaikė Michailą Gorbačiovą.

„Jis buvo valstybės veikėjas, mokslininkas, politikas ir paliko labai didelį palikimą“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.

Atstovas pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė užuojautą J.Primakovo šeimai. Mirties priežastis kol kas nebuvo paskelbta.

Politikas, kuris garsėjo kaip agresyvus Rusijos interesų gynėjas, daugelio yra prisimenamas dėl 1999 metais įvykusio epizodo, kai jis nurodė savo lėktuvui grįžti atgal į Maskvą, iš tuomečio JAV valstybės sekretoriaus Alo Gore'o (Alo Goro) sužinojęs, kad NATO pradėjo Jugoslavijos bombardavimo kampaniją. Vis dėlto tas žingsnis nesustabdė Aljanso bombardavimų, vykstant karui dėl Kosovo.

J.Primakovas tą bombardavimą vadino „milžiniška istorine klaida“, o pagarsėjęs lėktuvo apgręžimas daugelio laikomas takoskyros tašku Rusijos užsienio politikoje.

Tuo metu J.Primakovas buvo kaltinamas vienašališkai nukreipęs Rusiją konfrontacijos su Vakarų šalimis keliu.

„Primakovas apgręžė Rusiją“, – tuo metu rašė dienraštis „Kommersant“.

1999 metais jis buvo laikomas tikėtinu B.Jelcino įpėdiniu prezidento poste, bet vėliau jo reputaciją pablogino neigiama televizijos kampanija, organizuota V.Putino šalininkų.

J.Primakovas buvo pašalintas iš premjero posto 1999 metų gegužę, praėjus dviem mėnesiams po garsiojo incidento su lėktuvu, kai B.Jelcinas pradėjo baimintis vyriausybės aljanso su Jurijumi Lužkovu, tuomečiu įtakingu Maskvos meru, sako ekspertai.

J.Primakovas buvo sukaupęs daug patirties Artimuosiuose Rytuose, kur anksčiau dirbo Sovietų Sąjungos dienraščio „Pravda“ korespondentu. Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis M.Gorbačiovas ir V.Putinas buvo paskyrę jį savo pasiuntiniu, mėgindami užkirsti kelią karams Irake.

Paskelbus žinią apie J.Primakovo mirtį, buvusį premjerą gyrė įvairių politinių sluoksnių veikėjai.

Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovsks sakė, kad J.Primakovas buvo „stiprus ir išmintingas žmogus“.

„Buvau su juo per garsųjį „apsisukimą virš Atlanto“, – „Facebook“ žinutėje rašo M.Chodorkovskis, buvęs turtingiausias Rusijos žmogus, dešimtmetį praleidęs kalėjime. – Nors, be abejo, tą sprendimą priėmė jis pats, jis visų išklausė.“

Įtakingas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Vladimiras Vasiljevas sakė, kad būtent J.Primakovas pasisakė už „dvipolio pasaulio“ viziją ir Rusijos glaudesnius ryšius su besivystančiomis ekonomikomis – Kinija ir Indija.

JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Tefftas (Džonas Teftas) sakė esantis „smarkiai nuliūdintas“ žinios apie J.Primakovo mirtį.

„Jevgenijus Maksimovičius paliko įspūdingą palikimą valstybės tarnyboje, – sakoma J.Teffto pareiškime. – Jis neabejotinai yra vienas iš iškiliausių valstybės veikėjų ir diplomatų tiek Sovietų Sąjungos, tiek šiuolaikinės Rusijos istorijoje.“

Pastaraisiais metais J.Primakovas nebedalyvavo politikoje dėl amžiaus ir pašlijusios sveikatos, bet kartais viešai pasisakydavo apie tarptautinę padėtį.

Per vieną iš paskutinių viešų pasirodymų sausį J.Primakovas sakė, kad Rusijai reikalingos ekonomikos reformos, ir perspėjo valdžią netolinti šalies nuo Vakarų, nors Maskvai buvo paskelbtos sankcijos dėl krizės Ukrainoje.