Didžiausias dėmesys bus skiriamas be šalmo važiuojantiems dviratininkams.

Pirmieji policijos ir akcijos iniciatorės – ERGO bendrovės – dėmesio susilauks sostinės dviratininkai. Ketvirtadienio rytą jų laukia didysis akcijos reidas Vilniaus katedros aikštėje, o vėliau tokie reidai vyks visoje Lietuvoje. Policijos ir draudikų akcija tęsis iki pat didžiausio šalyje dviračių entuziastams skirto renginio „Velomaratonas“, vyksiančio rugpjūčio 21 d., pradžios.

Akcijos metu bus demonstruojamas eksperimentas, vaizdžiai iliustruojantis, kokie sužalojimai gresia dviratininkui patyrus avariją be šalmo ir su juo. Specialiame autobuse įrengtame mobiliame reido štabe bus demonstruojama filmuota medžiaga iš Lietuvos kelių policijos reidų, kuomet buvo stabdyti dviratininkai. Taip pat bus galima laimėti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įsteigtus prizus – dviratininko šalmus.

„Visoje Lietuvoje beveik iki vasaros pabaigos planuojami vykdyti reidai bus draugiški dviratininkams, jais siekiama ne nubausti vairuotojus, o atkreipti dėmesį į važiavimo dviračiu saugumą, priemones, kurios padeda išvengti skaudžių nelaimių ir sužalojimų. Statistika rodo, kad dviračių vairuotojai dar pernelyg dažnai nukenčia eismo įvykiuose, o dažnas nežino ar nepaiso kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų ir rekomendacijų, todėl stengsimės vairuotojams juos priminti“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys.

Anot policijos atstovo, reidų metu dviratininkams, kurie važiuoja nedėvėdami šalmų, bus maloniai primenama, kad šalmas yra viena efektyviausių priemonių, padedančių išvengti rimtų sužalojimų nelaimingų atsitikimų metu. Akcijos metu policija taip pat skirs dėmesį dviračių techninei būklei, dviratininkams privalomų atšvaitų naudojimui, pedalus minančiųjų drausmei.

„Važiuojant dviračiu šalmas gali ne tik apsaugoti nuo sunkių traumų, bet ir išgelbėti gyvybę – tai nuolat kartoja ir mūsų ekspertai, ir policijos pareigūnai bei su dviratininkų sužalojimais susiduriantys medikai. Pastebime, kad Lietuvoje dviratininkų sąmoningumas, pastangos važiuoti saugiai kiekvienais metais auga, daugėja šalmą dėvinčių vairuotojų, tačiau vis dar nemaža dalis dviračių mėgėjų nepagalvoja apie galimas rizikas, pamiršta ar nežino kelių eismo taisyklių reikalavimų ir rekomendacijų. Šia iniciatyva norime pasiekti būtent tokius dviratininkus, paskatinti juos labiau rūpintis savo saugumu, dėvėti šalmą net jei tai ir nėra privaloma“, – sako Saulius Jokubaitis, „ERGO Insurance SE“ Lietuvoje generalinis direktorius.

Šiuo metu galiojančiose kelių eismo taisyklėse numatoma, kad važiuojant keliu šalmą dėvėti privalo jaunesni nei 18 metų amžiaus dviratininkai, kitiems tą daryti rekomenduojama. Šalmus dėvėti privalo ir vežami nepilnamečiai dviračių keleiviai. Be to, visi dviračiai gale turi turėti pritvirtintą raudonos spalvos atšvaitą arba šios spalvos žibintą, o iš abiejų dviračio pusių prie stipinų ar ratų diskų turi būti pritvirtinti oranžinės spalvos atšvaitai.

Važiuojant dviračiu važiuojamąja kelio dalimi taip pat yra privalu dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba įsijungti baltos spalvos žibintą priekyje bei raudonos spalvos žibintą gale. Važiuojant keliu tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui privalu ne tik dėvėti ryškiaspalvę liemenę, bet ir įsijungti žibintus. Dviratininkai, kaip ir kiti eismo dalyviai, turi paisyti kelio ženklų, būti dėmesingi, rūpintis savo ir kitų eismo dalyvių saugumu.

Per šiuos metus Lietuvoje eismo įvykių metu jau sužeistas 121 dviračio vairuotojas, penki neteko gyvybės.

