„Mes priėmėme tokį sprendimą, nes patyrus visą energetinę krizę per 2021-uosius ir 2022-uosius metus susidarė tokia našta, kad nors pastaruosius mėnesius ir veikėme pelningai, tiesiog nepasidengėme savo visų nuostolių“, – BNS antradienį sakė E. Rutkauskas.

„Nusprendėme nevykdyti veiklos ir perdavėme visus klientus taip, kad niekas nepatirtų jokių nuostolių, neturėtų jokių problemų – tiek finansinių, tiek kažkokių kitų įsipareigojimų“, – pridūrė jis.

Praėjusiais metais bendrovė gavo 6,8 mln. eurų pajamų – 5,7 karto daugiau nei 2021 metais (1,8 mln. eurų), tačiau ji patyrė 212,9 tūkst. eurų nuostolių (231,8 tūkst. eurų).

Vis dėlto, E. Rutkausko teigimu, nuo šių metų balandžio „EGTO energija“ veikė pelningai, tačiau konkrečių finansinių rodiklių jis neįvardijo.

Pasak jo, įmonė pagal 2020 metus sudarytas sutartis daliai klientų elektrą tiekė fiksuota kaina – paskutinės tokios sutartys baigėsi šių metų pradžioje.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį pranešė panaikinusi „EGTO energijos“ veiklos leidimą, bendrovei iki rugsėjo 1-osios nesukaupus būtino nuosavo kapitalo bei netekus balansavimo paslaugų sutarties.

E. Rutkauskas balandį tikino, kad pašalinus trūkumus stabdyti veiklos neketinama. Gegužę ir birželį bendrovė pranešė apie didinamą kapitalą išleidžiant naujas akcijas.

Birželį dar kartą nusprendę padidinti įstatinį kapitalą „EGTO energijos“ akcininkai naujas akcijas, kurios sudarytų 51 proc. jos kapitalo, pirmumo teise pasiūlė įsigyti didžiausiai kreditorei – Estijos kapitalo elektros tiekėjai „Scener“, tačiau, anot E. Rutkausko, su ja susitarti nepavyko.

„EGTO energija“ tiekė elektrą 5533 buitiniams ir 1859 komerciniams vartotojams. Kaip skelbta, visi jos įsipareigojimai klientams perleidžiami įmonei „Enefit“, kuris tieks energiją tokiomis pat sąlygomis.

Registrų centro duomenimis, po 50 proc. „EGTO energijos“ akcijų priklauso E. Rutkauskui bei Edvinui Pranciuliui. 

Indekso reikšmė, palyginti su trečiuoju 2022-ųjų ketvirčiu, smuko 7 punktais, o su 2021-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu – 6 punktais.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sudariusi indeksą pagal statistinius ekonomikos duomenis ir įmonių vadovų apklausos rezultatus, pranešė, kad žemesnė nei 50 indekso reikšmė liudija, jog įsivyravo neigiamos ir neužtikrintos nuotaikos, jaučiamas nuosaikus kritimas.

„Pirmojo šių metų ketvirčio pabaiga ir antrojo ketvirčio pradžia įneš daugiau aiškumo, ko galime tikėtis šiemet. Viena aišku – 2023 metai bus labai svarbūs tiek Lietuvos, tiek visos Europos bendrovėms ir ES ekonomikai“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius. 

Konfederacija pastebi, kad pramonės lūkesčių indeksas krito nepaisant aukšto apdirbamosios pramonės indekso, kuris trečiąjį 2022 metų ketvirtį buvo vienas didžiausių ES ir siekė 154,7 (ES – 110,9). LPK duomenimis, ši pramonė Lietuvoje pernai sukūrė apie 19 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės.

Mažėjantį pramonės įmonių tikrumą dėl ateities rodo ir LPK fiksuojami jų lūkesčiai – anksčiau įmonės buvo užsitikrinusios užsakymus trims mėnesiams į priekį, o šiuo metu – mėnesiui-dviems. 

Indekso sudarytojų apklausti įmonių vadovai teigė, kad jų artimiausios ateities nuotaikas ir lūkesčius gerokai pagerintų du dalykai – energijos kainų stabilizavimas ir naujų rinkų plėtra.

Anot V. Janulevičiaus, nors pasaulio energijos krizės pikas, panašu, jau praeityje, tačiau ilgalaikio apsirūpinimo tvariais energijos ištekliais problema neišspręsta nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje (ES). Todėl tai, anot jo, dar kurį laiką bus vienu pagrindinių pramonės plėtrą ribojančių veiksnių.

