Tarsi prakalbina
Bėgdami iš karo niokojamos gimtinės, Ukrainos žmonės su savimi pasiėmė nedidelius lagaminus ir milžiniškus skaudulius širdyse. Vaikai ne išimtis. Tik priešingai nei akis išverkusios mamos, mažieji viską laikė savyje. Išlaisvinti emocijas ir nusimesti slegiantį balastą jiems padėjo kūrybinės dirbtuvės ir meno terapijos užsiėmimai, kuriuos centre „CulturEUkraine“ jau kelis mėnesius organizuoja ukrainietė Olha Sajenko.
„Vos tik buvo atidarytas centras, pradėjome organizuoti kūrybinius užsiėmimus, kvietėme vaikus. Pirmųjų vaikų sulaukėme labai greitai. Stebėjome, kaip jie elgiasi. Vieni vaikai atviriau bendrauti pradėjo jau per pirmuosius susitikimus, kitiems prireikė mėnesio ir net daugiau, – O.Sajenko neslėpė, kad kai kurių jaunųjų ukrainiečių pasakojimai ir jų patirtys ją pačią nutildė kelioms dienoms. – Nepasakosiu visko, bet tai, ką išgirdau, buvo nepakeliamai sunku ir skaudu. Galiu tik įsivaizduoti, kaip su tuo gyventi turėjo kai kurie vaikai.“
Vedlė: parodoje eksponuojami ir pačios O.Sajenko darbai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Kūrybinių užsiėmimų lankytojai – skirtingo amžiaus vaikais. Teptukų imasi ir paaugliai, ir patys mažiausieji, kuriuos atveda mamos. Jos čia taip pat nesėdi sudėjusios rankų.
„Aš visiems sakau, kad mano užsiėmimuose niekas nesėdi kamputyje, todėl mamos sėda prie stalų ir kuria kartu su vaikais“, – O.Sajenko džiaugėsi, kad lydintys suaugusieji gali būti ne tik stebėtojai, bet ir dalyviai.
Neišsipildžiusios svajonės
Kūrybinių užsiėmimų metu vaikams paliekama visiška laisvė. Tik kelis kartus O.Sajenko pasiūlė kelias temas. Tarkime, vieno užsiėmimo metu jaunieji ukrainiečiai piešė savo emocijas, kurias jiems sukelia mintys apie Ukrainą. Vaikai ant popieriaus piešė šalies vėliavas, kvietė išsaugoti Mariupolį. Kito susitikimo metu jaunieji menininkai save įsivaizdavo princais ir princesėmis, ant galvų tupdė karūnas, į plaukus bėrė blizgučius. Antai, visai neseniai būrelis kūrybinių dirbtuvių dalyvių piešė savo svajones. Kažkas ant popieriaus lapo perkėlė pulteliu valdomą mašinėlę, kažkas – pliušinį meškiuką, kuris būtų pati geriausia tryliktojo gimtadienio dovana.
„Po kiekvieno užsiėmimo vaikai klausia, ar gali piešinius neštis namo, bet pasitaiko ir tokių, kurie nori juos palikti man arba kitiems centro darbuotojams, – surinkusi nemenką pluoštą dovanotų piešinių, O.Sajenko nusprendė surengti parodą ir pristatyti ją Kauno žmonėms. – Šie piešiniai daugiausia atlikti akvarele. Jie leidžia sužinoti, kaip ukrainiečiai mato miestą, kuriame dabar gyvena, ir kaip prisimena savo šalį. Atvykę į naują miestą kaip karo pabėgėliai, piešiniuose jie atskleidžia daugybę savo jausmų.“
Keliaus į aukcioną
Parodoje „Aš esu čia“ eksponuojama daugiau nei trisdešimt piešinių. Keturis iš jų pristato raidos spektro sutrikimą turinti dešimtmetė Elona Drozdova, į Lietuvą atvykusi iš Krymo. Piešti pradėjusi maždaug nuo šešerių metų, mergaitė puikiai įvaldė teptuką. Elona piešia kiekvieną dieną, o spalvos ir drobė arba popieriaus lapas jai kur kas geriau nei animacinis filmukas ar koks nors žaislas. Elonos lengva ranka įsitikinome ir patys. Viename jos darbų baltais sparnais pleveno taikos balandis, kitame – į vandenį plunksnas merkė vaivorykštinė gulbė.