Ketvirtadienį startuosiantys policijos reidai nėra pirmoji „ERGO Insurance“ Lietuvoje inicijuojama akcija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į dviratininkų saugumą. Praėjusiais metais „Velomaratono“ metu bendrovė ragino dviratininkus pasirašyti „Dviračių tako kultūros manifestą“, rengė dviratininkams skirtų šviesą atspindinčių aksesuarų dirbtuves. Prieš tai ERGO skatino dviratininkus likti matomais kelyje ir rengė tam skirtus edukacinius bei kūrybinius užsiėmimus.

Į draudimo bendroves dažniausiai kreipiamasi norint apsidrausti nuo realių grėsmių ir rizikų – pradedant turto vagystėmis, gaisrais ar stichinėmis nelaimėmis ir baigiant nelaimingais atsitikimais bei traumomis. Vis dėlto draudikams kartais tenka išgirsti ir ne tokių įprastų prašymų. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius sako, kad teoriškai galima apsidrausti beveik nuo bet kokios rizikos, tačiau ne visuomet tai daryti yra racionalu, o neįprastos draudimo paslaugos gali kainuoti labai brangiai. Nepaisant to, pasaulyje yra žinoma daugybė atvejų, kai vedami keistų baimių ir motyvų žmonės ar net juridiniai asmenys ryžtasi draustis nuo netikėčiausių dalykų.

Milijonų verti skonio receptoriai ir šypsenos

Didžios Britanijos draudimo rinkos „Lloyd's of London“ duomenimis, apie 60 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų yra apsidraudę nuo nežemiškos kilmės būtybių pagrobimo, vampyro įkandimo ar vilkolakio užpuolimo. JAV gyventojai taip pat gana noriai naudojasi kai kurių draudimo bendrovių siūlomomis paslaugomis drausdamiesi nuo panašių incidentų. Apsidrausti nuo ateivių pagrobimo čia vidutiniškai galima už 150 JAV dolerių, o žadamos draudimo išmokos siekia net iki pusantro milijono dolerių. Tiesa, vargu, ar kam yra tekę jomis pasinaudoti.

Žemiškiau skamba draudimas, atlyginantis finansinę ir moralinę žalą, patirtą prie altoriaus, palikus nuotakai ar jaunikiui. Norinčių apsidrausti nuo tokio įvykio Jungtinėse Valstijose taip pat netrūksta, o tokias paslaugas siūlo bent kelios draudimo bendrovės.

Prie keisčiausių draudimų būtų galima priskirti ir atvejus, kuomet į draudikus kreipiasi tam tikras savo kūno dalis ar organus itin branginantys asmenys. Kojos, rankos, plaukai, šypsena, liežuvis ir dar daugelis kitų kūno dalių buvo draustos šimtams tūkstančių ar netgi milijonams dolerių. Dažniausiai su tokiais prašymais kreipiasi muzikos, kino ar sporto žvaigždės, tačiau pasitaiko ir kitų profesijų atstovų – pavyzdžiui, maisto kritikų, apdraudžiančių savo skonio receptorius 400 tūkst. dolerių suma.

Draudžiasi net ir nuo praktiškai neįmanomo

Verslo įmonės drausdamosios paprastai siekia pašalinti tam tikras su savo veikla susijusias rizikas, tačiau kartais šis atsargumas gali būti ir kiek komiškas. Štai viena britų kelionių agentūra, organizuojanti atostogas egzotiškuose kraštuose, apdraudė savo klientus nuo traumų, patirtų ant galvos užkritus kokoso riešutui. Tokių priemonių imtis bendrovę paskatino atgarsio susilaukę pseudomoksliniai tyrimai apie mirtinus atvejus, kuriuos sukėlė nuo palmių krentantys kokoso riešutai.

