„Lietuvos kino centrui yra garbė būti vienu Europos kino apdovanojimų globėjų. Reprezentuodami nedidelę, tačiau turinčią gilias menines tradicijas bei patirtį kuriant filmus kartu su kitų Europos šalių kūrėjais, kino bendruomenę, manome esant būtina prisidėti prie europietiško kino puoselėjimo iniciatyvų,“ – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Europos kino apdovanojimus nuo 1998 metų rengia Europos kino akademija. Tradiciškai pirmąjį gruodžio šeštadienį vyksiančioje ceremonijoje pagerbiami geriausi metų Europos kino darbai ir kūrėjai 22 kategorijose. Apdovanojimų transliacija kasmet pasiekia žiūrovus iš 30 Europos šalių, o apdovanojimų atgarsiai – spaudos puslapius visose Europos šalyse.

Iki šiol Europos kino apdovanojimams mūsų kūrėjų darbai buvo nominuoti tris kartus: 1992 m. – Šarūno Barto „Trys dienos“, 1993 m. – Audriaus Stonio „Neregių žemė“ (pastarasis apdovanojimą ir laimėjo), 2005 m. – Arūno Matelio „Prieš parskrendant į Žemę“.

Šiemet režisierių Giedrės Žickytės ir Maite Alberdi trumpametražis dokumentinis filmas „Čia aš tik svečias“ (Lietuva, Čilė, Danija) Krokuvos dokumentinių filmų festivalyje laimėjo ir nominaciją 29-ųjų Europos kino apdovanojimų trumpametražių filmų kategorijoje. Geriausio trumpametražio filmo nominacija įsteigta 1998 m. bendradarbiaujant su 15 tarptautinių kino festivalių visoje Europoje. Kiekviename festivalyje tarptautinė žiuri atrenka po vieną filmą, kuris automatiškai tampa nominantu geriausio trumpametražio filmo kategorijoje Europos kino apdovanojimuose.

Europos kino akademijai priklauso per 3 tūkstančiai narių, tarp jų – 16 kino profesionalų iš Lietuvos. Europos kino akademijos nariai balsuoja ir renka apdovanojimų nominantus ir laureatus.

Šiemet Europos kino apdovanojimai vyks gruodžio 10 dieną, šių metų Europos kultūros sostinėje Vroclave (Lenkija).

Daugiau informacijos - www.europeanfilmawards.eu.

Europos filmai per 2014 m. užėmė didžiausią iki šiol užfiksuotą kino rinkos dalį ir pasiekė 33,4 proc., skelbia Europos audiovizualinė observatorija. Daugiau kino bilietų parduota visų pirma dėl Europos filmų sėkmės. 2014 m. Europos Sąjungoje kino teatrų pajamos išaugo 0,6 proc., lyginant su 2013 m., ir pasiekė 6,32 mlrd. eurų, tuo tarpu vidutinė bilieto kaina Europos kino teatruose keitėsi nežymiai ir išliko apie 6,9 euro.

Pastaruosius dešimtmečius ES filmų gamyba nuolat augo, o 2014 m. Europos pilnametražių filmų skaičius pasiekė rekordą – 1603 filmų. Iš jų – 1118 vaidybiniai ir 485 dokumentiniai. Maždaug 32 proc. Europos pilnametražių filmų buvo bendros gamybos, o 68 proc. – nacionaliniai.

Praėjusiais metais iš Europos filmų išsiskyrė prancūzų komedija apie kultūrų konfliktą „O Dieve, ką mes padarėm?“ („Qu’est-ce qu’on a fait au Bon Dieu“) ir Luco Bessono mokslinės fantastikos trileris „Liusė“ („Lucy“). Į šiuos filmus ES buvo parduota atitinkamai 17,1 mln. ir 15,2 mln. bilietų. Į 2014 m. 25 pelningiausių filmų sąrašą pateko ispanų komedija „Aštuonios baskiškos pavardės“ („Ocho apellidos vascos“), tapusi visų laikų pelningiausiu Ispanijos filmu, ir britų komedija visai šeimai „Meškiukas Padingtonas“ („Paddington“).

JAV filmų rinkos dalis sumažėjo nuo rekordinių 69,5 proc. 2013 m. iki 63,1 proc. 2014 m., tačiau praėjusiais metais JAV filmai išliko pelningiausiųjų Europos Sąjungos sąrašuose. Pastebimai vyravo filmų tęsiniai: aukščiausias pozicijas užėmė „Hobitas: Penkių armijų mūšis“ („The Hobbit: The Battle of the Five Armies“) (22,7 mln. žiūrovų), „Bado žaidynės: Strazdas giesmininkas. 1 dalis“ („The Hunger Games: Mockingjay. Part 1“) (20,1 mln. žiūrovų) bei „Kaip prisijaukinti slibiną 2“ („How to Train Your Dragon 2“) (17,5 mln. žiūrovų). Iš viso į pelningiausių filmų dvidešimtuką pateko devyni filmų tęsiniai, į dešimtuką – penki iš jų.

Skaičiuojant nacionaline valiuta kino teatrų pajamos išaugo keturiolikoje ir sumažėjo trylikoje iš 27 duomenis pateikusių ES valstybių narių. Nedidelį visų ES kino teatrų pajamų (eurais) augimą labiausiai nulėmė geras metinis prieaugis Prancūzijoje, Ispanijoje (+15 mln. eurų, +3,0 proc.) ir Lenkijoje (+15 mln., +9,7 proc.). Kino teatrų pajamos labiausiai sumažėjo Italijoje (–46 mln. eurų, –7,1 proc.) ir Vokietijoje (–43 mln., –4,2 proc.).

Iki 2014 m. pabaigos buvo skaitmenizuota maždaug 92 proc. visų ES kino salių (kino salėse įdiegtų skaitmeninių projekcijos sistemų bendras kiekis pasiekė 27 899). Tik penkiose valstybėse narėse skaitmeninių kino salių buvo mažiau kaip 70 proc., tarp jų Čekijoje (53 proc.), Graikijoje (38 proc.) ir Baltijos šalyse.