JAV Senatas ketvirtadienį patvirtino generaline prokurore Lorettą Lynch (Loretą Linč), kuri tapo pirmąja šį postą užėmusia juodaode moterimi.

Buvusi aktyvi kovotoja su terorizmu 21-ą mėnesį, kurie liko iki Baracko Obamos (Barako Obamos) kadencijos pabaigos, vadovaus JAV teisingumo departamentui, tapdama aukščiausio rango šalies teisingumo sistemos pareigūne.

L.Lynch kandidatūra buvo patvirtinta 56 balsais prieš 43, kai ją palaikė dešimt respublikonų, išreiškusių kitokią negu jų partijos poziciją.

Generalinės prokurorės tvirtinimo procedūra užsitęsė kelias savaites, virtusi įnirtingu ginču dėl abortų klausimo.

Ji perima postą iš karjerą baigiančio generalinio prokuroro Erico Holderio (Eriko Holderio), kurį respublikonai kritikavo be jokių diskusijų palaikant B.Obamos politiką.

L.Lynch kandidatūros patvirtinimas užbaigė kelis mėnesius trukusį procesą, kuris, kaip atkreipė dėmesį demokratai, truko ilgiau negu septynių ankstesnių generalinių prokurorų kandidatūrų svarstymai kartu sudėjus.

„Šiandien Senatas galutinai patvirtino Lorettą Lynch naująja Amerikos generaline prokurore – ir Amerika dėl to gyvens geriau“, – sakoma B.Obamos pranešime.

55 metų L.Lynch dirbo Niujorko Rytų rajono federaline prokurore, kur nenuilstamai persekiojo organizuoto nusikalstamumo narius ir įtariamus teroristus.

Fergusono baltaodžio policininko neteis, nors mieste reguliariai „taikomasi į juodaodžius“

JAV teisingumo departamentas trečiadienį atsisakė patraukti atsakomybėn baltaodį policininką, kuris nušovė neginkluotą juodaodį paauglį Michaelą Browną (Maiklą Brauną) Misūrio valstijos mieste Fergusone, tačiau savo ataskaitoje nurodė, kad vietos teisėsauga sistemingai taikydavosi į afroamerikiečius.

Pernai rugpjūtį tame Sent Luiso priemiestyje įvykęs mirtinas incidentas išprovokavo pasipiktinimą visoje šalyje ir paskatino atkreipti dėmesį į teisėsaugos ir juodaodžių amerikiečių santykius. Policijos taktika taip pat buvo griežtai kritikuojama.

Didžioji žiuri pernai lapkritį taip pat nutarė, kad baltajam pareigūnui Darrenui Wilsonui (Darenui Vilsonui) neturėtų būti pateikti kaltinimai dėl 18-mečio M.Browno žūties, todėl tam policininkui nebegresia jokios teisinės sankcijos.

„Kadangi Wilsono veikė ne dėl aiškių nusikalstamų ketinimų, neįmanoma be pagrįstų abejonių įrodyti prisiekusiesiems, kad jis pažeidė (M.Browno pilietines teises), kai iššovė iš savo ginklo į Browną“, – sakoma oficialioje ataskaitoje.

„Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių ši byla nėra verta baudžiamojo persekiojimo ir turėtų būti uždaryta“, – pridūrė Teisingumo departamentas.

Paauglio nužudymas gyvenamojo rajono gatvėje miestelyje, kuriame gyvena daugiausiai juodaodžiai, bet dauguma policijos pareigūnų yra baltieji, išprovokavo kelias savaites trukusius protestus Fergusone ir kituose miestuose, per kuriuos kartais prasiverždavo smurtas.

D.Wilsonas sakė Sent Luiso didžiajai žiuri, kad rugpjūčio 9-ąją nušovė M.Browną gindamasis, kai jaunuolis esą mėgino atimti iš jo pistoletą.

Bet kiti incidento liudininkai tvirtino, kad M.Brownas laikė iškėlęs rankas, kai pareigūnas, dabar jau nebedirbantis Fergusono policijoje, šovė į paauglį ir jį nužudė.

