Iki šiol nustatyti 22 pažeidimai, baudos paskirtos 12-kai platintojų, tačiau už tokius pažeidimus licencijos atimti šiuo metu negalima.  

„Mes nesitikėjome, kad verslas gali būti tiek nesąžiningas ir tiek ieškoti ir atrasti būdų apeiti įstatymo nuostatas“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.  

„Mes galėjome nubausti tik tais atvejais, kai buvo akivaizdūs pažeidimai dėl elektroninių cigarečių su skoniais ir kvapais. Dabar ties skoniai ir kvapai yra nuslepiami ir mums tenka įrodinėjimo pareiga, kad būtent „Bora bora“ yra citrinų ar bananų skonio“, – kalbėjo tarnybos vadovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad kol kas jokia institucija Lietuvoje negali pateikti įrodymų, kad elektroninėse cigaretėse yra ne tabako, o kitų draudžiamų skonių ir kvapų.  

G. Aleksaitės teigimu, todėl tarnyba kreipėsi į Danijos institutą, kuris šią savaitę pateikė įrodymus, kad 16 elektroninių cigarečių bandiniuose paslėpti skoniai ir kvapai: „Todėl šiandien mes jau galėsime įspėję platintojus bausti už paslėptą skonį ir kvapą“.

Komiteto narius G. Aleksaitė informavo, kad nuo liepos, kai įsigaliojo draudimas prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su įvairiais skoniais ir kvapais, buvo atlikti 25 patikrinimai, o 22 atvejais nustatyti pažeidimai. 

12 bylų jau išnagrinėta ir platintojai arba pardavėjai nubausti: „Iš tų 12 net trys pakartotinai“. Baudos siekia nuo 750 eurų iki 1,5 tūkst. eurų.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, atliekanti įstaigos vadovo funkcijas Gražina Belian pranešė, kad už tokius pažeidimus licencijos atėmimas kol kas nenumatytas.  

Pataisas dėl elektroninių cigarečių ir jų pildyklių skysčius su kvapais uždraudimo 2019-jų rugsėjį inicijavo konservatoriai.

Elektroninių cigarečių su skoniais ir jų skysčių nuo liepos 1-osios parduotuvių lentynose turėjo nebelikti, bet užtrunka vos minutę išsiaiškinti, kad prekyba vyksta ir toliau.

„Likučius išparduodame. Likučių visko turime. Sandėliuose, žinokite, tūkstančiais turėjome prekių. Daugiau informacijos neturiu. Man pasakė: „Išparduodame likučius“, aš tą ir darau“, – teigė vienos iš elektroninių cigarečių parduotuvių darbuotoja.

Dėl prekybos fizinėse parduotuvėse jau užfiksuota dešimt skundų. Juos gavo vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

„Informaciją analizuojame, žiūrime, kokias prekybos vietas dažniausiai mini, kokio gamintojo, kokio prekės ženklo tos cigaretės ir jau esame suplanavę atlikti patikrinimus“, – tvirtino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojas Tadas Žentelis.

Paaiškėjus, kad draudimų iš tikrųjų nepaisoma, grės baudos.

„Gresia bauda nuo 500 iki 1000 eurų, o už pakartotinius pažeidimus nuo 1000 iki 2000 eurų“, – teigė T. Žentelis.

Tačiau kol inspektoriai į verslininkų duris nepasibeldžia, šie piktavališkai prekybą tik didina. Paskanintas elektronines cigaretes jau įsigudrino pardavinėti internete. LNK įspėja, kad tokia veikla draudžiama, bet užsisakyti prekę paprasta tiek žurnalistui, tiek nepilnamečiui vaikui.

Prekybininkas tinklapyje įspėja – užsakymų skaičius toks didelis, kad net siuntų pristatymas gali vėluoti. Žurnalistams gauti draudžiamą prekę užtruko penkias dienas.

„Šiuo atveju akivaizdu, kad apeina, nes prekyba internetu elektroninėmis cigaretėmis aplamai negalima. Šiuo atveju ne tiek svarbu, kokia kalba, kiek svarbu, kad galima įsigyti Lietuvoje – tai yra draudžiama“, – teigė T. Žentelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Departamento galios yra ribotos, nes tiesiog tai nenumatyta teisės aktuose.

Tačiau sugauti piktavalius verslininkus Lietuvoje, ypač tuos, kurių veikla registruota užsienyje, praktiškai neįmanoma – valdininkų rankos surištos.

„Kai kurie ūkio subjektai, piktybiškai darantys pažeidimus ir siekdami išvengti atsakomybės, elektronines svetaines registruoja užsienyje, o prekybą vykdo Lietuvoje. Tokiu atveju departamento galios yra ribotos, nes tiesiog tai nenumatyta teisės aktuose“, – aiškino Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento (NTKD) darbuotojas Ginataras Karanda.

Įstatymu uždrausti elektronines cigaretes ir jų skysčius dar prieš trejus metus siūlė konservatorius Vytautas Kernagis, bet išlindus įstatymo spragoms dabar jis kalba, kad rūkančius žmones reikia šviesti.

„Rudenį mes tikrai rinksimės, žiūrėsime, kokios čia praktikos per tuos dvejus mėnesius, ką institucijos pasakys, bet aš vis tiek esu linkęs ir visada sakysiu, kad edukacija yra pirmoje vietoje, ypač tėvų edukacija. Esu 100 proc. įsitikinęs, kad tėvai nežino, ką ten vaikai rūko“, – kalbėjo Seimo narys V. Kernagis.

NTKD prašo įstatymų leidėjų išplėsti kontrolės ribas, kad neliktų nebaudžiamų interneto paslaugų teikėjų.

„Duoti privalomus nurodymus interneto paslaugų teikėjams. Jeigu mes gautume tokią teisę, galėtume kreiptis dėl atitinkamų svetainių blokavimo, kad jos taptų nematomos Lietuvos vartotojams“, – aiškino G. Karanda.

Iki šiol buvo pavykę blokuoti keturias interneto svetaines, kuriose prekiauta draudžiamomis prekėmis, tačiau tik lietuviškas ir tik su teismų pagalba.