Žymiąją Lochneso pabaisą daugelis laiko tik legenda, tačiau dar prieš keletą dešimtmečių buvo nemažai entuziastų, pasišovusių šį gyvį sučiupti. Škotijos viskio gamintojai „Cutty Sark“ aštuoniasdešimtaisiais nusprendė paskatinti nuotykių ieškotojus ir pasiūlė pusantro milijono JAV dolerių atlygį pagavusiems šią paslaptingą būtybę. Atrodytų, bepigu siūlyti tokio dydžio premijas, kai šansų pričiupti greičiausiai neegzistuojantį gyvį nėra. Vis dėlto kompanija apsidraudė nuo tokios galimybės. „Lloyd's of London“ sutiko apdrausti bendrovę, tačiau aiškiai apibrėžė, kokius kriterijus turi atitikti sugautas padaras, kad būtų pripažintas garsiąją ežero pabaisa.

Nuo netikėtos kitų sėkmės draudžiasi ir sporto renginių organizatoriai. Pavyzdžiui, golfo turnyruose siūlomi didžiuliai piniginiai prizai dalyviams, kurie įridens kamuoliuką į duobutę iš pirmo karto. Nors šansai tai padaryti yra itin menki, organizatoriams tektų nemenki nuostoliai, jei vienam laimingajam pasisektų. Siekdami to išvengti sporto turnyrų organizatoriai kreipiasi į draudimo bendroves.

Lietuviai su keistais prašymais kreipiasi retai

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius sako, kad itin keistų ar netikėtų pageidavimų apsidrausti sulaukiama gana retai, o didžioji dalis klientų domisi standartiniais draudimo produktais.

„Nemaža dalis siūlomų paslaugų, pavyzdžiui, transporto draudimo, apima platų spektrą rizikų, todėl įsigyjant jas dažniausiai nėra poreikio išskirti specifines grėsmes“, – sako T.Nenartavičius. „Kalbant apie draudimą nuo egzotiškesnių, rečiau pasitaikančių rizikų, esame gavę prašymų apdrausti smuikininkų, pianistų rankas. 1999 m. ir 2000 m. sandūroje gavome daug prašymų apdrausti skaitmeninėje laikmenoje esamus duomenis, nes žmonės baiminosi, kad keičiantis metams pasikeis duomenų formatas ir jie išnyks“.

Tiesa, pasak draudimo eksperto, šiandien toks prašymas nieko nebestebina. Atvirkščiai, draudimo bendrovės net siūlo atskirus produktus nuo kibernetinių įsilaužimų ir duomenų praradimo.

Nekasdienių prašymų kartais pateikia ir įmonės. Draudikai pamena gavę keletą užklausų iš biokurą gaminančių įmonių, kurios norėjo apsidrausti nuo verslo nutraukimo dėl gyvūnų mėšlo trūkumo, kuris yra biokuro sudedamoji dalis. Europos bendrovei „ERGO Insurance“ Lietuvoje taip pat teko gauti pageidavimų apdrausti saulės energiją gaminančią įmonę nuo nepakankamo saulės šviesos kiekio.

Pasak T. Nenartavičiaus, svarstant neįprastus draudimo variantus visuomet reikia įvertinti, ar tikrai toks draudimas apsimoka finansiškai, ar rizikos tikimybė, galimai jos padaryta žala yra adekvati draudimo kainai, galiausiai, ar draudimas neprasilenkia su sveiku protu.

Kelionės automobiliu – ne visuomet tik malonus pasivažinėjimas. Dažnai jas lydi įtampa ir stresas, o vairuotojų kasdienybę apkartina pasitaikančios avarinės situacijos ar eismo įvykiai, sukelti nedrausmingų, nekultūringų ar paprasčiausiai nepatyrusių vairuotojų. Nors įvairių sudėtingų situacijų kelyje gali pasitaikyti visiems, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai išskiria keturis vairuotojų tipus, kurie dažniausiai pridaro nemalonumų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Nepatyręs naujokas – ir nebūtinai su klevo lapu

Vieni iš dažniausiai avarines situacijas sukeliančių vairuotojų, kitų eismo dalyvių neretai pravardžiuojami „klevo lapais“. Prie vairo neseniai sėdę asmenys dar tik tobulina savo vairavimo įgūdžius, tad net menkiausias jų neapdairumas gali baigtis liūdnai.

„Rizika jauniems vairuotojams sukelti incidentą kelyje yra išties didesnė. Patirties trūkumas įvertinamas ir draudžiant neseniai teisę vairuoti įgijusių vairuotojų automobilius“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas. „Kita vertus, net, jei asmuo teisę vairuoti turi jau ne vienerius metus, tai dar nereiškia, kad jis yra sukaupęs pakankamai realios patirties keliuose“.