„Vis daugiau verslo įmonių supranta, kad nuosavas elektros generacijos šaltinis gali prisidėti prie tvaraus, ilgalaikio vystymosi, užfiksuojant visus arba dalį energijos kaštų – mažiausiai dvidešimčiai metų į priekį“, – pranešime sakė V. Janulevičius.

LPK prezidento teigimu, lengvatinės paskolos čia būtų labai svarbus žingsnis į priekį. Esminis klausimas, anot jo, – kokia dalis ES paramos, skirtos žaliosios energetikos pramonei, bus numatyta Lietuvai.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas per 2022 metus augo rekordiškai – 33 proc., tačiau paskutiniaisiais mėnesiais augimas kiek mažėjo. Tai, pasak V. Janulevičiaus, rodo artėjantį tarptautinės prekybos ir pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą ar net nuosmukį.

Apklausoje dalyvavę įmonių vadovai, teigė, kad svarbiausias uždavinys bus paklausos problema – jie ketina plėsti vietinę ir eksporto rinkas, išlaikyti pardavimų apimtis. Retas jų kalbėjo apie naujus produktus ir visiškai naujas eksporto rinkas, tačiau yra įmonių, kurios ketina žengti į naujas rinkas su naujais produktais.

Nelaimė nutiko šalies gyventojams, susidūrusiems su didele energetikos krize, griebiantis savadarbių šilumos šaltinių.

Dėl dujų ir elektros energijos trūkumo Vidurinės Azijos šalyje šį mėnesį, Uzbekistanui fiksuojant istoriškai žemą oro temperatūrą, buvo atleista daug aukšto rango pareigūnų.

Išteklių turtingą buvusią sovietinę šalį vargina senstanti energetikos infrastruktūra, todėl nuolat kyla gyvybių pareikalaujančių incidentų.

Nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad sprogimas sekmadienį nugriaudėjo keturių aukštų pastate Nukuso mieste, kuris yra autonominio Karakalpakstano regiono administracinis centras. Šiame regione praėjusią vasarą vyko kruvini protestai dėl apsisprendimo teisės.

Ministerija pranešė, kad gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė penkis kūnus, o sužeista penkerių metų mergaitė išvežta į ligoninę.

Sprogimą sukėlė „oro ir dujų mišinys“ viršutiniame aukšte esančiame bute, priduriama pranešime.

Skurdus Karakalpakstano regionas užima daugiau nei trečdalį Uzbekistano teritorijos, tačiau jame gyvena vos du milijonai žmonių.

Valstybinės statistikos duomenimis, pernai Uzbekistane, daugiausiai gyventojų – apie 35 mln. – turinčioje Vidurinės Azijos šalyje, nuo apsinuodijimo anglies monoksidu mirė apie 150 žmonių.

Šį mėnesį sostinėje Taškente temperatūra siekė apie -20 laipsnių Celsijaus.

Europos Komisijos užsakymu atliktų apklausų rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad ES turėtų ir toliau imtis priemonių priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti.

Dar kiek daugiau respondentų (83 proc.) teigė, kad dėl karo Ukrainoje investicijos į atsinaujinančiąją energiją tampa vis svarbesnės. Tiek pat apklausos dalyvių išreiškė nuomonę, jog elektros energijos kainos neturėtų būti susietos su gamtinių dujų kainomis.

85 proc. apklausoje dalyvavusių ES gyventojų pripažino, kad energijos kainų šuolis paveikė jų perkamąją galią. Jų taip pat buvo klausiama, ar, jų nuomone, Rusijos invazija turėjo įtakos vartojimo kainų šuoliui – 56 proc. respondentų į šį klausimą atsakė teigiamai, 38 proc. – neigiamai.

Apklausa taip pat parodė, kad europiečiai jau imasi arba yra pasirengę imtis priemonių, kad sumažintų energijos suvartojimą bei tuo pačiu sąskaitas už energiją, pavyzdžiui, išjungiant šviesą patalpose, kai ilgesnį laiką jose nebūnama (77 proc.), atjungiant prietaisus nuo elektros tinklo, kai jie nenaudojami (62 proc.), sumažinant temperatūrą patalpose (58 proc.).

Stipri parama ES veiksmams reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą

Didžiausio pritarimo sulaukė humanitarinė pagalba (88 proc. respondentų), taip pat parama karo pabėgėliams (82 proc.). Septyni iš dešimties respondentų pritarė ekonominėms sankcijoms Rusijos valdžios institucijoms, įmonėms, bankams ir fiziniams asmenims (71 proc.), bemaž tiek pat (70 proc.) – finansinei paramai Ukrainai.