M.Browno šeima savo pranešime pareiškė, kad trečiadienį priimtas sprendimas yra „nuviliantis“.

Artimieji taip pat sakė laukiantys „tikrų pokyčių“ po to, kai Teisingumo departamento tyrimas atskleidė, kad Fergusono policija pasižymi „rasiniu šališkumu ir (išankstiniu asmenų) charakterizavimu“.

„Jeigu tų pokyčių įvyks, mūsų sūnaus mirtis nebus bergždžia“, – sakė Brownai.

Teisingumo departamento dokumente dėl Fergusono policijos departamento metodų, kurį JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis) įvardijo kaip „griežtą ataskaitą“, sakoma, kad tyrimas atskleidė įsišaknijusią rasinę diskriminaciją ir daugybę piliečių konstitucinių teisių pažeidimų.

Policijos pareigūnai tam 21 tūkst. gyventojų turinčiame mieste reguliariai stabdydavo vairuotojus be jokių pagrįstų įtarimų, suiminėdavo žmones be numanomos priežasties, taip pat naudodavo perdėtą jėgą, sakoma ataskaitoje.

Fergusone afroamerikiečiai sudaro apie du trečdalius gyventojų, bet šios rasės žmonės sudarė 93 proc. asmenų, kurie buvo sulaikyti policijos tame mieste 2012-2014 metais.

Juodaodžiai taip pat sudarė 85 proc. asmenų, kurie buvo sustabdyti Fergusono policijos. Afroamerikiečiai taip pat sudarė 90 proc. asmenų, kuriems buvo pareikšta įspėjimų, ir buvo susiję su 88 proc. pareigūnų jėgos panaudojimo atvejų.

Baltieji rūmai pirmadienį pripažino, kad jiems derėjo pasiųsti aukšto rango pareigūną į Paryžiuje savaitgalį vykusias didžiules eitynes prieš terorizmą.

Tai padaryta po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sulaukė griežtos kritikos už tai, kad nevyko į Prancūziją.

„Mums derėjo nusiųsti ten aukštesnio statuso asmenį“, - sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).

Vašingtonui renginyje atstovavo JAV ambasadorė Prancūzijoje Jane Hartley (Džein Hartli).

J.Earnestas leido suprasti, kad B.Obama būtų norėjęs pats vykti į Prancūziją, tačiau tam užkirto kelią saugumo reikalavimai ir per trumpas laikas vizitui suplanuoti.

„Saugumo reikalavimai prezidento ar netgi viceprezidento vizitui yra varginantys ir didžiuliai“, - sakė jis.

„Tokioje situacijoje, kaip ši, jie turi gana didžiulį poveikį kitiems piliečiams, kurie nori dalyvauti tokiame didesnio masto viešame renginyje“, - aiškino Baltųjų rūmų atstovas.

Maždaug pusantro milijono žmonių sekmadienį užtvindė Prancūzijos sostinės gatves, kad pagerbtų 17 žmonių, nužudytų per praėjusios savaitės kruvinas islamistų atakas, kurios prasidėjo skerdynėmis satyriniame savaitraštyje „Charlie Hebdo“ ir baigėsi įkaitų drama košerinio maisto parduotuvėje.

Precedento neturinčioje demonstracijoje prieš ekstremizmą sekmadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) dalyvavo 50 šalių lyderiai, tarp jų Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) ir palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas).

Tai, kad šiame istoriniame renginyje nebuvo B.Obamos, viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ar kurio kito aukšto JAV administracijos pareigūno, sulaukė griežtos kritikos Jungtinėse Valstijose. Daugelis apžvalgininkų kaltino B.Obamą nuvylus sąjungininkę Prancūziją.

Valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) sakė, kad baigęs kelionę Pietų Azijoje jis nuvyks į Paryžių.

Amerikos politologų ir kai kurių įstatymų leidėjų nusivylimą dar sustiprino faktas, kad JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis) tuo metu buvo Paryžiuje, į kurį atvyko dalyvauti susitikime terorizmo klausimais, tačiau netgi jis nepasirodė eitynėse.

