ES šalių lyderiai pasveikino sutarimą dėl 2030 m. tikslo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus bent 55 proc. ir aptarė politines gaires šiam tikslui įgyvendinti. Lietuvai, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, svarbu, kad teisinis reglamentavimas būtų grindžiamas sąžiningumo ir solidarumo principais bei šalių narių nacionalinėmis ypatybėmis, dalijantis įsipareigojimus ir siekiant ES tikslo.

Prezidentas sakė, kad Lietuvai „ypač svarbus jos interesus atitinkantis kriterijus – pasidalyti įsipareigojimus pagal BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis principą“.

Šalies vadovas paragino Tarybą bei Komisiją greitai pateikti teisės aktų paketą kartu su nuodugniu poveikio aplinkai, ekonominiu ir socialiniu tyrimu. G. Nausėda pabrėžė būtinybę stiprinti ES masto sektorines priemones, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Prezidentas teigiamai įvertino atnaujintą JAV įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir išreiškė lūkestį, kad tai nuteikia optimistiškai dėl artėjančio COP26 klimato viršūnių susitikimo Glazge būsimų rezultatų.

Sesijoje, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, aptartos ir kovos su pandemija priemonės, ypač daug dėmesio skirta vakcinų gamybos ir tiekimo užtikrinimo, skaitmeninio COVID-19 sertifikato įvedimo, paramos trečiosioms šalimis klausimams.

„Itin optimistiškai nuteikia Europos Komisijos pateikti skaičiai dėl vakcinų tiekimo – dar iki birželio mėnesio pabaigos Lietuva gaus papildomai 1,3 mln. dozių pasiekdama 3 mln. – lygiai tiek, kiek reikia paskiepyti 70 proc. Lietuvos suaugusių asmenų“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad, spartėjant vakcinų gamybai ir tiekimui ES, itin svarbu, kad, pasitelkiant dalijimosi vakcinomis mechanizmą, būtų suteikta reikalinga pagalba mūsų partneriams, ypač ES Rytų kaimynystėje.

Planą dar svarstys ES šalių lyderiai ir Europos Parlamentas, kol kas nėra iki galo aišku, ar jis bus patvirtintas.

Ryškiausias EK plane atsispindintis siekis – vykdyti daugiau prieglobsčio prašytojo statuso negavusių migrantų sugrąžinimų į šalis, iš kurių atvyko, taip pat parodyti daugiau solidarumo kitoms ES šalims.

EK sieks vykdyti išankstinio „skryningo“ procedūrą. Prieglobsčio prašytojams atvykus prie ES šalių sienų, butų atliekama jų sveikatos apžiūra ir saugumo patikra, paimami atvykėlių pirštų antspaudai. Tada būtų sprendžiama, ar jų byla patenka į pagreitinto sprendimo kategoriją, ar, vis dėlto, įprasto. Toks patikros procesas užtruktų daugiausiai penkias dienas, teigė EK.

Jei prieglobsčio prašytojai atvyksta iš šalies su mažu migrantų priėmimo rodikliu – Komisija siūlo mažiau nei 20 proc. – jiems turėtų būti taikoma pagreitintas procesas, kuris truktų iki 12 savaičių. Jei sprendimo nepavyktų priimti per 12 savaičių, jie būtų siunčiami į ES šalį, kurioje būtų vykdoma prieglobsčio suteikimo procedūra. Jei jų prieglobsčio prašymas yra atmestas, jie būtų išsiunčiami atgal, teigė EK.

Plane taip pat raginama imtis solidarumo ir skaidriau dalytis atsakomybe dėl migrantų. EK pristatė trijų bangų principą, kuriuo valstybės įpareigojamos padėti daugiau migrantų priėmusioms šalims. Svarbiausia, kad numatomas nuolatinis mechanizmas, o ne vienkartiniai migrantų perkėlimai. Įprastu laikotarpiu migrantai iš šalies, į kurią jie atvyko gali būti priglaudžiami savanoriškai. Tačiau kai vienos iš šalių migrantų priėmimo schema yra perkrauta, migrantų dalijimasis tampa privalomas. Galiausiai, trečiu atveju, krizės situacijos akivaizdoje, pavyzdžiui, esant tokiam migrantų antplūdžiui, koks buvo 2015 m., EK gali įpareigoti valstybes nares prisiimti teisinę atsakomybę už deportacijas.

