Rusijos pasiuntinys Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį sukritikavo Bulgarijos sprendimą sustabdyti darbus prieštaringai vertiname, Kremliaus palaikomome dujotiekio „South Stream“ projekte, reaguojant į Briuselio spaudimą, ir pavadino tai „sėlinančiu perėjimu prie ekonominių sankcijų Rusijai“.
„Sunku atsikratyti jausmo, kad Europos Komisijos vykdomas Bulgarijai svarbaus „South Stream“ sektoriaus statybos darbų pradžios blokavimas yra vykdomas grynai dėl politinių priežasčių“, – sakė V.Čižovas naujienų agentūrai ITAR-TASS.
Sekmadienį Bulgarijos premjeras Plamenas Orešarskis pranešė, kad Bulgarija stabdo darbus dujotiekio „South Stream“ projekte.
ES antradienį paprašė, kad Bulgarija įšaldytų darbus daugiašaliame projekte, pagal kurį nutiestu vamzdynu Rusijos eksportuojamos dujos būtų pumpuojamos į Europą, aplenkiant krizės krečiamą Ukrainą.
Europos Komisija nurodė, kad projektas prieštarauja ES Trečiajam energetikos paketui. Komisija jau balandžio viduryje siūlė atšaukti projektą, vadovaujamą Rusijos dujų eksporto milžinės „Gazprom“, ir taip nubausti Maskvą dėl jos veiksmų Ukrainoje.
Tačiau ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija tiesiogiai nereikalavo atšaukti dujotiekio statybų, tik įsitraukė į ginčus su „Gazprom“ ir Bulgarija dėl projekto reguliavimo detalių.
Rusija ginčija ES nuostatas, draudžiančias tai pačiai bendrovei valdyti vamzdynus ir skirstymo tinklus. Tačiau ES jas laiko didinančiomis konkurenciją ir mažinančiomis Europos priklausomybę nuo Rusijos monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“.
Jungtinės Valstijos kritikavo Bulgariją, kai Sofija praeitą mėnesį pasirinko konsorciumą, vadovaujamą Rusijos bendrovės „Strojtransgaz“, kuriai yra taikomos JAV sankcijos, nutiesti „South Stream“ vamzdyną per Bulgarijos teritoriją.
2,4 tūkst. kilometrų ilgio „South Stream“, kurį pradėta tiesti pernai gruodį, yra strategiškai svarbus „Gazprom“ projektas. Jis leistų pumpuoti dujas į ES, aplenkiant Ukrainą. Iš Rusijos per Juodąją jūrą nutiestas vamzdynas Bulgarijoje skiltų į dvi atšakas. Viena jų būtų tiesiama į Graikiją ir Italijos pietus, o antroji – per Serbiją, Vengriją, Austriją – į Italijos šiaurę. Bulgarijoje jo tiesimo darbai turėjo prasidėti šią vasarą.
„South Stream“ akcininkai yra „Gazprom“, Prancūzijos EDF, Vokietijos „Wintershall“ ir Italijos ENI.
Rusija jau nutiesė dujotiekį „Nord Stream“, kurio dauguma akcijų priklauso „Gazprom“ ir kuriuo dujos pumpuojamos į Vokietiją, aplenkiant tranzito šalis Rytų Europoje.
Bulgarija stabdo darbus dujotiekio „South Stream“ projekte
Bulgarija stabdo darbus prieštaringai vertiname dujotiekio „South Stream“ projekte, palaikomame Rusijos, sulaukusi kritikos iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, sekmadienį pranešė premjeras Plamenas Orešarskis.
„Nurodžiau sustabdyti visus darbus. Dėl tolesnių veiksmų spręsime po konsultacijų su Briuseliu“, – sakė P.Orešarskis po susitikimo su JAV senatorių delegacija.
ES antradienį paprašė, kad Bulgarija įšaldytų darbus daugiašaliame projekte, pagal kurį nutiestu vamzdynu Rusijos eksportuojamos dujos būtų pumpuojamos į Europą aplenkiant krizės krečiamą Ukrainą.
Europos Komisija nurodė, kad projektas prieštarauja ES Trečiajam energetikos paketui. Komisija jau balandžio viduryje siūlė atšaukti projektą, vadovaujamą Rusijos dujų eksporto milžinės „Gazprom“, ir taip nubausti Maskvą dėl jos veiksmų Ukrainoje.
Tačiau ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija tiesiogiai nereikalavo atšaukti dujotiekio statybų, tik įsitraukė į ginčus su „Gazprom“ ir Bulgarija dėl projekto reguliavimo detalių.
Rusija ginčija ES nuostatas, draudžiančias tai pačiai bendrovei valdyti vamzdynus ir skirstymo tinklus. Tačiau ES jas laiko didinančiomis konkurenciją ir mažinančiomis Europos priklausomybę nuo Rusijos monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“.
Jungtinės Valstijos kritikavo Bulgariją, kai Sofija praeitą mėnesį pasirinko konsorciumą, vadovaujamą Rusijos bendrovės „Strojtransgaz“, kuriai yra taikomos JAV sankcijos, nutiesti „South Stream“ vamzdyną per Bulgarijos teritoriją.
Bulgarija, kuri yra visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų tiekimo per Ukrainą, siekia užsitikrinti, kad jos ūkis nenukentės dėl tolesnių tiekimo sutrikimų, tęsiantis ginčams tarp Kijevo ir Maskvos.
Sofija taip pat norėtų uždirbti iš tranzito mokesčių, jeigu vamzdynas eitų per jos teritoriją.
„Prisidedame ... prie Bulgarijos vyriausybės, jai siekiant savo svarbiausio prioriteto - energetinės nepriklausomybės nuo bet kokios šalies“, – sakė JAV senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas), kuris kartu su keliais kitais senatoriais sekmadienį Sofijoje susitiko su Bulgarijos lyderiais.
Tačiau jis pridūrė: „Norėtume matyti kiek įmanoma mažesnį Rusijos dalyvavimą.“
2,4 tūkst. kilometrų ilgio „South Stream“, kurį pradėta tiesti pernai gruodį, yra strategiškai svarbus „Gazprom“ projektas. Jis leistų pumpuoti dujas į ES aplenkiant Ukrainą. Iš Rusijos per Juodąją jūrą nutiestas vamzdynas Bulgarijoje skiltų į dvi atšakas. Viena jų būtų tiesiama į Graikiją ir Italijos pietus, o antroji – per Serbiją, Vengriją, Austriją - į Italijos šiaurę. Bulgarijoje jo statytybos darbai turėjo prasidėti šią vasarą.
„South Stream“ akcininkai yra „Gazprom“, Prancūzijos EDF, Vokietijos „Wintershall“ ir Italijos ENI.
Rusija jau nutiesė dujotiekį „Nord Stream“, kurio dauguma akcijų priklauso „Gazprom“ ir kuriuo dujos pumpuojamos į Vokietiją, aplenkiant tranzito šalis Rytų Europoje.