Anot R. Bieliausko, pasitaiko gyventojų, kurie vairuotojo pažymėjimą turi gerus dešimt metų, tačiau prie vairo sėda vos keletą kartų per metus. Tokiu atveju net vairuotojui stengiantis laikytis visų eismo taisyklių, neviršyti greičio paprasčiausia įgūdžių stoka gali pakišti koją ir sukelti avarinę situaciją.

Draudimo ekspertas sako, kad nemalonių incidentų gali padėti išvengti tik maksimali vairuojančiojo koncentracija ir atidumas bei visų eismo dalyvių supratingumas ir pagarba vienas kitam. Matant tam tikroje situacijoje pasimetusį ar ne visai užtikrintai manevruojantį vairuotoją reikėtų suteikti jam daugiau erdvės, nepulti raginti jo garsiniu signalu ar piktais gestais. Svarbiausia – nesudaryti situacijos, kurioje nepatyręs vairuotojas dar labiau pasimestų.

Išsiblaškėlis viena ranka vairuoja, kita – naršo „Facebook“

Sėdus prie vairo visą dėmesį derėtų skirti kitiems eismo dalyviams ir kelio ženklams, tačiau dalis vairuotojų mano, kad vairavimą galima suderinti su kitomis veiklomis. Tokius vairuotojus draudikai taip pat priskiria prie potencialių eismo įvykių sukėlėjų.

„Net sekundėlei prarastas budrumas, į šalį nukreiptas žvilgsnis gali brangiai kainuoti“, – teigia R. Bieliauskas. „Nepaisant to, vairuojant įsigudrinama ir papusryčiauti, ir patikrinti socialinius tinklus, elektroninį paštą, jau nekalbant apie pokalbius mobiliuoju telefonu“.

Draudimo eksperto teigimu, eismo įvykiai sukeliami net ir, atrodytų, visai nekaltose situacijose, kai automobilio grotuve bandoma pakeisti muziką, užsižiūrima į navigacijos įrangos ekraną,  pernelyg įsijaučiama į pokalbius su keleiviais arba tiesiog pasilenkiama pakelti nukritusio vandens buteliuko.

„Vairuojant saugiai visus pašalinius darbus reikėtų atidėti arba patikėti šalia esantiems keleiviams, pasirūpinti laisvų rankų įranga telefonui“, – įsitikinęs draudimo ekspertas.

Nekantruolis – kai noras būti pirmesniam baigiasi eismo įvykio deklaracijos pildymu

Nemažai problemų keliuose, draudikų teigimu, pridaro visur ir visuomet pirmi norintys būti vairuotojai, bandantys užlįsti prieš kitus eismo dalyvius, kamščiuose pastoviai besirikiuojantys iš vienos eismo juostos į kitą, bet kokia kaina mėginantys apvažiuoti gatvėje besiparkuojančius automobilius. Tokie nekantruoliai daugiausiai žalos pridaro miestų gatvėse, dažniausiai sukelia smulkius, tačiau nuotaiką gadinančius eismo įvykius, o taip pat ir transporto spūstis.

„Vairuojant dažniausiai galioja posakis – neskubėk ir būsi pirmas. Deja, dalis vairuotojų nelinkę juo vadovautis ir pridaro bereikalingų problemų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, apsunkina eismą keliuose ir gatvėse“, – sako R. Bieliauskas.

Anot eksperto, pastarojo tipo vairuotojai yra geras bendros eismo kultūros šalyje indikatorius, todėl augant eismo dalyvių sąmoningumui, beatodairiškų nekantruolių gatvėse turėtume sutikti vis rečiau. Pasak eksperto, pagarba vienas kitam kelyje yra esminis sprendimas, kuris galėtų sumažinti autoįvykių skaičių keliuose.

Kelių erelis – grėsmės eismo saugumui ir žmonių gyvybėms

Nepatyrę, išsiblaškę ar itin nekantraujantys vairuotojai gali tapti tikru galvos skausmu kitiems eismo dalyviams, tačiau pati pavojingiausia vairuotojų kategorija keliuose, draudiko įsitikinimu, yra nedrausmingi, kelių eismo taisyklių nepaisantys, greitį viršijantys, prie vairo neblaivūs sėdantys asmenys. Šis tipas linkęs pervertinti savo vairavimo sugebėjimus, nepaiso kitų eismo dalyvių saugumo, todėl dažnai sukelia itin skaudžias eismo nelaimes.