Dauguma respondentų taip pat pritarė Rusijos valstybinės žiniasklaidos uždraudimui Bendrijoje (63 proc.) ir karinės įrangos pirkimui bei perdavimui Ukrainai (59 proc.).

Eurobarometro apklausa šiomis temomis buvo atlikta visose 27 ES valstybėse narėse lapkričio 23-30 dienomis, į ją iš viso buvo įtraukti 26 337 žmonės.

– Kokios bus elektros kainos? Ar reikėtų bijoti?

– Vartotojai, kurie turi fiksuotos kainos sutartis, saulės elektrines, prikaupę saulės energijos iš saulės elektrinių, Kalėdas sutiks tikrai daug ramiau. Vartotojai, kurie pasirinkę biržos kainą, didžiąja dalimi nusprendė aktyviai įsitraukti į vartojimą, ir turbūt valandomis, kai biržoje formuosis aukšta kaina, jiems eglutes teks išjungti, o įjungti tuomet, kai kaina mažesnė, – per naktį.

– Kiek yra žmonių, kurie gaminasi patys elektrą?

– Šiais metais bus gaminančių vartotojų rekordas. 2020 m. užbaigėme vos su 8 tūkst. gaminančių vartotojų, šiuos metus pabaigsime maždaug su apie 40 tūkst. gaminančių vartotojų. Pasikeitus situacijai rinkoje, visiems pamačius aukštas elektros energijos kainas, matome didelį saulės elektrinių poreikį. Rinka žino, supranta ir tai daro.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek daro įtakos savarankiški elektros gamintojai bendrai elektros kainai? Ar gali keistis kaina, kai daugėja gaminančių?

– Tikrai taip, gaminančių vartotojų augimas iš esmės nupjauna kainų pikus. Jei anksčiau kainos pikas buvo dienos metu, dabar, kai šviečia saulė, auga gamyba, tomis valandomis matome sumažėjusią elektros energijos valandinę kainą. Tai jau dabar yra poveikis. Energetikos strategijoje suplanuota turėti net 500 tūkst. gaminančių vartotojų. Jų turėsime dar 10 daugiau nei dabar – perspektyva tikrai gera ir, atrodo, vartotojai žino, kaip apsirūpinti ne vien laukiant, kaip valstybė suvaldys šią situaciją.

– Žiema ir elektra – kur čia problema?

– Matome biržos kainose. Jei dabar buvo kainos korekcija mažėjimo kryptimi, ji buvo dėl itin šiltų orų, dabar kreivė kopia atgal, nes ateina šalčiai, vartojimas auga. Visose aplinkinėse šalyse esminių pokyčių papildomuose pajėgumuose nėra, iš esmės turime gana sudėtingą situaciją, kuri bus dar porą metų, iki kol pradės augti vietiniai gamybos pajėgumai ir tai paveiks kainos mažėjimą.

Elektros kainų prognozėmis pasidalijo ir „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

– Kokios ateities prognozės – ar kaina gali kristi, ar kils?

– Energetikoje kainų prognozės gana dažnai keičiasi. Yra daug dedamųjų: pralaidumai, gamyba, o šiandien labiausiai paveikia šalčiai. Tai dalis, kurią labiausiai sekame. Dėl šalčių krinta atsinaujinančios energetikos gamyba, auga dujų poreikis, kuris kelia kainas. Dabartinės artimiausios prognozės žymiai pasikeitusios. Per pastarąsias dvi savaites pirmam ketvirčiui rinka prognozuoja net 40 proc. didesnes kainas, nei prognozavo prieš dvi savaites. Tai susiję su šalčiais. Rinka į viską jautriai reaguos. Šiuo metu rizikos didelės, rinka jautri visame Europos regione. Visi yra įsitempę.

Kiekviena problema skatina ieškoti sprendimų.

– Kada energetinė krizė galėtų baigtis ir kokia jos galima baigtis?

– Bendra dalimi sąskaitos gali negrįžti į buvusias. Sąskaita – ne tik elektra, bet ir reguliuojama dalis. Buvo nemažos investicijos į tinklus. Ilguoju laikotarpiu išmoksime vartoti elektros energiją protingiau. Tarifai gal ir bus didesni, tačiau sąskaitos nebus žymiai didesnės, nes išmoksime naudoti elektrą.

