Šiuo metu vėlyvesnių porų jaunikliai dar vis lankosi lizdavietėse maitinami tėvų, tačiau jau greitai prasidės vadinimas „atsirišimas“ nuo gimtų lizdų. Prasidėjus savarankiškam gyvenimui dalis jauniklių pamigruos kiek toliau, o kiti dar laikysis gimtų lizdaviečių apylinkėse, kartais užsukdami ir į savo buvusius namus.
Priminsime, kad su šia rūšimi šalyje dirbama jau beveik trisdešimt metų, o šiame amžiuje daugiau dėmesio buvo skiriama rūšies tyrimams centrinėje šalies dalyje bei pamaryje. Kasmet vykdoma šių paukščių lizdaviečių patikra, naujų paieška, įvertinamas šių paukščių perėjimo sėkmingumas, kylančios grėsmės, jaunikliai išmatuojami, apžieduojami, įvertinama jų būklė, surenkami įvairūs lizdaviečių parametrai, naujų lizdų informacija suvedama į Saugomų rūšių informacinę sistemą.
„Padėkime ereliams“ feisbuko nuotr.
Kasmet savo tyrimų plotuose kontroliuojame apie pusšimtį jūrinių erelių porų, o lizdų patikriname daugiau kaip šimtą. Apibendrinus rezultatus galime pasakyti, kad šiais metais stebėjome 72 erelių poras, iš kurių kiek daugiau nei pusė – 53 proc. – perėjo sėkmingai, kai tuo tarpu daugiametis vidurkis yra 63 proc. Sėkmingai perėjusioms poroms teko po 1,8 išauginto jauniklio, o tai yra šiek tiek daugiau nei vidurkis. Trumpai tariant, šiemet jauniklius išaugino mažiau porų, tačiau sėkmingai perėjusios jų išaugino daugiau. Su talkininkų pagalba pavyko apžieduoti 36 šių paukščių jauniklius. Metams dar nesibaigus jau surastas net 21 naujas lizdas!
„Padėkime ereliams“ feisbuko nuotr.
Darbus koordinavo Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai, kurie už pagalbą dėkingi Mažosios Lietuvos bei Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijų, Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistams, Ventės rago ornitologams, Dariui Musteikiui, Sauliui Lileikiui, Mindaugui Survilai bei daugeliui, kurie prisidėjo prie šių kasmetinių, sunkių, bet prasmingų darbų!