„Deja, bet tokių vairuotojų mūsų keliuose vis dar pasitaiko nemažai, o jų sukeltose avarijose nukenčia ne tik transporto priemonės, bet ir sužalojami žmonės“, – pabrėžia R. Bieliauskas.

Draudikų atstovo teigimu, pastebėjus pavojingai manevruojantį, dideliu greičiu skriejantį, galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, reikia nedelsiant apie tai informuoti kelių policiją, nuo tokios transporto priemonės laikytis didesniu atstumu. Pačiam bandyti sustabdyti tokį vairuotoją yra gana pavojinga, todėl reiktų tai palikti specialistams, kad kelyje nesukiltų dar didesnis chaosas. 

R. Bieliauskas taip pat primena, kad eismo įvykiai sukelti vairuojant chuliganiškai ar neblaiviam pripažįstami nedraudžiamaisiais, o nuostoliai kaltininkui tokiu atveju neatlyginami net ir turint Kasko draudimą.

Atėjus pavasariui į automobilius sėdusius vairuotojus kaip ir kasmet vis dažniau pasitinka ne tik maloniai šildanti saulė, bet ir eismo dalyvių erzinti nepaliaujanti problema – duobės. Lietuvos keliuose. Šiemet dėl neįprastai šiltos žiemos Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje fiksuoja net 20 proc. mažiau pranešimų dėl duobių padarytos žalos. Tiesa, džiaugtis dar per anksti – manoma, kad didžiausias klientų bumas draudikus užklups pavasariui jau įsibėgėjus.

„Praėjusiais metais jau pirmosiomis pavasario dienomis buvo fiksuojama dešimtys draudžiamų įvykių, kuomet dėl duobės kelyje padaroma žala automobiliui. Šį pavasarį tokių įvykių kol kas registravome mažiau“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. „Daugiausiai pranešimų apie dėl duobių sugadintus automobilius sulaukėme didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje“.

Vis tik, draudimo eksperto įsitikinimu, visų dėl duobių keliuose po žiemos patirtų nuostolių mastas turėtų paaiškėti kiek vėliau, nes gerėjant orams, o kartu ir eismo sąlygoms, į gatves išvažiuoja vis daugiau vairuotojų. Be to, ir defektų keliuose dėl permainingų orų padaugėja pavasariui jau įsibėgėjus. Dėl palankių oro sąlygų vairuotojai leidžia sau važiuoti daug didesniu greičiu, todėl žalos įvažiavus į duobę būna didesnės nei judant lėtai. 

Lietuvos kelių policijos tarnybos bendrųjų reikalų grupės vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič teigimu, didžiausia rizika apgadinti automobilį įvažiavus į duobę kyla atlydžio dienomis, kai besiveriančios duobės užtvindomos vandeniu ir pastebėti jas tampa sudėtinga.

Esant tokioms sąlygoms kelių policijos specialistė rekomenduoja vairuotojams sumažinti greitį bei būti itin atidiems ir atsargiems, o pastebėjus kliūtį kelyje pavojingą vietą pažymėti bei pranešti apie ją policijai ar kelią prižiūrinčiai įmonei.

„Nuostoliai dėl nepastebėtos duobės kelyje gali siekti nuo 50 iki kelių tūkstančių eurų“, – pažymi A. Pilčicas. „Dažniausiai nukenčia automobilių padangos, ratlankiai, pakabos dalys“.

Anot draudikų atstovo, bendrovei yra tekę atlyginti ir 3 tūkst. eurų nuostolius, kuomet vairuotojui dėl įvažiavimo į duobę teko keisti dvejas automobilio padangas, ratlankius bei atlikti pakabos remontą.

Kasko draudimu apsidraudusiems vairuotojams apgadinus automobilį dėl duobės kelyje draudikai rekomenduoja iškviesti policijos pareigūnus, kad šie užregistruotų eismo įvykį. Nustačius, kad kelio ruožas nebuvo paženklintas kelio defektus žyminčiais ženklais ir vairuotojas duobės negalėjo išvengti, draudimo išmoka išmokama netaikant sutartyje numatytos franšizės.