– Iš krizės bus naudos?

– Tikrai taip. Kiekviena problema skatina ieškoti sprendimų. Vartotojai galvoja, kaip elgtis atsakingiau. Elektros suvartojimas didės. Planuojama nuo dujų pereiti prie elektrifikacijos. Šildymas pereina prie elektros siurblių, elektromobiliai, elektriniai žolės robotai. Viskas ateityje tik į naudą. Yra šviesa tunelio gale. Sunku dabar, bet vėliau tikrai bus geriau.

Neeiliniame Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų tarybos posėdyje bus siekiama susitarti dėl bendro dujų pirkimo, paklausos mažinimo bei naujų skaidraus infrastruktūros naudojimo ir solidarumo priemonių, taip pat naujo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kainų indekso sukūrimo iki kitų metų kovo.

Be to, bus siekiama susitarti dėl atsinaujinančios energetikos plėtros, supaprastinant ir spartinant leidimus.

Ministrai taip pat aptars antradienį EK pateiktą pasiūlymą nustatyti 275 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinę kainų ribą, kuri būtų taikoma artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške. 

Siūloma, kad viršutinė kainų riba būtų aktyvuota tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške dvi savaites viršytų 275 eurų už MW, o SGD referencinė kaina per dviejų savaičių laikotarpį 10 dienų viršytų 58 eurus. Apie tai informavusi Komisiją, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA) ir Europos Centrinį Banką (ECB) praneštų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER).

Vis dėlto pastebima, kad tokios viršutinės ribos aktyvavimas būtų mažai tikėtinas – netgi dujų kainų piko metu rugpjūčio pabaigoje 275 eurų riba buvo viršyta vos keletą dienų iš eilės.

Pats faktas, jog toks pasiūlymas pateiktas, yra pozityvus, tačiau dėl jo laukia sudėtingas darbas taryboje, siekiant, kad jis būtų ekonomiškai efektyvesnis.

Nyderlandų dujų biržoje TTF, kuri laikoma pagrindine dujų kainas Europoje formuojančia birža, gruodžio ateities sandorių kaina trečiadienio pavakarę buvo 126 eurai už MWh.

D. Kreivys teigiamai įvertino Komisijos pasiūlymą, tačiau teigė, jog viršutinė kainų riba turėtų būti užfiksuota žemesniame lygyje bei aktyvuota automatiškai.

„Pats faktas, jog toks pasiūlymas pateiktas, yra pozityvus, tačiau dėl jo laukia sudėtingas darbas taryboje, siekiant, kad jis būtų ekonomiškai efektyvesnis, kad siūloma viršutinė kainų riba būtų užfiksuota pakankamai žemame lygyje. Antra, tebemanome, jog korekcinis mechanizmas turi įsijungti automatiškai, dujų kainoms pasiekus nustatytą ribą“, – pranešime teigė D. Kreivys.

Komisijos siūloma viršutinė dujų kainų riba apimtų tik sandorius Nyderlandų dujų biržoje TTF – Komisija iki šiol nepasiūlė įvesti dujų, naudojamų elektrai gaminti, kainų lubų, nors spalį pateikti konkrečius su tuo susijusius sprendimus paragino Briuselyje susirinkę ES šalių lyderiai. Pastarąjį klausimą jiems gali tekti svarstyti gruodžio viduryje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT).

D. Kreivys ne kartą teigė, jog viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams. Lapkričio pradžioje jis Seime teigė, jog Komisijai nepasiūlius už energetiką atsakingiems Bendrijos ministrams įvesti dujų kainų lubų, dauguma ES narių ketina blokuoti EK pasiūlymus.

Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, dujų kainų lubas rudens pradžioje pasiūlė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Čekija. Lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms nuo birželio, leidus Briuseliui, taiko Ispanija ir Portugalija – dėl to jose yra vienos mažiausių elektros kainų ES. 

Šiuo klausimu blokas pasidalijo į dvi stovyklas. Tokioms luboms pritaria maždaug pusė Bendrijos šalių, tačiau prieštarauja Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Vengrija – motyvuojama, jog dujų kainų lubos gali nuo ES atgrasyti ir į kitas rinkas nukreipti SGD tiekėjus taip pakenkiant jų tiekimo saugumui, taip pat padidinti dujų paklausą, o dėl to gali ištuštėti žiemai užpildytos dujų saugyklos.

