„Labai stipriai bandyta subalansuoti nacionalinį saugumą ir žmogaus teises ir įgyvendinta tiek, kiek būtina, numatant minimalų standartą. Pasirinktas minimalus įgyvendinimo variantas, o kaip toliau nueis praktika, pasimatys realybėje“, – BNS komentuodama antradienį registruotas pataisas sakė E. Leonaitė.
VRM parengė įstatymo pataisas dėl migrantų sulaikymo, kuriose, be kitų pakeitimų, numatomas individualus vertinimas, ar turėtų būti neribojama jų teisė laisvai judėti. Pataisos parengtos po birželį KT paskelbto nutarimo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.
Pasak E. Leonaitės, siūlomas reguliavimas sušvelnina dabartinę tvarką, nes iki penkių mėnesių trumpinamas terminas, kiek laiko migrantams gali būti apribota judėjimo teisė Lietuvoje, įtvirtinamas individualus vertinimas, tačiau pagrindinė taisyklė – kirtus sieną nelegaliai nesant papildomų sąlygų taikomas de facto sulaikymas – išlieka.
„Tas reguliavimas tarsi šiek tiek sušvelninamas, sutrumpinamas terminas, kiek laiko gali būti taikomas vadinamasis de facto sulaikymas prieglobsčio prašytojų, arba apgyvendinimas be teisės judėti, jeigu iki šiol tai buvo šeši mėnesiai, sutrumpinamas iki penkių mėnesių, kitas elementas – šiek tiek įvedama individualizacijos“, – komentavo E. Leonaitė.
Visgi žmogaus teisių pažeidimus nagrinėjančios institucijos vadovė pažymėjo, kad įstatyme nustatytas apgyvendinimas nesuteikiant laisvės judėti išties yra sulaikymas.
„Noriu sakyti terminą ne apgyvendinimas, o de facto sulaikymas, ir pagal bendrą tvarką, jei prašymas nagrinėjamas iš esmės, t. y. atlikus pirminį vertinimą jis traktuojamas kaip galbūt bus patenkintas, tie prieglobsčio prašytojai apgyvendinami suteikiant teisę laisvai judėti. Bet anksčiau pagal visą praktiką, mes kalbame apie užsieniečių antplūdžio kontekstą, dauguma prašymų buvo nagrinėjami skubos tvarka, preziumuojant, kad jie nepagrįsti ar nebus perspektyvūs, ir tie žmonės, prieglobsčio prašytojai, būdavo de facto sulaikomi“, – sakė kontrolierė.
Bendra taisyklė lieka, kad tie žmonės, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka, jie ir bus toliau de facto sulaikomi, tik ne šešis, o penkis mėnesius.
„Dabar pati esmė per daug nesikeičia, nes bendra taisyklė lieka, kad tie žmonės, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka, jie ir bus toliau de facto sulaikomi, tik ne šešis, o penkis mėnesius, nebent bus nustatytos aplinkybės, dėl kurių nebūtų galima jiems taikyti tokios griežtos priemonės, tad individualizavimas ribotas, galima labai plačiai interpretuoti, kas tos aplinkybės, dėl kurių negali būti ribojama prieglobsčio prašytojo judėjimas Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo E. Leonaitė.
VRM pataisomis siūlo nustatyti, kad asmeniui pasienio punkte pateikus prašymą suteikti prieglobstį, bus vertinama, ar nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvoje.
Tais atvejais, jeigu minėtos aplinkybės nebus nustatomos, prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos valstybės sienos kirtimo, būtų laikinai apgyvendintas tam skirtose vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti.
Įstatymo pataisomis trumpinamas maksimalus pasienio procedūros laikotarpis – vietoj šešių mėnesių siūloma nustatyti penkių mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.
Siūlomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas svarstys Vyriausybė.
Konstitucinio Teismo vertinimu, visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 20,8 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
