„Šiandien Ukrainos ir visos Europos istorija padarė teisingą žingsnį, – platformoje „Telegram“ parašė jis.

„Mūsų šalis turėtų būti Europos Sąjungoje“, – pridūrė V. Zelenskis.

EK anksčiau trečiadienį rekomendavo bloko valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės, o Sakartvelui suteikti šalies kandidatės statusą.

2014 metais proeuropietišką revoliuciją surengusi Ukraina pareiškė, kad Maskvos invazija turėtų paspartinti jos stojimo į bloką procesą.

Kyjivas, praėjus kelioms dienoms po Maskvos invazijos 2022 metų vasarį, pradėjo siekti narystės Europos Sąjungoje, o pernai birželį Ukrainai buvo suteiktas kandidatės statusas.

Europos Sąjunga, kurios šalys ginkluoja su Rusija kovojančią Ukrainą, ragina Kyjivą tęsti kovos su korupcija reformas, būtinas stojimo į bloką procesui.

„Ukrainiečiai to nusipelnė ir už tai, kad gina europietiškas vertybes, ir už tai, kad net visapusiško karo metu laikomės duoto žodžio ir plėtojame valstybės institucijas“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė: „Priimame visus būtinus sprendimus.“

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis teigė, kad Kyjivas įvykdys bloko reikalaujamas reformas.

„Vyriausybės lygmeniu įgyvendinome visas septynias Europos Komisijos rekomendacijas“, – per „Telegram“ sakė D. Šmyhalis.

Jis pridūrė, jog Kyjivas yra „įsipareigojęs vykdyti valstybės pertvarkos procesą, kad Ukraina taptų lygiateise, stipria ir visateise Europos Sąjungos nare“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šiltai pasveikino Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą (Edį Ramą) ir Šiaurės Makedonijos premjerą Dimitarą Kovačevskį.

„Štai ko jūsų piliečiai taip ilgai laukė ir taip uoliai dirbo, ir šito jie nusipelnė“, – pareiškė ji.

Nors šių šalių prisijungimo prie Bendrijos procesas dar gali užtrukti ne vienus metus, oficiali derybų pradžia yra nedidelė kandidačių pergalė.    

„Nepaprastai džiugu, kad po 17 metų šiandien pagaliau pradedame derybas“, – sakė D. Kovačevskis, kurio šalis kelyje į ES susidūrė su daugybe kliūčių, įskaitant priverstinį pavadinimo keitimą.

„Atveriame naujas perspektyvas savo šaliai bei piliečiams ir pamažu, bet užtikrintai jungiamės į didelę Europos šeimą“, – kalbėjo jis.

E. Rama, kurio šalis paraišką dėl narystės pateikė 2009 metais, pripažino, kad derybos gali užtrukti.

„Žinome, kad tai ne pabaigos pradžia, o tik pradžios pabaiga“, – sakė jis, perfrazuodamas Britanijos karo laikų ministro pirmininko Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) mintį, išsakytą 1942-aisiais, likus trejiems metams iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Tačiau U. von der Leyen sveikino antradienį žengtą žingsnį pirmyn ir teigė, kad tiek Tirana, tiek Skopjė jau padarė didelę pažangą įgyvendindamos reformas, kad atitiktų Europos normas ir standartus.

„Jūs pademonstravote atsparumą. Išlaikėte tikėjimą stojimo procesu. Sustiprinote teisinę valstybę. Kovojote su korupcija. Turite laisvą žiniasklaidą“, – sakė ji.

„Turite gyvybingą pilietinę visuomenę. Įvykdėte daugybę reformų ir modernizavote savo ekonomiką“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė.

Buvusios Jugoslavijos respublika Makedonija 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, o 2018-aisiais persivadino Šiaurės Makedonija, kad užbaigtų beveik tris dešimtmečius trukusį ginčą su Atėnais, siekusiais, kad kaimynė nebūtų tapatinama su Graikijos šiaurine Makedonijos provincija.

Šis žingsnis atvėrė kelią Makedonijai tapti NATO nare, nes anksčiau Graikija blokavo jos prisijungimą.  

Tačiau kelią į ES vis dar blokavo Vakarų sostinių, ypač Paryžiaus, vengimas įsileisti palyginti neturtingas ir politiškai nepaklusnias Balkanų kaimynes.