Dėl duobės patirta žala Kasko draudimu apsidraudusiems vairuotojams atlyginama visuomet, išskyrus atvejus, kai eismo įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju. Pavyzdžiui, tuomet, jei vairuotojui nustatomas girtumas.

Tik privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę apdraudę gyventojai, patyrę nuostolių dėl netvarkingų kelių, eismo įvykį taip pat turėtų užregistruoti kelių policijoje, o dėl žalos atlyginimo kreiptis į įmonę ar savivaldybę, prižiūrinčią kelio ruožą.

Nors traumos dažniausiai asocijuojasi su nutrūktgalviškais vairuotojais, apsnigtais keliais ar piktais mušeikomis, pasitaiko ir tokių atvejų, kai nelaimės ištinka atrodo pačiose nekalčiausiose vietose. Bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, pernai pačios keisčiausios traumos žmonių tykojo kirpykloje bei mokyklos klasėje.

„2014 m. gavome pranešimą apie mokytoją, kuriai bevedant pamoką ant galvos užkrito pakabintas bareljefas. Pedagogę nuo smūgio ištiko smegenų sukrėtimas. Kitas atvejis nutiko grožio salone, kur žmogus buvo sužalotas specialisto jį bekerpant“, – pasakojo Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Pasak jo, kartais traumos įvyksta ne dėl susiklosčiusių aplinkybių, o dėl pačių žmonių neatsargumo. Vienas iš pavyzdžių, kliento trauma sportuojant, kurią lėmė netvarkingas pasiruošimas aktyviai veiklai. Pamiršus ar patingėjus nusiimti kaklo pakabuką šis sportuojant žmogui išmušė dantį. 

2014 m. draudimo kompanija Lietuvoje kompensavo ir kelias itin brangias bei skaudžias traumas, kurios ne tik kainavo kelias dešimtis tūkstančių eurų, bet ir nusinešė ne vieną gyvybę. Vienas iš tokių įvykių nutiko apdraustajam įlipus į gardą su buliais, kurie žmogų negyvai užbadė. Mirtinos nelaimės žmonių tykojo ir kelyje, ir statybų aikštelėse ir net darbo vietose.

„Tragiškų įvykių pasitaiko kiekvienais metais. Dažniausiai gyvybes pasiglemžia autoįvykiai, tačiau netrūksta ir kitokių aplinkybių: nužudymų, nelaimingų atsitikimų su elektros srove. Minėtų aukų šeimoms 2014 m. buvo išmokėtos sumos nuo 15 iki 30 tūkst. eurų. Deja, draudikai negali sugrąžinti prarasto šeimos nario, tačiau gali prisidėti bent prie to, kad šeima turėtų mažiau finansinių problemų po tokios tragedijos“, – teigia A. Pilčicas.

Iš viso 2014 m. „ERGO Insurance“ Lietuvoje klientams ir jų šeimoms už patirtas traumas išmokėjo beveik 900 tūkst. eurų. Šiais metais draudikai jau užfiksavo netoli 1000 įvykių, kuriuose nuo įvairių traumų nukentėjo Lietuvos gyventojai.

Pirmąjį šių metų pusmetį augo mažmeninės prekybos komunikacija, o nuomonės lyderiu išlieka banko „Swedbank“ analitikas, rodo naujausias rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės „TNS LT“ tyrimas.

Aktyviausiai šiemet komunikavo „Swedbank“ atstovai, kurių citatų įvairiose žiniasklaidos priemonėse priskaičiuota beveik 1,5 tūkst., iš jų daugiau nei trečdalis priklausė vyriausiajam banko ekonomistui Nerijui Mačiuliui. Po to sekė SEB bankas ir mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“, pranešė „TNS LT“.

Tyrimų bendrovės Komunikacijos analizės vadovo Lino Spėčiaus teigimu, šiemet, palyginti su pirmuoju pusmečiu pernai, bankų atstovų ir jų citatų skaičius sumažėjo 15 proc., draudimo - 15 proc., telekomunikacijų segmente rodikliai išlieka stabilūs.

