Sukčiai dangstosi bendrovių „Autentika“, „Gramana“ vardais, o neseniai įkūrė dar vieną – „Euro sprendimai“. Ši kol kas mažiau žinoma potencialioms sukčių aukoms.

Jūsų skelbimas apie parduodamą automobilį gali tapti sukčių taikiniu. Apie identišką tariamo pirkimo–pardavimo modelį pasakoja kelios dešimtys nukentėjusių nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ žmonių iš skirtingų Lietuvos vietovių.

Anatolijus (pavardė redakcijai žinoma) tikėjosi automobilį „Opel Moca“ parduoti už 10 tūkst. eurų. Skambutis. Vyras telefonu pasiūlė nupirkti automobilį. Anatolijus pasakoja, kad bendrovės „Autentika“ vadybininku prisistatęs Vilius Vyšniauskas sandoriui garantuoti 2,5 tūkst.eurų už automobilį sumokėjo grynaisiais, o likusią sumą, pasirašydamas paprastuosius vekselius, įsipareigojo sumokėti dalimis.

Tačiau, atėjus mokėjimo terminui, Anatolijus pasigedo žadėtos įmokos. Susirašinėdami elektroniniu paštu „Autentikos“ atstovai neneigė esantys skolingi. Guodėsi dėl jų verslą prislėgusių aplinkybių, žadėjo atsiskaityti, o už moralinę žalą ir patirtus nepatogumus nurodė pervesiantys į banko sąskaitą 350 eurų kompensaciją.

Tačiau nei iki laiškuose nurodytos datos, nei iki šiol „Autentika“ su Anatolijumi neatsiskaitė. „Tačiau čia tik viena medalio pusė. Kita – kad tokių, kaip aš, yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda. Veikia nukentėjusių nuo šių aferistų susirašinėjimas. Žmonės yra net radę savo jau parduotus automobilius, už kuriuos nebuvo atsiskaityta“, – pasakojo Anatolijus.

Tyrėjas sako, sujungsime pareiškimus, jei nurodys iš viršaus. Kas tas viršus?

„Kauno dienos“ kalbinti kiti automobilių pardavėjai pasakojo apie lygiai tokį pat modelį ir nurodė, kad dėl savo automobilių pardavimo bendravę su V. Vyšniausku. Tuo tarpu elektroniniu paštu mandagius laiškus pasirašo „Autentikos“ vadovas Stasys Šidlauskas.

Nukentėjusieji minėjo dar vieną veikėją – Laimį Valinską. Esą šis už sukčiavimą jau teistas asmuo, tikėtina, yra aferistų smegenys.

„Liūdniausia, kad policijos pareigūnai paskaito mūsų pareiškimus ir siunčia į teismą bylinėtis dėl skolos civiline tvarka. Reikia kažką daryti. Jie juk ieško aukų interneto automobilių pardavimo portaluose“, – viešinimo argumentus dėstė Anatolijus.

Guodžiasi krūviais

Vienai iš sukčių bendrovių „Gramana“ jau iškelta bankroto byla. Skola „Sodrai“, praėjusių metų rugpjūtį nesiekusi 2 tūkst. eurų, šiandien perkopė 8 tūkst. eurų.

„Ko galima tikėtis, kai bendrovėje – nulis turto. Mėginsiu reikalauti tyčinio bankroto. Dėl mano atvejo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dabar teismas turi spręsti dėl skolos pripažinimo. Kiek žinau, dėl kai kurių kitų atvejų taip pat pradėti tyrimai, kai kurie jau net pasiekė teismą, bet situacija sudėtinga, daugybės žmonių pareiškimai nepriimti“, – Anatolijaus pasakojimą papildė kita nukentėjusioji.

Moteris patvirtino, kad tikrai neverta iš naujo pasakoti, kaip viskas įvyko, nes istorijos vienodos – toks sukčių verslo modelis yra nuolatinis.

„Daug kalbėjau ir su Valinsku. Jis šneka aukštomis frazėmis apie teisingumą. Jie pasirengę atvykti ir į teismo posėdį. Nesu rami dėl savo saugumo žinodama, kad jie yra pagrobę moterį. Apie pagrobimą bendraujant prasitarė ir vienas pareigūnas, todėl nesu rami dėl savo saugumo“, – norą išlikti anonime argumentavo viena nukentėjusiųjų.