Pagalbos priemonės

Drauge su ateinančių metų valstybės biudžetu Vyriausybė pristatė ir puokštę įvairiausių priemonių, kuriomis bus amortizuojamas neigiamas energijos krizės poveikis gyventojams ir įmonėms. Šios programos priemonės yra kuklesnės nei tos, kurių pasipylė pandemijos metu.

2020 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas siekė 7,2 proc. BVP, o 2023 m. Vyriausybė prognozuoja beveik 5 proc. BVP deficitą. Tačiau labai tikėtina, kad jis bus mažesnis – daugelis prielaidų, pavyzdžiui, kiek reikės lėšų energijos kainoms kompensuoti, yra gana konservatyvios.

Nuomonių spektras dėl ateinančių metų biudžeto ir gelbėjimo priemonių yra itin platus – dalis opozicinių politinių partijų teigia, kad žmonėms padedama nepakankamai ir kad reikia skolintis daugiau, kitų partijų atstovai sako, kad tiek skolintis ir taškytis nevalia. Panaši kakofonija girdima iš verslo atstovų – vieni džiaugiasi, kad jiems pagalbos iš biudžeto nereikia, kiti įsitikinę, kad be papildomų priemonių neišvengsime bankrotų bangos.

Nuomonių pliuralizmas rodo, kad tiesa turbūt yra kažkur pusiaukelėje, todėl ten ir bandyta pataikyti su pasiūlytomis pagalbos priemonėmis. Pagal priemones, skiriamas energijos šokui amortizuoti, Lietuva yra maždaug ES vidutiniokė – neišsiskiria nei pertekliniu taupumu, nei skolintų pinigų taškymu.

Sudėtinga lygtis

Vis dėlto ši energijos krizė yra susijusi su mažiau neapibrėžtumų nei pandemija, ir ji yra lengviau valdoma. Todėl ir pagalbos priemonių reikia mažiau, o jas galima panaudoti tikslingiau, neutralizuojant koncentruotą problemos esmę.

Jungtinės Karalystės drama yra gera iliustracija, kad populizmas ir nemokamų pietų dalybos yra įmanomos, bet tikrai nerekomenduojamos tol, kol centriniai bankai įjungę spausdintuvus.

Didžioji dalis paramos šiuo metu siūloma mokestinių paskolų, paskolų garantijų ir kitokių likvidumą užtikrinančių priemonių forma, daug mažesnė dalis yra negrąžintinos subsidijos. Priešingai nei pandemijos metu, didelė dalis lėšų yra skiriama ne dabartinėms problemoms užglaistyti, o sisteminiam jų sprendimui – investicijoms į energinio efektyvumo didinimą, energijos gamybą ir infrastruktūrą.

Elektros kainų kompensacija verslui, siekianti pusę kainos prieaugio, taip pat yra kuklesnė nei daugelyje kitų ES šalių. Gyventojų ir verslo noras už energijos išteklius nemokėti daugiau nei praeityje ir ne daugiau, nei moka kaimynai, yra suprantamas, bet sunkiai patenkinamas.

Vyriausybė sprendžia itin sudėtingą lygtį – užtikrinti būtiną pagalbą verslui ir gyventojams, neužmiršti alternatyviųjų kaštų, nes lėšų turi užtekti ir kitiems prioritetams, neužmiršti, kad, priešingai nei pandemijos metu, pinigai nebėra nemokami. Būtinas ir nebūtinas subsidijas, mokesčių lengvatas ir įvairiausias kitokias priemones pandemijos metu dalyti buvo populiaru ir lengva – neapibrėžtumas buvo labai didelis, o valstybė galėjo skolintis itin pigiai.

Brangstančios paskolos

Prisiminkime, kad 2020-ųjų vasarą Lietuva išplatino 1,75 mlrd. eurų 30 metų trukmės obligacijų emisiją ir tuomet skolinimosi kaina siekė vos 0,6 proc. Dar pernai penkerių metų laikotarpiui Lietuva skolinosi už neigiamas palūkanas – šiandien tai atrodo kaip nereali pasaka. Dabar pasaulyje nėra nė vienos valstybės, kuri gali pasvajoti apie tokias palūkanas (išskyrus specifinį Japonijos atvejį, kuri skolinasi iš savęs).

Italija dešimties metų laikotarpiui skolinasi už palūkanas, siekiančias beveik 5 proc., JAV obligacijų pajamingumas viršija 4 proc., Vokietijos – 2,5 proc. Estija šį mėnesį dešimties metų laikotarpiui pasiskolino už 4 proc. metinių palūkanų, panašią kainą mokės ir Lietuva. Lenkijos vyriausybė dosni, bet jos skolinimosi kaina jau viršijo 8 proc.