„Daugiausiai permainų mažmeninės prekybos sektoriuje – 62 proc. padaugėjo nuomonės lyderių ir ketvirtadaliu - jų citatų. Tam įtakos galėjo turėti padidėjęs žiniasklaidos dėmesys šiam segmentui po „Maxima“ krizės praėjusių metų pabaigoje“, – pranešime spaudai sakė L.Spėčius.

Be N.Mačiulio, nuomonės lyderių penketuke taip pat yra Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda,  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Draudimo segmente kaip nuomonės lyderis pirmavo „Ergo Insurance” atstovas Audrius Pilčicas, mažmeninės prekybos - „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė, telekomunikacijos - „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas.

„TNS LT“ duomenimis, šiemet žiniasklaidoje pasisakė 429 verslo sektorių atstovai bei 25 ekspertai, atstovaujantys verslo organizacijoms ar akademiniams sluoksniams, o jų citatos buvo skelbtos 9623 kartus.

Tyrimo metu buvo analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stotys ir 5 televizijos kanalai.

Likus mažiau nei mėnesiui iki jubiliejinio - penktojo - "Velomaratono" starto, į renginį vis aktyviau įsitraukia įvairios organizacijos ir bendruomenės. Vienos organizacijos buria tarptautines komandas, kitos - skatina darbuotojus per metus įveikti bent 12 iššūkių. Nuošalyje nelieka valstybinės įstaigos ir netgi Lietuvos kariuomenė.

Aktyviausia tarp įmonių - prieš dvejus metus prie "Velomaratono" iniciatyvos prisijungusi ERGO. Įmonių grupė yra ne tik renginio partnerė, bet ir aktyvi dalyvė, kuri šiais metais užsibrėžė suburti tarptautinę komandą.

"Saugumo svarba neturi sienų. Tuo mes, kaip draudikas, įsitikiname beveik kasdien susidurdami su nelaimingais atsitikimais visose Baltijos šalyse, kuriose ERGO veikia. Džiaugiuosi, kad kaip tarptautinė komanda mes prisidedame prie socialinių iniciatyvų, skatinančių saugumą, puoselėjimo. Pavasarį kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos dalyvavome Rygos bėgimo maratone, o dabar "Velomaratono" metu su kolegomis estais ir latviais propaguosime saugią važinėjimo dviračiais kultūrą. Mūsų bendrovėje nacionaliniai skirtumai jau seniai nebėra trūkumas, atvirkščiai, atviru dialogu bei vieninga komandine dvasia kuriama vertė ir supratimas", - sakė Europos bendrovės "ERGO Insurance" Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.

"Velomaratone" entuziastingai nusiteikusi dalyvauti yra ir Lietuvos kariuomenė.

"Vienybėje - jėga, o tikėjime - mūsų visų pergalė" - tokiu šūkiu LK Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika su nemažu būriu krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių karių ir civilių, su garbingai iškeltomis kariuomenės pajėgų vėliavomis, išbandys savo jėgas trasoje.

Lietuvos kariuomenė itin palaiko tokius sporto renginius kaip "Velomaratonas," nes jie ugdo pilietiškumą ir patriotiškumą, stiprina kariuomenės ir visuomenės vienybę.

Tuo tarpu IT bendrovė "Baltic Amadeus" savo darbuotojams atrinko 12 iššūkių, kuriuos skatina įveikti per metus.

"Kad dalyvavimas sporto varžybose būtų įdomesnis ir vienytų visus mūsų darbuotojus, sugalvojome savo vidinį iššūkį: atrinkome 12 varžybų visiems metams. Vienas jų - "Velomaratonas". Tokiu būdu siekiame paskatinti aktyviau įsitraukti į įmonės vidinį gyvenimą, bet tuo pačiu ugdyti sveiką gyvenimo būdą", - sakė "Baltic Amadeus" marketingo vadovas Darius Dužinskas.

Idėjinio renginio autoriaus Benedikto Vanago teigimu, smagu, kad įmonės išnaudoja galimybę kurti kolektyvo komandinę dvasią.

"Kiekvienais metais sulaukiame vis didesnio bendruomenių įsitraukimo. Ypatingai skatiname pilietiškai nusiteikusius visuomenės narius bei organizacijas burtis į komandas bei "Velomaratone" važiuoti už gražias idėjas ir iniciatyvas. "Velomaratonas" yra puiki platforma, kuria pasinaudojus galima ne tik skatinti aktyvų darbuotojų, kolegų įsitraukimą, bet taipogi atkreipti visuomenės dėmesį į aktualius klausimus", - sakė renginio organizatorius.