Ji pasakojo, kad V. Vyšniauskas atvažiuoja su automobilių tikrinimo įranga, taip sudarydamas rimto specialisto įvaizdį. Anot moters, nurodytais įmonės telefonais atsiliepia jaunuoliai, kurie dažniausiai sako nieko nežinantys ir tik darantys tai, ką jiems nurodo. Tačiau nukentėjusioji pabrėžė, kad už šios kompanijos nugarų viską reguliuoja jau anksčiau minėtas L. Valinskas.

„Skambinu ir prašau pakviesti Laimį. Oi, direktorius serga. Oi, direktorius užsiėmęs, dabar nėra. Šitaip visą laiką. Tie jaunuoliai paskirti direktoriais, o L. Valinskas niekur nefigūruoja“, – pastebėjo nukentėjusioji.

Tokių, kaip aš, yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda.

Moteris įsitikinusi, kad tariamas automobilių pirkimas–pardavimas – aiškus sukčiavimo modelis. Tačiau į nukentėjusiųjų pareiškimus žiūrima per civilinių santykių prizmę, todėl ikiteisminiai tyrimai pradedami toli gražu ne visais atvejais.

„Tyrėjas sako, sujungsime pareiškimus, jei nurodys iš viršaus. Kas tas viršus? Aš klausiu pareigūnų, negi jūs nematote, kad čia ne viena negrąžinta skolelė, o sąmoningai suplanuota nusikalstama veika? Tačiau visi tyrėjai guodžiasi, kad turi labai daug darbo, mažai žmonių“, – situacijos kurioziškumą atskleidė nukentėjusioji.

Ji įsitikinusi, kad sukčiai gudrauja, tarkime, perveda kreditoriams 300 eurų. Tada policijos pareigūnai pareiškia, kad situacija gerėja, skola pradėta mokėti. Sukčiai esą dar patikina policiją, kaip apgailestauja, tikina, kad grąžins pinigus. Tačiau taip nėra, o tik siekiama atitraukti dėmesį ir vykdyti savo nusikalstamus planus toliau.

Oficialu: pareigūnai tik kartoja, kad žino aferistus ir tikrina nusikaltimų aplinkybes. (Vyčio Šulinsko nuotr.)

Viltis pričiupti

Advokatų bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ teisininkams pavyko pasiekti, kad dėl kelių nukentėjusiųjų nuo bendrovės „Autentika“ būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak advokato Tomo Meidaus, daugumai besikreipusiųjų ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta motyvuojant, kad pažeistas teises galima ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Tačiau aiškėja, kad „Autentikos“ išrašomi dokumentai yra negaliojantys, todėl teismai civilinio proceso tvarka pateiktus pareiškimus tuo pagrindu atmeta. Įmonės adresas yra fiktyvus, sandoriai sudaromi neketinant atsiskaityti ir galimai neįgaliotų asmenų, klastojant dokumentus ir įmonės rekvizitus.

Aiškėja ir tai, kad bendrovės „Autentika“ vardu masiškai įsigyjami automobiliai neregistruojami. Advokatas taip pat nurodė, kad su V. Vyšniausku veikė ir L. Valinskas, kuris yra ne kartą teistas už sukčiavimą ir šiuo metu yra kaltinamas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti iš viso aštuoniems žmonėms, inkriminuota virš 100 epizodų veikų identiškomis aplinkybėmis, tik veikiant per kitas įmones – „Mijorus“, kuriai vykdoma bankroto procedūra, „Ulstera“, kuriai taip pat vykdoma bankroto procedūra, bendrovę „Jonseris“.

Kiek yra žinoma, įmonėje „Autentika“ yra įdarbinta ir kitų už sukčiavimą teistų asmenų, vienas jų šiuo metu yra teisiamas rezonansinėje riaušių byloje.

„Civilinėmis teisinėmis priemonėmis savo interesų nukentėjusiesiems ginti nėra jokių galimybių, – pabrėžė advokatas T. Meidus. – Surašyti įstatymo reikalavimų neatitinkantys dokumentai, nurodomi netikri rekvizitai, turtas įmonės vardu įgyjamas fiktyviai, todėl nėra ko išreikalauti, o pajamos slepiamos, todėl nėra ko išieškoti.“

Anot advokato, baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio.

