Dabartinių įmonių valdybų kadencijos baigsis 2024 metų balandį, pirmadienį pranešė „Epso-G“.

Pasak grupės vadovo Mindaugo Keizerio, naujų valdybų narių laukia „reikšmingas indėlis įgyvendinant šiemet pristatytą Lietuvos energetikos viziją iki 2050 metų“.

„Amber Grid“ ir „Litgrid“ valdybas sudaro po penkis ketverių metų kadencijai renkamus narius: po du nepriklausomus, du skiriamus „Epso-G“ ir po vieną valdybos narį valstybės tarnautoją.

Valstybės tarnautojai ir „Epso-G“ skiriami nariai savo kandidatūras turi pateikti iki sausio 8 dienos, kandidatai į nepriklausomus valdybos narius – iki sausio 31 dienos. Atranka rengiama kartu su vadovų paieškos agentūra „Master Class Lietuva“.

„Epso-G“ valdo 97,5 proc. elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcijų, 96,6 proc. gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų, 67 proc. energijos išteklių biržos „Baltpool“ akcijų, taip pat 100 proc. rangos darbų bendrovės „Tetas“ ir „Energy cells“ akcijų.

Vienintelė „Epso-G“ akcininkė yra Energetikos ministerija.

Bendrovės atstovas Gediminas Petrauskas BNS sakė, kad nuo lapkričio 15 dienos įmonė dirbs biurų komplekse „Business Garden Vilnius“ Laisvės prospekte, kur šiuo metu yra įsikūrusi ir grupei priklausanti dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.

Šiuo metu „Epso-G“ dirba Gedimino prospekte.

Nuo lapkričio 15 dienos tuo pačiu pakeistas ir „Epso-G“ buveinės ir korespondencijos adresas, kiti įmonės rekvizitai nepasikeitė.

„Epso-G“ valdo 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų, 96,6 proc. „Amber Grid“ akcijų, 67 proc. energijos išteklių biržos „Baltpool“ akcijų, taip pat 100 proc. rangos darbų bendrovės „Tetas“ akcijų.

Vienintelė „Epso-G“ akcininkė yra Energetikos ministerija.

Apie ministerijos lūkesčių raštą trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Epso-G“.

„Užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos nepriklausomybę, savarankiškumą ir jos integraciją į KET (kontinentinės Europos tinklus – BNS) darbui sinchroniniu režimu. Šiam tikslui pasiekti grupė turi įgyvendinti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su KET projektą“, – nurodoma lūkesčių rašte.

Be to, „Epso-G“ kartu su ministerija turi suderinti ir įgyvendinti konkrečius sprendimus dėl atnaujinto „Harmony Link“ jungties projekto, taikyti nulinius projektų vėlavimo tolerancijos terminus, maksimaliai išnaudoti dujotiekio į Lenkiją  galimybes.

Grupė taip pat įpareigota skirti dėmesį sistemos pokyčiams įvykus sinchronizavimui kartu sparčiai integruojant atsinaujinančių išteklių parkus, be to, „Epso-G“ turi aktyviai ruoštis tinklų transformacijai ir su ES žaliojo kurso iniciatyvomis susijusių pokyčių įgyvendinimu. 

Grupei nurodoma iki liepos pabaigos parengti energetikos sistemos transformacijos studiją ir pateikti pasiūlymus dėl jos plėtros alternatyvų šaliai tampant energijos eksportuotoja. Iki 2024 metų pirmojo pusmečio pabaigos „Epso-G“ įpareigota atnaujinti su Energetikos ministerija suderinta ilgalaikę veiklos strategiją.

Grupė turės vystyti žaliojo vandenilio gamybos bandomuosius projektus bei sukurti P2X, P2H (angl. hydrogen to power) sprendinius.

Pasak ministerijos, „Epso-G“ vidutinė nuosavo kapitalo grąža turi būti ne mažesnė nei Vyriausybės nustatytas rodiklis, grupė turi siekti išlaikyti ne žemesnį kaip Baa2 kredito reitingą.

Ministerijos teigimu, grupės grynoji skola vidutiniu laikotarpiu turi siekti iki šešių metinių koreguotų EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją), o ilguoju laikotarpiu – iki penkių.

Lūkesčių rašto gairės bus pagrindas naujos ilgalaikės grupės strategijos kūrimui.

„Epso-G“ valdo 97,5 proc. elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcijų, 96,6 proc. gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų, 67 proc. energijos išteklių biržos „Baltpool“ akcijų, taip pat 100 proc. rangos darbų bendrovės „Tetas“ akcijų.

Vienintelė „Epso-G“ akcininkė yra Energetikos ministerija.

„Didelis dėmesys turi būti pagrindinei veiklai. Svarbu, kad didėtų kokybė pristatant siuntas, laiškus, efektyvumas įmonės viduje. Visi suprantame, kad kaštai auga, reikia taupyti. Finansinis tvarumas yra labai svarbus ir taip pat labai svarbu žiūrėti ir neatsilikti nuo kitų rinkos žaidėjų, užsiimti produktų paslaugų plėtra“, – BNS sakė R. Zukas.