Ekonominė aplinka pasikeitė – dešimtmečius nematyta infliacija užlaužė centrinių bankų rankas, tad ilgą laiką didinę nemokamų pinigų pasiūlą jie staigiai pasuko kita kryptimi. Ignoruojant šią aplinkybę ir bandant visas problemas išspręsti tik per didesnį biudžeto deficitą yra labai rizikinga. Tai gerai iliustravo šio mėnesio drama Jungtinėje Karalystėje, kur naujoji vyriausybė su džiaugsmu pristatė populistinį biudžetą – suplanavo dalyti dosnias išmokas ir mažinti mokesčius.

Finansų rinkos sureagavo akimirksniu – smuko JK vyriausybės obligacijų kaina, skolinimosi kaina šovė aukštyn, JK atsidūrė per žingsnį nuo sisteminės finansų krizės, o situaciją stabilizavo tik skubi centrinio banko intervencija. Vyriausybė buvo priversta greitai keisti ne tik fiskalinius planus, bet ir finansų ministrą, o galiausiai atsistatydino ir premjerė Liz Truss.

Jungtinės Karalystės drama yra gera iliustracija, kad populizmas ir nemokamų pietų dalybos yra įmanomos, bet tikrai nerekomenduojamos tol, kol centriniai bankai įjungę spausdintuvus. Tačiau jiems kovojant su infliacija vyriausybių galimybės rodyti dosnumą bus labiau ribotos – tai turėtų atsiminti ir euro zonos valstybės.

Vyriausybės, puldamos gelbėti visus iš eilės už pinigus, kurių neturi, gali greitai atsidurti situacijoje, kurioje jau reikės gelbėti jas pačias.

Kainos ir trūkumas

Toks reikšmingas (200 mlrd. eurų) finansavimas galėtų ne tik suteikti Berlynui konkurencinį pranašumą – tai galėtų padidinti spaudimą kitoms bloko šalims mažiausiai dviem aspektais.

Pirmiausiai, Vokietija galėtų pritraukti didelę dalį dujų importo, todėl kitos ES šalys pajustų dujų trūkumą. „Atitinkamai ir kaina dujų rinkose galėtų augti dar labiau, nes šiuo atveju, jeigu nemažėja dujų vartojimas, pavyzdžiui, Vokietijoje, natūralu, kad nėra jokio preteksto, kodėl tarptautinėse rinkose galėtų mažėti dujų kaina“, – aiškina T.Janeliūnas.

„Kainos ir dujų importo trūkumas yra didžiausios rizikos, kurios kiltų, jeigu valstybės nuspręstų varžytis, kas skirs daugiau kompensacijų savo verslui ir gyventojams“, – priduria jis.

Kalbant apie kylančias energijos kainas, T.Janeliūnas išskiria, kad taupymas yra labai stipri priemonė, galinti mažinti kainas: „Kai mažėja paklausa, natūraliai galima tikėtis palaikyti bent jau artimesnį normaliam kainų lygį.“

„Turint galvoje, kad Europa pusiau savo noru, pusiau dėl Rusijos spaudimo atsisako reikšmingos dalies dujų (ji buvo ganėtinai didelė, siekė iki 40 proc., jei kalbėtume apie tiekimus dujotiekiais), su tuo trūkumu galima bent jau iš dalies susidoroti mažinant vartojimą. Be taupymo būtų sudėtinga tikėtis mažesnių kainų“, – sako politologas.

Jautri reakcija

T.Janeliūno įsitikinimu, atsinaujinančiosios energetikos ištekliai taip pat vaidina didelį vaidmenį taupant. „Gamindami elektrą iš atsinaujinančiųjų resursų mes galime konkurencingai vartoti Lietuvoje. Dujų gamyba pas mus yra absoliučiai nekonkurencinga ir didinanti kainas iki tokio lygio, kad verslas tiesiog iš principo nepajėgus mokėti tokių kainų ir verčiau stabdo savo veiklą, negu perka tokiomis kainomis“, – teigia jis.

Rugsėjį Lietuvoje gerokai smuko elektros vartojimas. Tai lėmė taupymas ir auganti elektros gamyba privačiose saulės elektrinėse. „Didžiulės sąskaitos už rugpjūtį vartotojus labai išgąsdino. Tiek verslas, tiek buitiniai vartotojai, kurie turi kintančias elektros kainas, į kainų spaudimą reaguoja labai jautriai“, – pabrėžia energetikos ekspertas.