Rugpjūčio 16 dieną baigsis nemokama registracija į didžiausią sporto renginį Lietuvoje - "Velomaratoną". Po jos pabaigos besiregistruojantiems mėgėjams bus taikomas starto mokestis. Šis mokestis padidės sportininkams bei "Semi-sport" dalyviams. Vaikų registracija iki pat starto išliks nemokama.

Rugpjūčio 24-ąją startuosiančiame penktajame "Velomaratone" numatyta, kad renginys prasidės "Quadrum Business City" sportininkų važiavimu. Su jais kartu startuos ir "Semi-sport" grupė. Programą pratęs vaikų važiavimas, o renginį vainikuos gausiausias ERGO mėgėjų važiavimas. Taip pat šiemet ERGO visiems norintiems "Velomaratono" dalyviams dovanos draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

Draudikai apskaičiavo, kad visiems automobilių savininkams pavojingiausias mėnuo – liepa. Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ trejų pastarųjų metų duomenys Lietuvoje rodo, jog liepa dėsningai tampa aktyviausiu automobilių vagių mėnesiu. Tikimybė karščiausią metų mėnesį prarasti automobilį yra 1 iš 303 – daugiau nei pusantro karto didesnė už metinę automobilių vagysčių tikimybę (1 iš 464).

Liepos mėnuo šalyje tendencingai išsiskiria kaip patraukliausias mėnuo automobilių vagims. Pavyzdžiui, jeigu per 2013 metus vien „ERGO Insurance“ Lietuvoje užfiksavo daugiau nei pusšimtį transporto priemonių vagysčių, beveik kas penktas iš šių nusikaltimų buvo įvykdytas liepos mėnesį. Antras pagal automobilių vagystės tikimybę pastaraisiais metais yra sausis – šį mėnesį buvo pavogta penktadaliu mažiau automobilių nei liepą.

„Vagių dėmesį patraukia neįprastose, o ypatingai nuošalesnėse vietose palikti automobiliai. Vasarą žmonės skuba, nori greičiau atsidurti prie vandens telkinio ar poilsiavietėje, o visur – sausakimša, todėl poilsiautojai negalvodami palieka automobilį ten, kur pavyksta rasti vietos. Toks automobilio statymo būdas gal ir išsprendžia laikinas problemas, tačiau vagims nusižiūrėjusiems automobilį, darbas labai palengvėja ir dažniausiai būna sėkmingas“, – teigia „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.

Pasak jo, bendrai automobilių vagysčių statistika kasmet mažėja, tačiau vagys veikia tikslingiau ir labai organizuotai. Automobilių vagystės gerai koreliuoja su bendra automobilių paklausa, o tai reiškia, kad nusikaltėlių dėmesį greičiau atkreips naujesnis ir populiaraus prekės ženklo automobilis.

Daugiausia automobilių vagysčių per trejus pastaruosius metus buvo įvykdyta 2011 m. liepos mėnesį – tuomet į „ERGO Insurance“ Lietuvoje dėl pavogtų automobilių kreipėsi du kartus daugiau klientų nei paprastai. Tikimybė 2011 m. liepą staiga neberasti savo automobilio buvo dar didesnė – 1 iš 259.

Draudikų nuomone, liepos mėnuo šalyje paprastai laikomas karščiausiu vasaros mėnesiu, todėl natūralu, kad žmonės noriai renkasi atostogas ar ilguosius savaitgalius praleisti Lietuvos pajūryje arba kituose gamtos kampeliuose, kur įprasta vykti nuosavu automobiliu. Poilsiautojų antplūdis populiariausiuose kurortuose, atostogoms būdingas išsiblaškymas ir be priežiūros palikti automobiliai – tai viskas, ko reikia automobilių vagims.

Iš viso per praėjusius metus vien „ERGO Insurance“ Lietuvoje registravo 55 automobilių vagystes – kiek mažiau nei pernai ar užpernai. Jų savininkams bendrovė išmokėjo daugiau kaip 1 mln. litų.