Saulės elektrinė ant Ryčio stogo jau antrus metus. Jo namuose greitai atsiras ir elektrą kaupianti baterija.
„Žiūriu į inovatyvumą ir vertę, ką šiandien galima gauti. Jei gaunu didelę kompensaciją, ji skatina įsigyti“, – sakė vilnietis Rytis Pajaujis.
Rytis, kaip ir kiti 300 gyventojų, bateriją nusprendė įsigyti dėl valstybės siūlomos paramos. Jos buvo galima prašyti iki 2023 m. birželio arba tol, kol pakaks skirtų milijonų eurų. O milijonų užteko vos vienai dienai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Šiemet matome absoliučius rekordus praktiškai bet kokiame kvietime“, – stebėjosi APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.
Iki šiol nesunaudotą energiją Rytis perduodavo į ESO ir už tai turėdavo sumokėti mokestį – maždaug 5 centus už kilovatą. Dabar mokėti nebereikės, tačiau jis pats abejoja, ar baterija atsipirks.
„Pasaugojimas šiandien yra labai pigus ir matematiškai skaičiuojant neapsimoka turėti savo baterijos, nes yra apie dešimties metų atsiperkamumas“, – skaičiavo R.Pajaujis.
Net su valstybės parama investicija niekaip neatsiperka.
Kad saulės elektrinių turėtojams baterija greitai neatsipirks, sako ir specialistai.
„Net su valstybės parama investicija niekaip neatsiperka. Turiu saulės elektrinę ir bateriją. Su baterija sutaupau tik pasinaudojimo tinklu mokestį“, – teigė Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
„Buitiniam vartotojui baterijos panaudojimo kol kas galimybės gan mažos. Komerciniams objektams, įmonėms, verslams, mokyklos montuojat didesnes baterijas ir turint išmanų optimizacijos sprendimą tikrai galima sutaupyti“, – akcentavo „Solitek“ direktorius Julius Sakalauskas.
Saulės elektrines parduodantys verslininkai pastebi, kad gyventojų susidomėjimas auga.
„Susidomėjimas elektrinėmis išaugo tris keturis kartus, sakyčiau dvigubai, palyginti su tuo, kiek buvo domimasi prieš metus“, – pažymėjo „Saulės grąžos“ komercijos direktorė Deiminta Noreikienė.
„Dalis klientų supranta, ko jau klausia, daliai klientų dar reikia aiškinti ir edukuoti, kas tai yra“, – sakė J.Sakalauskas.
Specialistai nesistembi, mat, augant elektros kainoms, įšokti į alternatyvios energijos traukinį bando daugelis.
„Ar visi suspės įšokti, nes labai daug žmonių pavėlavo...“ – sakė M.Nagevičius.
„Augančios elektros energijos kainos gyventojus verčia ieškoti įvairių būdų taupyti, pasigaminti elektros energijos patiems, ją pasaugoti pas save, mažiau sumokėti už elektros saugojimą tinkluose. Susidomėjimas tikrai gana didelis“, – pažymėjo J.Balkevičius.
Specialistai viliasi, kad nors pirmuosius kelerius metus baterija naudos atneš nedaug, tačiau ilgainiui energetikos reguliavimas keisis ir išlaidos atsipirks.
„Natūralu, kad reguliavimas keičiasi ir Energetikos ministerija, Vyriausybė mato pokyčių poreikį ir jie tai darys. Kadangi pokyčių technologiniai mastai ne tokie greiti, reguliavimas šiek tiek atsilieka“, – teigė M.Nagevičius.
Lietuvoje jau statomi keturi energiją kaupiančių baterijų parkai, kuriais galės naudotis tik valstybė.
„Norint tokią pačią galią surinkti elektromobiliais, tai būtų 700 elektromobilių eilė ir jie sudarytų apie 50 megavatų“, – palygino „Energy Cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Anot parkų įkūrėjų, būtent tai sutvarkys energetikos reguliavimą Lietuvoje.
„Ši baterijų sistema skirta Lietuvos energetikos sistemos stabilumui užtikrinti. Pirmiausia turime būti saugūs ir turėti stabilią aukštos įtampos sistemą“, – pažymėjo R.Štilinis.
Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros, atnaujintos paramos gyventojai gali tikėtis jau kitąmet.