„Natūralu, kad efektyvumas svarbu, reikia žiūrėti į tai, kaip vystosi rinka, kokias paslaugas teikia dabar paštas, kokių paslaugų reikia, kaip paslaugų kiekį būtų galima padidinti. Visų pirma dėmesys yra paslaugų kokybei“, – teigė jis.

R. Zuko teigimu, Lietuvos paštas veikia panašiomis konkurencinėmis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais, anot jo, reikia ir toliau tęsti komercinių veiklų vystymą.

„Jau šiandien paštas vykdo komercines veiklas ir konkuruoja su kitais rinkos dalyviais. Yra struktūra, kompetencijos, kompetentingi žmonės. Reikia padėkoti ir esamai vadovei, kad gerai išvystė kitas veiklas ir kitus pardavimus ir reikia tęsti toliau“, – sakė jis.

Naujai išrinktas Lietuvos pašto vadovas sakė turintis patirties įmonių valdyme, todėl su būsimais iššūkiais susitvarkysiantis.

„Esu profesionalas ir daug metų esu vadovavęs įmonėms, ne vien energetikos srityje esu dirbęs, turiu daug metų ir telekomunikacijų rinkoje patirties, kur procesai yra panašūs į tuos, kurie vyksta pašte, kur svarbu kokybiškas paslaugų teikimas, procesų skaitmenizavimas, efektyvumo didinimas. Tuose baziniuose dalykuose patirties turiu ir manau, kad susitvarkysiu“, – sakė jis.

R. Zukas pakeis Astą Sungailienę, kurios penkerių metų kadencija baigiasi vasario 23-ąją. R. Zukas pareigas pradės eiti nuo vasario 24 dienos, pranešė bendrovė. Naująjį vadovą penkerių metų kadencijai paskyrė Lietuvos pašto valdyba.

2015–2022 metais R. Zukas vadovavo valstybės valdomai „Epso-G“, anksčiau vadovavo „Klaipėdos naftos“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamentui,, taip pat buvo įmonių „Lietuvos geležinkeliai“, „Amber Grid“, „Litgrid“ ir asociacijos „Central Europe Energy Partners“ valdybos narys.

2008-2009 metais jis buvo atominės elektrinės statybai įkurtos įmonės „Leo LT“ Verslo plėtros vadovas, 2007-aisiais – „DNB Nord Bank“ padalinio vadovas, o 1997-2007 metais buvo tuometinės „Teo LT“ projektų vadovas.

Jis pakeis Astą Sungailienę, kurios penkerių metų kadencija baigiasi vasario 23-ąją. R. Zukas pareigas pradės eiti nuo vasario 24 dienos, pranešė bendrovė. Naująjį vadovą penkerių metų kadencijai paskyrė Lietuvos pašto valdyba.

Jos pirmininkas Mindaugas Kyguolis sako, kad naujas vadovas didins bendrovės veiklos efektyvumą.

„Neabejojame, kad naujojo vadovo sukaupta profesinė patirtis, žinios bei kompetencijos leis įgyvendinti bendrovės strategijoje išsikeltus tikslus – tvarų augimą ir plėtrą, užimamos dalies didinimą siuntų pristatymo rinkoje, veiklos skaitmenizavimą bei tolesnį veiklos efektyvumo didinimą“, – pranešime teigia M. Kyguolis.

2015–2022 metais R. Zukas vadovavo valstybės valdomai „Epso-G“, anksčiau vadovavo „Klaipėdos naftos“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo departamentui, taip pat buvo įmonių „Lietuvos geležinkeliai“, „Amber Grid“, „Litgrid“ ir asociacijos „Central Europe Energy Partners“ valdybos narys.

Pasak R. Zuko, bendrovė yra atvira pokyčiams bei naujovėms, kurios yra neišvengiamos keičiantis tradicinių pašto paslaugų ir siuntų rinkai.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis iš naujojo Lietuvos pašto vadovo tiksi aukščiausios paslaugų kokybės, aiškios komunikacijos su klientais, bendrovės finansinio tvarumo, rašoma panešime.

Kaip ir buvo numatyta, pagrindiniai fizinio barjero įrengimo darbai maždaug 550 kilometrų ilgio pasienyje su Baltarusija baigti rugpjūčio pabaigoje.

Lapkritį ir gruodį iš sutaupytų lėšų buvo įsigyta medžiagų tvoros taisymui ir kitom reikmėm. Siekiant užkirsti kelią pasikartojančiam tvoros gadinimui sustiprinti prie sienos ženklų VSAT pareigūnams leidžiantys patekti varteliai.

Vartelių stiprinimui buvo išleista 1,8 mln. eurų, o medžiagoms – maždaug 1 mln. eurų. Baigti ir kiti numatyti projekto darbai – sutvarkytos statybvietės ir jų prieigos, atstatyti keliai, parengta baigiamoji projekto dokumentacija.

Pprojektui išleista 144,9 mln. eurų iš 152 mln. eurų jam numatyto biudžeto.

Fizinio barjero įrengimui Vyriausybė pritarė pernai rugpjūtį, Baltarusijos režimui pradėjus hibridinę ataką prieš Lietuvą ir į šalį ėmus plūsti nelegaliems migrantams.