EK taip pat nori plėsti bendradarbiavimą su kitomis, ne ES šalimis. Tokiu būdu siekiama, kad migrantai pirmiausia atvyktų į kitas teritorijas, o ne į ES. Dėl šios priežasties EK žada stiprinti paramą migrantus priimančioms ne ES valstybėms, kad jose būtų sukurta naujų darbo vietų ir daugiau migrantų pasiliktų gyventi už ES ribų.

Vis dėlto, sienų kontrolės griežtinimas ir išankstinis tikrinimas kelia nemažai klausimų žmogaus teisių atžvilgiu, o aktyvistai teigia, jog tokie apribojimai kelia grėsmę pamatinei teisei ieškoti apsaugos.

Programoje numatytos visos temos, kurios dėl koronaviruso pandemijos ir su tuo susijusių ginčų dėl finansų buvo nustumtos į šoną. Tai pirmiausiai yra ES strategija Kinijos atžvilgiu. Briuselio ir Pekino santykiai šiuo metu įtempti, be kita ko, dėl labai ginčytino Honkongo saugumo įstatymo. Dėl pandemijos buvo atidėtas rugsėjį Leipcige (Vokietija) planuotas viršūnių susitikimas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Susitikime turėtų būti kalbama ir apie ES santykius su Turkija. Čia ginčytini klausimai pirmiausiai yra Ankaros vaidmuo Libijos konflikte, Turkijos vykdoma naftos ir dujų žvalgyba rytinėje Viduržemio jūros dalyje bei Sofijos soboro Stambule pavertimas mečete.

Be to, tikimasi, kad ES derybininkas pokalbiuose dėl būsimų santykių su Didžiąja Britanija Michelis Barnier‘as 27 šalių lyderius informuos apie sudėtingas derybas su Londonu.

Susitikime ko gero nebus išvengta ir koronaviruso temos.

„Į klausimus „jeigu“, „ne jeigu“... Beprasmiška apie tai kalbėti. Aš esu nepartinė, pirmiausia, tai yra svarbiausia mano savybė. Dabar diskusijos vyksta tarp partijų, o ne su kitais asmenimis“, – LRT televizijai Briuselyje antradienį sakė D. Grybauskaitė, paklausta, ar sutiktų vadovauti Europos Vadovų Tarybai (EVT), jei sulauktų tokio pasiūlymo.

Kadenciją baigianti prezidentė yra tarp diplomatų ir politikų minima kaip viena pretendenčių užimti šias pareigas.

Jos nepartiškumas gali tapti kliūtimi, jei europinės partijos sieks paskirti savo kandidatus, tačiau jei jos nesusitars, nepartinis kandidatas gali tapti vieninteliu kompromisu.

EVT pirmininką skiria patys ES šalių lyderiai.

D. Grybauskaitė Europoje matoma kaip centro-dešinės politikė, nors ir nepriklauso dešiniuosius vienijančiai Europos liaudies partijai.

Po praėjusią savaitę pasibaigusių Europos Parlamento rinkimų derybose taip pat sprendžiama, kas taps Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Europos užsienio politikos vadovais.

Diskusijose bus vertinamos įvairūs kriterijai, tokie kaip kandidatų savybės, kilmės šalys, lytis ir kiti.

Įtaką postų dalybose turės ir tai, kurios frakcijos suformuos daugumą Europos Parlamente.

Vadinamųjų sektorinių sankcijų terminas anksčiau buvo numatytas iki 2018 metų sausio pabaigos, jas pratęsus, sankcijos galios iki kitų metų liepos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad sankcijos bus tęsiamos, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurta taika Ukrainos teritorijoje.

Pasak šalies vadovės, nuo Minsko susitarimų praėjo treji metai, tačiau nėra jokio postūmio juos įgyvendinant.

