Londone D. Ibelhauptaitę pasiekė leidyklos „Alma littera“ išleista knyga apie Eltoną Johną „Aš“. Į lietuvių kalbą pasakojimą apie vieną garsiausių pasaulio dainų kūrėjų ir atlikėjų išvertė Vaida Jėčienė.

Knygoje Eltonas Johnas atvirai pasakoja apie Londono priemiestyje Pineryje praleistus vaikystės metus ir sudėtingus santykius su tėvais. Nors buvo itin drovus, Reginaldu Dwightu pakrikštytas berniukas puoselėjo neįtikėtinas svajones apie šlovę populiariosios muzikos scenoje. Sulaukęs dvidešimt trejų, jis pirmąsyk koncertavo Amerikoje ir publiką apstulbino vilkėdamas skaisčiai geltoną kombinezoną, žvaigždžių raštu išmargintus marškinėlius ir avėdamas aulinius batus su sparnais.

Seras Eltonas Johnas yra pelnęs 26 auksines, 38 platinines arba multiplatinines ir vieną deimantinę plokštelę. Tarp gausybės garbingų jo apdovanojimų – 6 „Grammy“, 13 „Ivor Novello“ ir viena „Brit Award“ statulėlė. Jo įkurtam AIDS fondui pavyko surinkti daugiau nei 450 milijonų JAV dolerių tarptautinei kovai su ŽIV ir AIDS.

Tai – atlikėjas, kuris pataikė ne į vienos kartos, į daugelio kartų širdį, nes mokėjo ir moka kalbėti nuoširdžiai, emocionaliai.

„Pirmą kartą Eltoną scenoje pamačiau Niujorke, niekada nebuvau buvusi jo koncerte. Jis mus pakvietė į „Madison Square Garden“, buvome jo svečiai, sėdėjome beveik ant scenos. Žiūrėdama, kaip jis groja ir dainuoja, galvojau apie tai, kokį stebuklą kuria vienas žmogus scenoje. Septyniasdešimtmetis ir pianinas. Nieko daugiau. Salėje žmonų buvo sausakimša – kaip silkių. Dvidešimt tūkstančių!!! Daugelis jų ekstravagantiškai apsirengę, su didžiuliais akiniais, kaip jis mėgsta. Tai – atlikėjas, kuris pataikė ne į vienos kartos, į daugelio kartų širdį, nes mokėjo ir moka kalbėti nuoširdžiai, emocionaliai. Jis kalba apie tai, kas jaudina kiekvieną iš mūsų, pasirinkęs baladės žanrą, išliko aktualus, jo dainos keliauja tiesiai į klausytojų širdį“, – įspūdingo koncerto prisiminimais dalijasi Dalia.

Po „Oskarų“ teikimo ceremonijos Los Andžele Dalia su vyru, filmo „Rocketman“ režisieriumi D. Fletcheriu, ir pagrindiniu filmo aktoriumi Taronu Egertonu nuvyko į Eltono ir Davido Furnisho namus. „Tai buvo tikra likimo dovana, – šiandien sako Dalia, – mes buvome šešiese, valgėme picas, o Eltonas pasakojo nerealias istorijas apie savo kartos kūrėjus – Davidą Bowie, Madonną, George’ą Michaelą. Tie nepagražinti įspūdžiai ir picos man visada primins, kad galiausiai juk visi esame tiesiog žmonės.“

Toks paprastas, atviras Eltonas Johnas ir biografinėje knygoje. Kaip sako Dalia, po ekstravagantiškais drabužiais ir juokingais akiniais, po išorine gigantomanija – jam patinka dideli daiktai: akiniai, kambariai, namai – slepiasi tikras žmogus. Ji pasakoja, kad tuo metu, kai buvo rašomas filmo scenarijus, Eltonas turėjo visišką jo kontrolę. Ir vis dėlto apsisprendė kalbėti apie jam ne visai patogius dalykus – priklausomybę nuo narkotikų, vaistų, alkoholio. „Aš neturiu paslapčių“, – pasakė jis filmo režisieriui D. Fletcheriui.

Apie priklausomybes dainininkas ir muzikantas daug kalba ir savo knygoje. „Jo kova su priklausomybėmis buvo kova už gyvenimą“, – sako Londone gyvenanti lietuvė režisierė ir priduria, jog Eltonas juokaujantis, kad šiandien iš jų visų likusi tik viena – pirkimo manija. Dainininkas garsėja ne tik tuo, kad šluoja parduotuvių lentynas ir vienu kartu perka po dešimt brangiausių laikrodžių, bet ir tuo, kad savo pirkinius jis dosniai dovanoja aplinkiniams.

Dalią sužavėjo dar vienas pasaulinio garso žvaigždės istorijos aspektas, apie kurį nėra daug žinoma. Eltonas Johnas dar 1985 metais dalyvavo pirmame AIDS skirtame renginyje, o jo įsteigtas labdaros fondas buvo vienas iš pirmųjų, parėmęs AIDS tyrimus ir suteikęs pagalbą sergantiems. Per visus tuos metus jis surinko 450 milijonų JAV dolerių tarptautinei kovai su ŽIV ir AIDS. Eltono rengiami labdaros vakarai – labai populiarūs, visi juose nori dalyvauti, ji pati su vyru Dexteriu taip pat yra dalyvavusi. „Eltonas išgyveno laiką, kai AIDS buvo neatsiejama jų kartos kultūros dalis, jo draugas Freddie Mercury nuo šios ligos mirė, taigi jam svarbu, kad šiandien gali suteikti pagalbą“, – sako.

Dalia prisimena apsilankymą jo koncerto užkulisiuose – didžiulį grimo kambarį, prikrautą pakabų su drabužiais, lentynų su batais ir keturis stalus su įvairiausiais akiniais. „Koncertų organizatoriai sukuria jam maksimaliai saugią, įprastą aplinką, pabandyk tu per metus surengti tris šimtus koncertų ir likti su nenuvažiavusiu stogu“, – ironiškai šypteli.

Kanuose, kai buvo pristatomas filmas „Rocketman“, Dalia sėdėjo kitoje eilėje, beveik už Eltono Johno: „Stebėjau jį iš šono, filmą jis žiūrėjo pirmą kartą, tikrai buvo ne viena vieta, kur jis braukė ašarą, o finalinėse scenose nesigėdydamas raudojo balsu. Tyloje ta rauda tarsi visus pasiekė, ir žiūrovai pradėjo verkti. Unikali akimirka ir labai skausminga žmogaus istorija, juk ne kiekvienas taip sugebėtų – atsistoti ir pasakyti: taip, aš toks buvau, aš toks esu. Žmones visada įkvepia nenudailintos istorijos.“