Jis numano, kad panaši situacija gali ištikti ir prasidėjus šildymui, kai bus gautos pimosios sąskaitos.

Rizikos išlieka

Kalbėdamas apie elektrą ir didžiausias su ja susijusias grėsmes, kurios galėtų ištikti Lietuvą, T.Janeliūnas nemano, kad šią žiemą šaliai galėtų pritrūkti elektros. „Rinka gana lanksčiai reaguoja į kainas ir mažina savo paklausą. Kita vertus, mes turime gerą infrastruktūrą, leidžiančią importuoti elektrą iš įvairių šaltinių“, – sako jis.

„Be to, kad ir labai brangius, bet turime savo gamybos pajėgumus, kurie gali būti prijungti kraštutiniu atveju – galime pasigaminti tiek elektros, kiek mums reikės“, – tikina T.Janeliūnas.

Tačiau rizikos išlieka ir, visų pirma, jos yra susijusios su kainomis. Pasak politologo, kainų šuoliavimas gali būti susijęs su kai kuriais remontais. Kaip pavyzdį jis pateikia jungties su Švedija remontą, kuris buvo numatytas rugsėjį, tačiau vėliau buvo nukeltas. „Tokie dalykai apriboja importo kiekį ir verčia jungti daugiau dujomis kūrenamas elektrines, o tai neišvengiamai pašokdina elektros kainas“, – priduria T.Janeliūnas.

„Vis dar gali būti rizikos, susijusios su Baltijos šalių atjungimu nuo BRELL žiedo ir to dažnio palaikymo, kuris vis dar vyksta Maskvoje, sutrikdymu mūsų regionui. Tai reikštų, kad mes turime gana smarkiai padidinti savo vietinę gamybą ir greičiausiai nutraukti prekybą su Lenkija, kad egizstuojanti „LitPol Link“ jungtis būtų išnaudojama sinchronizavimui palaikyti“, – detalizuoja jis.

Rinkos reforma

Šiuo metu EK planuoja visapusę elektros energijos rinkos reformą. T.Janeliūnas neabejoja, kad pirmiausiai reikia reformuoti neadekvačią priklausomybės situaciją. „Reikia persvarstyti savo išorinių partnerių pusiausvyrą – iš ko ES perka dujas ir naftą, kaip tai subalansuoti, kad, įvykus kokių nors politinių krizių skirtinguose regionuose, tai netaptų nauja didžiule krize Europai“, – akcentuoja jis.

Didžiulės sąskaitos už rugpjūtį vartotojus labai išgąsdino.

„Antras dalykas, be abejo, reikia spartinti atsinaujinančiųjų energijos resursų infrastruktūrą ir tą infrastruktūrą, kuri yra reikalinga, kad kiek įmanoma efektyviau saulės ar vėjo elektrinės būtų įjungiamos į tinklus. Dabar Europoje matome situaciją, kai perdavimo tinklai nėra tinkamai parengti tam, kad galėtų priimti atitinkamus energijos kiekius iš atsinaujinančių šaltinių“, – tęsia T.Janeliūnas.

Politologas įvardija ir jungtis tarp valstybių, kurios vis dar nėra maksimaliai įrengtos, kad elektros energijos cirkuliacija tarp šalių būtų efektyvesnė ir taip būtų mažinamos elektros kainos skirtingose elektros zonose.

„Na, ir labai aiškiai pamatėme infrastruktūros poreikį dujų sektoriuje, ypač suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importui. Ir čia vėl matome konkurenciją tarp didžiųjų valstybių, kurios moka beprotiškus pinigus, kad tik greičiau gautų terminalus. Atitinkamai nukenčia mažesnės šalys, tarkime, Suomija, Estija, kurios irgi turi planų įsigyti terminalų, bet atrodo, kad iki šių metų pabaigos tai joms nelabai pavyks“, – vertina energetikos ekspertas.

„Konkurencija dėl SGD gali reikalauti naujų sprendimų, kaip tai bus daroma: ar tai bus perkama ES lygiu, per kokią nors bendrą platformą, ir bus galima išvengti kanibališkos konkurencijos, ar vis dėlto valstybės narės bus paliktos kiekviena sau ir konkuruos dėl dujų kuo didesnėmis kainomis“, – svarsto T.Janeliūnas.

EK pažymi, kad naujomis priemonėmis siekiama spręsti didelių dujų kainų Bendrijoje problemą ir užtikrinti patikimą tiekimą šią žiemą.