Terapija: Elona uždara – ją išlaisvina tik spalvos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
„Tie, kas matė dukros darbus, negailėjo pagyrų. Sakė, kad ji labai gerai jaučia ir derina spalvas ir visa tai dar labai lengvais judesiais“, – E.Drozdova pasakojo, kad per gana trumpą laiką dukra užsiaugino nemenką gerbėjų ratą. Mergaitės darbai buvo eksponuojami ne vienoje parodoje. Pavasarį jie keliavo į meno mugę.
Atvykę į naują miestą kaip karo pabėgėliai, piešiniuose jie atskleidžia daugybę savo jausmų.
„Tiksliai nepamenu, bet tos mugės metu Elona pardavė keturis ar penkis paveikslus. Už juos gauti pinigai buvo skirti Ukrainos kovotojams, – tuo pačiu tikslu, anot mergaitės mamos Elviros Drozdovos, dar šią savaitę jos vyks į paramos aukcioną Varšuvoje. – Vešime ten vieną Elonos paveikslą. Aukcionas vyks rugsėjo pradžioje. Visi pinigai, kuriuos gausime, bus skirti Bučos ir Mariupolio vaikams.“
Įamžino Kauno vaizdus
Šalia Elonos darbų įsitaisė O.Sajenko dukros Anastasijos piešiniai. Į dailę niekada nežiūrėjusi pernelyg rimtai, pastaruoju metu 21-erių mergina piešia, kai nori atsikratyti blogų minčių. Tiesa, paveikslų ant drobės ir popieriaus kol kas nedaug – vos keturi. Visus kitus piešinius iš Dnipro į Kauną atvykusi mergina kuria grafine planšete.
„Pagavau save, kad teptuko imuosi tada, kai esu liūdna. Gal todėl visos spalvos mano darbuose tamsios, o ir patys paveikslai neprimena linksmų pasakų iliustracijų“, – autorė atsigręžė į merginą su rožės spygliais, lendančiais pro odą. – Čia vaizduoju save, savo jausmus ir skausmą. Šiaip man patinka vaizduoti visatą, kurioje visi mes gyvename.“
Debiutas: Anastasija labiau mėgsta kompiuterinį meną, o čia jos pirmieji darbai ant drobės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Kitapus sienos, netoli dukros piešinių, savo darbus pristatė ir kūrybinių dirbtuvių siela, parodos kuratorė O.Sajenko. Miestiečiams ir centro lankytojams ji nusprendė parodyti serijos „Mėgstamos Kauno vietos“ piešinius, atliktus akvarele.
„Turėtumėte atpažinti daugumą vietų. Čia – Kauno pilis, ten – Perkūno namas. Ieškojau jo gal trejus metus, o neseniai radau visiškai atsitiktinai“, – pasakojo O.Sajenko, savo meninę karjerą pradėjusi prieš metus, kai gimtadienio proga vyras jai padovanojo tapybos rinkinių.
Olha jau yra surengusi kelias parodas. Pirmoji jų buvo surengta praėjusių metų rugpjūtį Ukrainos nepriklausomybės 30-mečio proga.
„Piešti man patinka, nes pats procesas padeda atsipalaiduoti. Žinoma, labai smagu, kad mano darbus vertina ir kiti“, – parodos kuratorė stabtelėjo prie drobės, kurioje vaizduojamas Kauno centrinio pašto fragmentas su miesto patrioto burmistro Jono Vileišio skulptūra. – Štai šis paveikslas jau turi savo šeimininką. Pasiskolinau jį trumpam, kol vyks paroda.“