Skopjės pastangas pradėti stojimo į ES derybas blokavo ir kaimynė Bulgarija, abiem šalims nesutariant dėl kalbinių, kultūrinių ir istorinių klausimų.

Šeštadienį D. Kovačevskio vyriausybė paskelbė, kad pasiekė kompromisą su Sofija, numatantį tolesnius konstitucijos pakeitimus. Visgi premjeras dar gali susidurti su pasipriešinimu šalies viduje.

Tačiau Briuselyje antradienį visų veiduose švietė šypsenos, kai lyderiai oficialiai pažymėjo derybų pradžią.

Vokietijos, tvirtai remiančios Šiaurės Makedonijos siekį prisijungti prie ES, Europos reikalų ministrė Anna Luerhrmann (Ana Liūrman) sveikino „išties istorinę dieną“ ir pažadėjo pažangą, kai bus priimti konstitucijos pakeitimai.

„Šiaurės Makedonija gali pasikliauti ES“, – sakė ji.

„Šiandien aiškiai nusprendėme, kad antroji tarpvyriausybinė konferencija įvyks, kai tik bus priimtos konstitucijos pataisos“, – kalbėjo A. Luerhrmann.

„Tai tvirtai nuspręsta, ir nei Bulgarija, nei kas nors kitas negali to pakeisti “, – pridūrė ministrė.

„Siekdami narystės Europos Sąjungoje žinojome, kad tai tikslas, sustiprinsiantis valstybę ir suteiksiantis naujų galimybių Lietuvai ir jos žmonėms. Prisiminkime tai, dirbdami vardan tolesnio europietiškos Lietuvos stiprinimo“, – sveikinime narystės ES proga sako premjerė Ingrida Šimonytė. 

Anot premjerės, per šiuos metus „užaugome tiek, jog gebame padėti tiems, kurie, kaip kadaise mes, dar tik siekia narystės šioje Europos tautų bendruomenėje“.

„Ukraina už savo laisvą pasirinkimą šiandien yra priversta mokėti didžiulę ir tragišką kainą, jos apsisprendimą dėl narystės ES nuoširdžiai remiame ir esame jos balsas ES sostinėse“, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo sveikinime pažymi, kad Lietuvos kelias į Europos Sąjungą prasidėjo gerokai anksčiau nei 2004 metų gegužės 1 dieną, kai Lietuva oficialiai tapo visateise ES nare.

Ukraina su kaupu įrodė, kad jos ateitis – Europos Sąjungoje. Lietuva remia tokį apsisprendimą, ragina visas ES valstybes kuo greičiau suteikti šalies kandidatės statusą.

Pasak parlamento vadovės, šiuo metu reikia dėti visas pastangas, kad tokia galimybė atsivertų Ukrainai.

„Ukraina su kaupu įrodė, kad jos ateitis – Europos Sąjungoje. Lietuva remia tokį apsisprendimą, ragina visas ES valstybes kuo greičiau suteikti šalies kandidatės statusą ir pradėti derybas dėl narystės bei yra pasiryžusi teikti visokeriopą pagalbą Ukrainai eurointegracijos kelyje“, – Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo sveikinime sako, kad Lietuvos stojimas į ES buvo teisingas istorinis žingsnis, o karas Ukrainoje – tai kova ir dėl Europos ateities.

„Šiandien mes kaip niekada esame tikri, kad stojimas į ES buvo teisingas istorinis žingsnis, svarbus vertybinis Lietuvos žmonių pasirinkimas. Šis sprendimas įrodė Lietuvos žmonių gebėjimą susitelkti istorinio lūžio momentais, o sėkminga mūsų valstybės transformacija įkvėpė ir kitas tautas, gerbiančias europietiškas vertybes ir siekiančias laisvės”, − Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

„Karas Ukrainoje – tai žūtbūtinė kova dėl demokratiškos Europos ateities, o kartu ir skaudus priminimas Europai, kad laisvė ir taika nėra duotybė. Tai mūsų visų kasdienis darbas ir atsakomybė. Todėl šiandien yra itin svarbu, kad Ukraina savo kovoje nebūtų viena. Ukrainai reikia ne tik konkrečios visapusės paramos, bet ir aiškaus Europos Sąjungos įsipareigojimo suteikti jai ES kandidatės statusą“, − sveikinime pabrėžė G. Landsbergis.