Tai bus daroma bendrai perkant dujas, taikant kainų ribojimo mechanizmus Nyderlandų biržoje TTF, įgyvendinant naujas skaidraus infrastruktūros naudojimo ir valstybių narių solidarumo priemones bei nuolat dedant pastangas mažinti dujų paklausą, sakoma EK pranešime žiniasklaidai.

Jame pažymima, kad bendras dujų pirkimas leistų derėtis dėl geresnių kainų, kartu užtikrinant tiekimo saugumą visoje Europos Sąjungoje.

Iki kitų metų kovo siūloma sukurti naują suskystintų gamtinių dujų kainų indeksą, o trumpuoju laikotarpiu pasiūlyti kainų koregavimo mechanizmą, kuriuo būtų nustatyta dinaminė kainų riba sandoriams TTF dujų biržoje, ir laikinas priemones, skirtas užkirsti kelią ekstremaliems kainų šuoliams išvestinių finansinių priemonių rinkose.

Taip pat siūloma nustatyti ES narių solidarumo taisykles tiekimo trūkumo atveju, išplečiant solidarumo prievolę valstybėms narėms, neturinčioms tiesioginės jungties su dujotiekiais, įtraukiant ir tas valstybes nares, kurios turi SGD terminalus.

Be kita ko, EK siūlo sukurti dujų paskirstymo mechanizmą valstybėms narėms.

„Kartu su jau sutartomis priemonėmis dėl dujų ir elektros energijos paklausos mažinimo, dujų saugojimo ir energetikos sektoriaus viršpelnių perskirstymo šie nauji veiksmai padidins Europos dujų rinkų stabilumą šią žiemą ir vėliau“, – pažymima EK pranešime.

Šios priemonės taip pat padės dar labiau sumažinti Europos piliečių ir pramonės juntamą spaudimą dėl kainų, kartu užtikrinant patikimą tiekimą ir vidaus rinkos veikimą, sako EK.

Komisija žada toliau ieškoti būdų, kaip apriboti didelių dujų kainų poveikį elektros energijos kainoms.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius BNS antradienį sakė, jog norint, kad būtų įvestos dujų kainų lubos, reikia susitarti dėl jų finansavimo mechanizmo.

„Komisija pasilieka galimybę svarstyti dėl dujų kainų lubų. Šis modelis galimai būtų svarstomas, bet turėtų būti svarstomos Europos Sąjungos lygiu, pirmiausia, jei būtų išspręstas kompensavimo klausimas ir būtų rastas mechanizmas“, – BNS sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Pasak jo, neišspręstas klausimas dėl dujų kainų lubų kompensavimo virš nustatytos ribos yra pagrindinė priežastis, kodėl EK nesiūlo šios priemonės. Eurokomisaras neatmetė, kad dėl dujų kainų lubų dar bus diskutuojama šią savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje bei Europos Sąjungos energetikos ministrų taryboje.

Televizijai CNBC šią savaitę duotame interviu Mateuszas Morawiecki (Mateušas Moraveckis) sakė, kad savo priešpriešoje su Europa dėl dujų tiekimo Kremlius elgiasi „kaip narkotikų prekeivis“.

„Iš pradžių dujos [iš Rusijos] turėjo būti labai pigios, bet dabar mes žinome tikrąją šių dujų kainą“, – sakė lenkų premjeras.

„Tikroji šių dujų kaina taip pat yra karių ir [civilių] žmonių, vaikų ir moterų Ukrainoje kraujas ir tikroji šių dujų kaina yra į Europą atkeliaujanti atšiauri žiema“, – pažymėjo jis.

Išskirtiniame interviu televizijos CNBC žurnalistei Charlotte Reed (Šarlot Ryd) M. Morawiecki sakė, kad dabartinės Europos energetikos problemos yra „labai klaidingos politikos, katastrofiškos politikos, kuriai vadovavo Vokietija, padariniai“, rašoma svetainėje cnbc.com.

„Dujų trūkumas, labai didelės dujų ir elektros energijos kainos visoje Europoje – štai tikroji šio Vokietijos ir Rusijos susitarimo kaina“, – pareiškė Lenkijos vyriausybės vadovas.

Rusija yra smarkiai apribojusi dujų tiekimą Europai, kaip manoma, keršydama už sankcijas, kurias Vakarai paskelbė Kremliui dėl jo invazijos į Ukrainą. Dėl tokių Maskvos veiksmų regione kilo didžiausia per ne vieną dešimtmetį energetikos krizė, skelbia CNBC.