CNN žurnalistas Jake'as Tapperis (Džeikas Taperis), vienas pagrindinių šio naujienų kanalo žinių pranešėjų, nušvietęs atakas Paryžiuje, sakė, kad jam „gėda“, jog eitynėse Paryžiuje nebuvo JAV aukščiausio rango pareigūnų.

„Sakau tai kaip amerikietis, ne kaip žurnalistas ar CNN atstovas, bet kaip eilinis amerikietis: man buvo gėda“, - rašė J.Tapperis tinklaraštyje CNN interneto svetainėje.

Niujorke leidžiamas dienraštis „Daily News“ savo pirmajame puslapyje taip įvertino Amerikos pareigūnus: „Jūs nuvylėte pasaulį“.

Privačiuose pokalbiuose prancūzų pareigūnai neteikė didelės reikšmės faktui, kad aukščiausi amerikiečių pareigūnai nedalyvavo solidarumo demonstracijoje Paryžiuje, o Prancūzijos ambasada Vašingtone tvirtino, kad Paryžių visiškai tenkina jo sąjungininkės reakcija.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį tapo kai kurių Amerikos žiniasklaidos leidinių griežtos kritikos taikiniu dėl to, kad nedalyvavo Paryžiuje vykusiame didžiuliame mitinge, kuriame buvo reiškiamas solidarumas po praeitą savaitę Prancūziją supurčiusių kruvinų islamistų atakų.

„Jūs nuvylėte pasaulį“, – savo pirmajame puslapyje kaltino Niujorko dienraštis „Daily News“.

Daug pasaulio lyderių sekmadienį susirinko Paryžiuje ir vedė eitynes, reikšdami palaikymą per tris dienas įvykdytų kelių islamistų atakų, iš kurių kruviniausia buvo 12 žmonių gyvybių pareikalavęs išpuolis prieš satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“, aukoms.

Tačiau B.Obamos nebuvo tarp lyderių, kurie ėjo susikibę rankomis eitynių Paryžiuje priešakyje – Vašingtonas delegavo tik savo ambasadorę Prancūzijoje Jane Hartley (Džein Hartli).

„Būdamas amerikietis, norėčiau, kad mums būtų geriau atstovauta toje gražioje procesijoje“, – sakė per tą demonstraciją sakė naujienų televizijos CNN reporteris Jake'as Tapperis (Džeikas Taperis).

JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis) tuo metu buvo Paryžiuje, bet nėjo kartu su pasaulio lyderiais, o JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) tuo metu viešėjo Indijoje.

B.Obama ir viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) tuo metu nebuvo suplanavę dalyvauti jokiuose viešuose renginiuose.

Politikos apžvalgų žurnalas „Politico“ atkreipė į tai dėmesį savo straipsnyje „Baracko Obamos prancūziškas atsibučiavimas“.

Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis), aukščiausias Valstijose teisėsaugos pareigūnas ir vienas artimiausių prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) padėjėjų, atsistatydins vėliau ketvirtadienį, pareiškė Baltųjų rūmų ir Teisingumo departamento pareigūnai.

Pasak jų, E.Holderis dar liks pareigose, kol Senate bus patvirtintas jo įpėdinis. Baltieji rūmai teigia, kad apie tai ketvirtadienį 16 val. 30 min. vietos (23 val. 30 min. Lietuvos) laiku bus paskelbtas B.Obamos „asmeniškas pranešimas“.

E.Holderis yra vienas iš vos trijų tebetarnaujančių pirmojo B.Obamos kabineto Baltuosiuose rūmuose narių; kiti du yra švietimo ministras Arne Duncanas (Arnė Dunkanas) ir žemės ūkio ministras Tomas Vilsackas (Tomas Vilsakas).

E.Holderio kadencija pasižymėjo žymiais pokyčiais piliečių teisių srityje, kur, pavyzdžiui, buvo suteikta daugiau teisių tos pačios lyties asmenims, sumažinta įkalinimo trukmė už kai kuriuos su narkotikais susijusius nusikaltimus.