Vilniaus apygardos prokuratūra išgirdo advokatų bendrijos dėstomus niuansus ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dviejų nukentėjusiųjų. Tačiau neatmetama prielaida, kad tyrimo eigoje gali būti prijungti ir kitų nukentėjusiųjų pareiškimai.

Abejinga reakcija

„Kauno diena“ kreipėsi į Policijos departamentą. Nejaugi policijos pareigūnai nemato, kad tos pačios bendrovės ir tie patys asmenys vykdo nusikalstamą veiką visoje Lietuvoje? Kodėl nesujungiami visų nukentėjusių nuo minėtų įmonių ir asmenų pareiškimai, kurių pagrindu būtų galima inicijuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamosios atsakomybės ribose.

Galiausiai juk galima patarti nukentėjusiesiems, kaip jie turėtų elgtis, ir imtis priemonių užkardyti tolesnius nusikaltimus.

Policijos departamentas per keturias darbo dienas „Kauno dieną“ tesugebėjo informuoti tiek: „Asmenys policijos pareigūnams žinomi. Šiuo metu Kauno apskr. VPK atliekamas aplinkybių patikslinimas.“

Toks departamento atsakymas iš dalies patvirtina uždaroje grupėje vykstančio nukentėjusiųjų nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ nuogąstavimus apie policijos neveiklumą, abejingumą, pareigūnų seniai pamirštą šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti“, teisinį nihilizmą, nusivylimą pareigūnais.

Tais atvejais, kai nukenčia ne vienas, o daug žmonių, labai norisi, kad būtų taip, kaip pati policija ir deklaruoja: kad ji „sprendžia žmogaus ir visuomenės problemas; naudoja veiksmingus kovos su nusikalstamumu ir valdymo metodus; siekia konkrečių rezultatų, mažiausiomis sąnaudomis; besąlygiškai gina žmogaus teises; tiki, kad saugus žmogus – saugi valstybė; siekia pasitikėjimo ir partnerystės; veikloje remiasi paslaugos ideologija“.

Vis dėlto tai, kad kažkoks judesys sukėlė, tikėtina, neramumų aferistams, išduoda viena aplinkybė. Su „Kauno diena“ kalbėję nukentėjusieji tvirtino, kad V. Vyšniauskas, L. Valinskas ar S. Šidlauskas, kantriai skambinant, anksčiau ar vėliau atsiliepia.

„Kauno diena“ stengėsi susisiekti su visais trimis žmonių ir advokatų minimais asmenimis gal penkiais telefono numeriais, tačiau adresatai buvo nepasiekiami arba paprasčiausiai niekas neatsiliepė. Informacija apie praleistą skambutį, ko gero, taip pat buvo ignoruota.

Profesionalus aferistas?

Vis dėlto reikia pripažinti, kad viešojoje erdvėje jau seniai aprašomas apsukrus sukčius L. Valinskas. 15min. 2009 m. skelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino trijų asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkst. litų.

Už įvairius finansinius nusikaltimus penkis kartus teisti uteniškiai 28 metų Laimis Valinskas ir 30-metė Skaistė Linkevičiūtė 2008 m. ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos.

Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų. Išaiškinta, kad iš gyventojų buvo imamas 50 proc. avansas. Tačiau realiai bendrovės negamindavo ir neparduodavo jokių prekių, o iš gyventojų gauti pinigai buvo naudojami nusikalstamos grupės nariams finansuoti.

Pasirodo, šiame tyrime minimos L. Valinsko ir jo gyvenimo ir verslo partnerės S. Linkevičiūtės pavardės jau daugelį metų žinomos mūsų šalies pareigūnams ir šimtams nuo šių veikėjų nukentėjusių žmonių.

2005 m. gegužės 9 d. „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L. Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.

„Nepriekaištinga išvaizda, tvarkinga apranga, gebėjimas įtikinamai kalbėti užmigdo ir patyrusių verslo partnerių budrumą. Greitakalbė, nuolatinio skubėjimo įspūdis ir gebėjimas diplomatiškai „neišgirsti“ ar neatsakyti į jam neparankius klausimus – charakteringa L. Valinsko maniera“, – taip šį verslininką 2006-ųjų pavasarį buvo apibūdinęs laikraštis „Utenos apskrities žinios“. Tuo metu L.Valinskas buvo minimas kaip kitos iš skandalų neišbrendančios įmonės – „Fortena“ – šeimininkas.

Nauja priedanga