„Sankcijų pratęsimas, prezidentės teigimu, yra aiški ES politinė ir vertybinė pozicija, kad Europa smerkia Rusijos veikmus ir netoleruos agresyvaus elgesio“, – teigiama pranešime.

Ekonominės sankcijos Rusijai įvestos 2014 metų viduryje, kai, įtariama, rusų remiami separatistai Rytų Ukrainoje numušė keleivinį orlaivį. Tų pačių metų kovą Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Lietuvai ES piliečių Britanijoje klausimas yra vienas svarbiausių „Brexit“ derybose, nes Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 200 tūkst. lietuvių.

Lietuva tikisi, kad Britanijoje šiuo metu gyvenantys jos piliečiai po „Brexit“ išsaugos visas šiuo metu turimas teises.

Prieš išvykdama į Briuselį D.Grybauskaitė sakė, kad esama abipusio intereso ES ir Britanijai susitarti dėl migrantų teisių, nes Jungtinėje Karalystėje gyvena maždaug 3 mln. emigrantų iš ES šalių, o bendrijos valstybėse - apie milijoną britų.

Šiame susitikime nedalyvaus Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei).

ES ir Britanija dėl „Brexit“ sąlygų tikisi susiderėti per dvejus metus.

Kovo 25 dieną vyksiančio viršūnių susitikimo metu bus minimos Bendrijos įkūrimo sutarties 60-osios metinės.

Manoma, kad šio susitikimo metu bus paskelbta deklaracija apie pasirinktą ES kelią po 2019 metų, kuomet, kaip spėjama, Britanija jau bus pasitraukusi iš Bendrijos.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį pateikė ES ateities scenarijus po britų pasitraukimo iš ES.

Šie variantai apima platų spektrą - nuo to, kad ES nebesirūpintų niekuo kitu, tik bendrąja rinka, iki federalizmo įtvirtinimo, dar apribojant nacionalinių institucijų vaidmenį.

Europos Komisija iš viso numatė penkis scenarijus Europai iki 2025 metų: tęsti toliau pasiektu lygiu; veikti tik vieningoje rinkoje; padaryti mažiau, bet efektyviau; leisti atskiroms grupėms ES šalių eiti savo tempu; arba kartu nuveikti žymiai daugiau.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, kuriame ES šalių lyderiai aptarė padėtį Ukrainoje bei kitus ES užsienio politikos klausimus.

Pasak Prezidentės, saugi ir demokratinė Ukraina yra visos Europos interesas. Todėl artėjantys Ukrainos parlamento rinkimai turi įvykti be išorinio kišimosi ir provokacijų. Prezidentė pabrėžė, jog rinkimai visoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Donecko ir Luhansko regionuose, turi vykti pagal Ukrainos įstatymus. Savavališkai surengti rinkimai bus laikomi neteisėtais, o jų rezultatai nepripažįstami.

Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu itin svarbu užtikrinti atnaujintą dujų tiekimą Ukrainai. ES yra pasiryžusi padėti užbaigti trišales Ukrainos, Rusijos ir Europos Komisijos derybas ir suteikti finansinę paramą Ukrainai.

ES šalių lyderiai aptarė paliaubas Rytų Ukrainoje ir pabrėžė, jog Rusija privalo laikytis Minske pasiektų susitarimų. Dėl šios šalies vykdomų akivaizdžių paliaubų pažeidimų šiuo metu nėra pagrindo keisti sankcijų Rusijai režimo.

Susitikime kalbėta apie bendras ES ir Jungtinių Tautų pastangas sustabdyti Ebolos viruso plitimą. ES pagalba Vakarų Afrikos valstybėms, labiausiai nukentėjusioms nuo šio plintančio viruso, jau siekia pusę milijardo eurų.

Valstybių vadovai taip pat aptarė tarptautines pastangas kovojant su teroristine „Islamo valstybės" grupuote. Lietuva teikia humanitarinę pagalbą nuo šios grupuotės išpuolių nukentėjusiems žmonėms ir yra pasirengusi suteikti papildomą medicininę pagalbą.