Renginyje dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybės ir Seimo nariai, užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė, jaunimo ir moksleivių organizacijos, miesto gyventojai ir svečiai.

Minėjimas prasidės iškilminga Lietuvos ir ES vėliavų pakėlimo ceremonija. Joje visus Lietuvos žmones pasveikins šalies prezidentė D. Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasibaigus oficialiai ceremonijai, aikštėje prie Prezidentūros bus surengtas šventinis koncertas, kurį pradės Lietuvos atstovas šių metų „Eurovizijoje“ Jurijus Veklenko. Čia įvyks ir oficialios jo palydėtuvės į gegužės 14 d. Izraelyje prasidėsiantį dainų konkursą. Po to vilniečiams ir sostinės svečiams koncertuos grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, koncertu S. Daukanto aikštėje šventiniai Lietuvos 15-ųjų narystės ES metinių renginiai nesibaigs. Sostinės Lukiškių aikštėje šalies gyventojų lauks kinas po atviru dangumi, netradicinės lauko pramogos, užsiėmimai vaikams ir kitos įdomios veiklos.

Europos Sąjungos nare Lietuva tapo 2004 m. ES, kuriai šiuo metu priklauso 28 valstybės, buvo sukurta 1992 m. pasirašius Mastrichto sutartį. 2004 m. drauge su mūsų šalimi į Bendriją buvo priimtos Estija, Latvija, Kipras, Čekija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.

Lietuva jau ne vienerius metus pirmauja pagal pasitikinčių Europos Sąjunga piliečių skaičių. Beveik du trečdaliai apklaustųjų teigia pasitikintys ES. Lietuviai taip pat yra vieni labiausiai proeuropietiškų žemyno gyventojų. Net 71 proc. apklaustųjų į ES ateitį žiūri optimistiškai.

Šįryt viešėdama „Labame ryte“ LRT laidų vedėja Edita Mildažytė kvietė nepraleisti vakare įvyksiančio vienos svarbiausių šio pusmečio transliacijų, kurią jai patikėta vesti – tai Lietuvos dešimtmečio Europos Sąjungoje koncertas „ESame“.

Vakarui besirengiančią ir scenos rūbus besimatuojančią koncerto Editą nutvėrę kolegos išpešė jos sutikimą keliose nuotraukose atkleisti koncerto vedėjos įvaizdį. Į sceną Katedros aikštėje Edita Mildažytė lips pasipuošusi profesorės Jolantos Talaikytės sukurta suknele ir avalynės meistro Žano Maslausko pasiūtais batais.

Europos Sąjungos spalvos mėlynumo suknelę puošia dvylika sagų – pasak Editos, simbolizuojančių žvaigždes, esančias ant ES vėliavos: „Dvylika žvaigždžių – kaip išbaigtumo, tobulumo simbolis. Trispalvis kaspinas simbolizuoja lietuviškumą ir tai, kad mes į ES visada žiūrėsime lietuvių akimis. O trispalvius batus pamačiau Žano Maslausko kolekcijoje. Argi neoriginalu?“

„Per dešimt metų, kuriuos esame Europoje, gyvenimas pasikeitė iš esmės. Pažiūrėkit į žmones, vaikštančius gražiomis Vilniaus gatvėmis, į jaunimą, kuris visai kitoks, negu mano karta. Užaugo laisvės vaikai, laisvi, džiaugsmingi, išradingi ir reikia greičiau jais pasitikėti ir perduoti jiems valstybės valdymą“, – svarsto daugybės patriotinių  projektų autorė ir įgyvendintoja.

Edita neslepia, kad Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą išvakarės, balandžio 30-oji, jai ypatinga diena ir dėl kitos priežasties – tądien yra gimęs jos sūnus.

Šį vakarą Vilniaus Katedros aikštėje įvyksiančiame iškilmingame koncerte, kurį nuo 18.45 val. tiesiogiai transliuos LRT, pasirodys ryškiausios Lietuvos scenos žvaigždės. Lietuvos narystės ES dešimtmetį švęsti kvies operos solistai Joaną Gedmintaitė, Kostas Smoriginas jaunesnysis, Laima Jonutytė, Tomas Pavilionis, dainininkai Povilas Meškėla, Evelina Sašenko, Česlovas Gabalis. Koncerte gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (dir. Gintaras Rinkevičius), Kauno valstybinis choras (dir. Petras Bingelis), saksofonininkas Vytautas Labutis.