Iš viso įrengti 453 kilometrai naujos tvoros segmentų, atnaujinta 76 kilometrai anksčiau įrengtos tvoros, nutiesta 357 kilometrai koncertinos. Į bendrą fizinį barjerą integruota ir maždaug 80 kilometrų koncertinos užtvaro, kurį pernai vasarą ir rudenį įrengė kariškių ir ugniagesių pajėgos.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Daugiau nei 100 kilometrų valstybės siena eina upių ir ežerų krantais, kur fizinis barjeras nebuvo įrengiamas.

Jau artimiausiu metu darbai bus baigti svarbiausiuose maždaug 100 kilometrų ilgio projekto pirmojo etapo ruožuose – netoli Druskininkų, A. Barausko ir Adutiškio pasienio užkardų. Šiuose ruožuose montuojami paskutiniai tvoros segmentų kilometrai, įrengiami pasieniečiams prie valstybės sienos ženklų prieiti leidžiantys varteliai, atliktų darbų kokybę vertina techninės priežiūros specialistai, sakoma pranešime.

Bendras pasienyje su Baltarusija įrengto koncertinos užtvaro ilgis praėjusią savaitę viršijo 320 kilometrų, taip pat jau įrengta daugiau nei 220 kilometrų tvoros segmentų. Įgyvendinant projektą buvo atnaujinta daugiau nei 40 kilometrų anksčiau pasienyje įrengtos tvoros.

„EPSO-G“ nuotr.

Visas maždaug 500 kilometrų ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Daugiau nei 100 kilometrų valstybės siena eina upių ir ežerų krantais, kur fizinis barjero įrengimas nenumatytas.

Fizinio barjero statybų aikštelėse šią savaitę dirba maždaug 800 „EPSO-G“ sutelktų rangovų darbuotojų, šios bendrovės naudoja daugiau nei pusantro šimto technikos vienetų: poliakalių, ekskavatorių, krautuvų, traktorių, kėlimo platformų ir kitų įrenginių. Vis dar yra vandeningų, sunkiai privažiuojamų vietų, kuriose planuojama darbus tęsti esant tinkamoms sąlygoms. Fizinis barjeras pasienyje kasdien pailgėja maždaug 3–4 kilometrais.

Įrengiant fizinį barjerą prie pat valstybės sienos su Baltarusija, pirmiausia tiesiamas koncertinos užtvaras, šalia jo Lietuvos pusėje montuojami tvoros segmentai. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (VSAT) reikalavimus pagaminti, nepalankioms oro sąlygoms ir dirvožemio poveikiui atsparūs tvoros segmentai tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų. Tvoros viršuje tvirtinama koncertinos spiralė, o bendras tvoros su spirale aukštis daugelyje vietų siekia 4 metrus.

Projekto priežiūros komisijai vadovauja ministrė pirmininkė, o į komisiją įeina vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos, aplinkos ir finansų ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas ir projektą vykdančios įmonių grupės „EPSO-G“ atstovas.

Apie tai pranešta po premjerės vadovaujamo fizinio barjero prie sienos su Baltarusija priežiūros komisijos posėdžio penktadienį.

Už projektą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“ nurodė, kad šią savaitę pasienyje tvorą statė maždaug 900 darbuotojų – vidutiniškai jos nutiesiama po tris kilometrus kasdien.

Iki rugsėjo 1-osios planuojama daugiau kaip 500 kilometrų ruože nutiesti keturių metrų aukščio tvorą su koncertina.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.

Tvoros statybos projektą įgyvendina energetikos grupė „Epso-G“. Tam skirta 152 mln. eurų.

Nuo pernai prasidėjusio migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdžio į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Kaip teigiama „Epso-G“ pirmadienį išplatintame pranešime, informacija apie metalo supirktuvėje aptiktus koncertinos likučius grupė praėjusią savaitę buvo perduota policijos pareigūnams.

„Fizinio barjero statybos metu pasitaiko atvejų, kai dėl trečiųjų asmenų apgadinimo ar nekokybiškų metalo gaminių nedidelė dalis koncertinos ar kiti barjero elementai yra utilizuojami juos perduodant metalo supirktuvėms pagal reglamentuotas vidines procedūras. Iš kur koncertina pasiekė metalo supirktuvę Leipalingyje parodys „EPSO-G“ vidinis tyrimas bei teisėsaugos institucijų atliekami veiksmai“, – teigiama „Epso-G“ pranešime.

„Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis BNS teigė, kad koncertinos likučius metalo supirktuvėje aptiko fizinį barjerą rengiantys grupės darbuotojai.

„Pirmą informaciją gavome iš pačių savo darbuotojų (...) Jie perdavė informaciją atsakingiems mūsų darbuotojams, tuomet jie ir iniciavo tyrimą bei perdavė pareigūnams“, – sakė A. Bubnelis. 

Svarbiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose jau nutiesta daugiau nei 170 kilometrų koncertinos. Visas tvoros su koncertina ilgis bus kiek daugiau nei 500 km. Viso projekto vertė – apie 120 mln. eurų.  

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.