Tačiau jo tarnybą žymėjo ir gana įtempti santykiai su Kongresu, kuriame vyrauja B.Obamos oponentai respublikonai.

20012 metų birželį Atstovų Rūmai balsavo dėl jo nepagarbos (parlamentui) už tai, kad jis esą per menkai bendradarbiavo tyrime kodiniu pavadinimu „Operation Fast and Furious“ („Sparti ir pašėlusi operacija“). Tai buvo prastai atlikta JAV federalinė, pinklėmis pagrįsta operacija, kuria norėta išaiškinti ginklų kontrabandą per JAV ir Meksikos sieną, bet baigėsi tuo, kad ginklai pateko į nusikalstamų gaujų rankas.

E.Holderis buvo dažnai kviečiamas į Kongresą pasiaiškinti; tie pasiaiškinimai pasižymėjo karšta ir priešiška retorika – ir iš E.Holderio, ir iš įstatymų leidėjų pusės.

Prieš patenkant į tarnybą B.Obamai, E.Holderio karjerą žymėjo keli pirmieji postai teisėsaugos sistemoje. 1993 metais jis tapo pirmuoju afroamerikiečiu, paskirtu JAV prokuroru Vašingtone (Kolumbijos apygardoje).

1988 metais tuometinis respublikonų prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) paskyrė jį Kolumbijos apygardos Aukščiausiojo teismo teisėju. Tuomet jis pelnė griežto nusikaltėliams teisininko reputaciją.

Prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) administracijoje E.Holderis tarnavo generalinės prokurorės Janet Reno (Džanet Rino) pavaduotoju – ir vėl pirmas afroamerikietis tokiame poste.

Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios padėti Ukrainai rasti ir atgauti milijardus dolerių aktyvų, kuriuos, kaip jos sako, pavogė buvęs šalies prezidentas ir jo padėjėjai, antradienį pareiškė JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis).

Tai jis sakė Londone vykstančiame dviejų dienų Tarptautiniame Ukrainos forume dėl turto grąžinimo (UFAR), kuriam vadovauja Britanija ir Jungtinės Valstijos, ir kuriame dalyvauja atstovai iš 35 šalių. Konferencijos tikslas – padėti Ukrainos vyriausybei atgauti lėšas iš vasarį nušalinto prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir jo aplinkos žmonių.

„Nereikia klysti, mes pasiryžę pasistengti, kad tai pavyktų, mes pasiryžę priversti atsakyti tuos, kurie yra atsakingi už Ukrainos aktyvų vagystę, ir taip pat esame pasiryžę užtikrinti, kad tie aktyvai būtų sugrąžinti Ukrainos žmonėms“, – sakė E.Holderis spaudos konferencijoje.

„Procesas nebus trumpalaikis, reikės pagalbos viso pasaulio šalių“, – pridūrė jis.

Britanijos kovos su ekonominiais nusikaltimais skyrius pirmadienį pranešė pradėjęs kriminalinį tyrimą dėl galimo pinigų plovimo, susijusio su korupcija Ukrainoje, ir įšaldė 23 mln. JAV dolerių lėšų Britanijos bankuose, susijusių su šia byla.

E.Holderis, kuris kreipdamasis į kaltuosius dėl turto grobstymo, sakė, jog „galite bėgti, bet negalite pasislėpti“. Jo paskaičiavimais, trūkstama pinigų suma sudaro milijardus dolerių.

„Tai rodo problemos mastą ir tai, kas pastatyta ant kortos... Tokių sumų sugrąžinimas bus ilgas ir susijęs su problemomis, su kuriomis dabar susiduria Ukrainos žmonės“, – sakė jis.

V.Janukovyčius buvo nuverstas vasario pabaigoje po kelis mėnesius trukusių didelių protestų. Tuos neramumus išprovokavo jo sprendimas atsisakyti pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES) ir grįžti prie glaudesnių ryšių su Rusija.

Nuverstas prezidentas pabėgo iš Ukrainos į Rusiją ir dabar, kaip pranešama, gyvena užmiesčio name netoli Maskvos.