Smulkios kietosios dalelės (KD2,5) paprastai yra automobilių išmetamųjų dujų arba anglimi kūrenamų elektrinių šalutinis produktas.

Dėl savo mažo dydžio jos gali patekti giliai į kvėpavimo takus ir padidinti bronchito, astmos ir plaučių ligų riziką.

„Naujausiais EAA skaičiavimais, 2021 metais mažiausiai 253 tūkst. mirčių ES įvyko dėl smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) taršos, viršijančios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą koncentraciją, poveikio“, – teigė grupė.

EAA pridūrė, kad šių mirčių būtų buvę galima išvengti, jei smulkių kietųjų dalelių koncentracija būtų atitikusi PSO rekomendacijas.

Palyginti su 2020 metais, kai dėl smulkių kietųjų dalelių anksčiau laiko mirė 238 tūkst. žmonių, šis skaičius padidėjo.

EAA teigimu, šį padidėjimą galima paaiškinti padidėjusiu teršalų poveikiu ir šiek tiek padidėjusiu mirtingumu Europoje, daugiausia dėl COVID-19.

Naujausiais EAA skaičiavimais, 2021 metais mažiausiai 253 tūkst. mirčių ES įvyko dėl smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) taršos, viršijančios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą koncentraciją, poveikio.

Priešingai, ilgalaikė tendencija iš esmės išlieka teigiama ir 2005–2021 metais ankstyvų mirčių dėl smulkių kietųjų dalelių taršos skaičius sumažėjo, pažymima ataskaitoje.

Nepaisant pastaraisiais metais pasiektos didelės pažangos, „oro taršos poveikis mūsų sveikatai tebėra per didelis, todėl mirštama ir susergama ligomis, kurių atsiradimo tikimybę didina oro tarša“, – pareiškime teigė EAA vykdomoji direktorė Leena Yla-Mononen (Lena Yla Mononen).

Kalbant apie kitus teršalus, ankstyvų mirčių, susijusių su azoto dioksido poveikiu, skaičius, palyginti su 2020 metais, taip pat šiek tiek padidėjo ir 2021-aisiais siekė 52 tūkst.

Tuo tarpu buvo apskaičiuota, kad dėl ozono, kurio daugiausia atsiranda dėl kelių eismo ir pramoninės veiklos, poveikio miršta 22 tūkst. žmonių, t. y. šiek tiek mažiau nei 2020 metais.

Agentūra duomenų nesumuoja, nes mano, kad dėl to kai kurios mirtys būtų įskaičiuotos du kartus, tačiau pabrėžia, kad oro tarša tebėra didžiausia aplinkos grėsmė europiečių sveikatai.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas 2020 metais ES sumažėjo, nes pandemijos metu ženkliai sumažėjo ekonominis aktyvumas. Tikslesnių duomenų laukiama tik kitąmet.

Tarptautinių kelionių apribojimai kartu su sumažėjusiu tarpmiestiniu eismu bei laisvalaikio ir verslo kelionėmis taip pat lėmė sumažėjusį aktyvumą transporto sektoriuje, kuris yra laikomas vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, teigė agentūra.

Europoje kelių eismas šiemet, palyginus su praėjusiais metais, sumažės 57 proc., teigė Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU), nurodoma EAA ataskaitoje.

Smarkus aktyvumo sumažėjimas taip pat pastebėtas oro kelionių srityje, sakė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA).

Kadangi keliuose sumažėjo transporto priemonių, daugiausiai dėl pavasarį galiojusių karantinų, sumažėjo jų skleidžiamo garso kiekis ir oro tarša. Nepaisant to, kai karantinai buvo atšaukti, tarša grįžo į senesnius lygius, sakė Kopenhagoje įsikūrusi agentūra.

Agentūra išskyrė dar vieną neigiamą pandemijos padarinį – smarkiai padidėjo vienkartinių plastiko gaminių vartojimas, išaugus paklausai tokių asmeninės apsaugos priemonių, kaip kaukių ir pirštinių.

Dar viena padidėjusio plastiko vartojimo priežastis yra ta, kad Europoje uždarius daugumą restoranų ir jiems pradėjus maistą tiekti tik išsinešimui, išaugo vienkartinių pakavimo priemonių naudojimas, sakė EEA.

Svarbios prognozės

Jau dabar per visą savo gyvavimo ciklą tipiškas elektrinis automobilis Europoje gamina mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų, palyginti su benzinu ar dyzelinu varomais varikliais. Elektromobilių gamybos etape išmetamieji teršalai paprastai yra didesni, tačiau tai kur kas daugiau kompensuoja mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis elektrinių transporto naudojimo laikotarpiu, teigė EAA ataskaitoje apie elektrines transporto priemones, jų gyvavimo ciklą ir žiedinės ekonomikos perspektyvas.

Agentūros skaičiavimais, elektrinių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atsižvelgiant į dabar ES naudojamas energijos rūšis ir visą transporto priemonės gyvavimo ciklą (nuo gamybos iki naudojimo pabaigos), yra apie 17–30 proc. mažesnis nei benzinu ir dyzelinu varomų automobilių išmetamų teršalų kiekis. Teigiama, kad ateityje tipinės elektrinės transporto priemonės taršos emisija per visą jos gyvavimo ciklą iki 2050 m. gali sumažėti bent 73 proc.

Lietuvoje transporto priemonių tarša vis dar yra didelė, nes elektrinių automobilių naudojimas dar tik įgauna pagreitį ir jo naudojimo mastas yra ganėtinai mažas.

Išsami ataskaita

Elektrinės transporto priemonės taip pat turi daug naudos vietos oro kokybei, nes jų išmetamų teršalų kiekis keliuose yra nulinis. Tiesa, elektrinis transportas išmeta kietąsias daleles, nes, kaip ir kitos transporto priemonės, naudojasi keliais, turi padangas ir stabdžių trinkeles. Vis dėlto perėjimas prie elektrinių transporto priemonių mažina triukšmą, ypač miestuose, kuriuose automobilių greitis paprastai būna mažas, o eismas dažniausiai didelis.

EAA ataskaitoje taip pat apžvelgiamas elektrinių automobilių poveikis klimato kaitai, oro kokybei, triukšmui ir ekosistemoms, palyginti su įprastiniais automobiliais.

Pasak ataskaitos, rezultatas, lyginant tradicinius automobilius su elektriniais, pastarajam transportui yra mažiau palankus, jei vertintume elektrinio transporto gamybos poveikį ekosistemoms ir naudojamas toksiškas medžiagas. Šiam poveikiui daugiausia įtakos turi vario, nikelio ir kritinių žaliavų gavyba bei perdirbimas. Tačiau poveikis galėtų būti sumažintas taikant žiedinės ekonomikos metodą, skatinantį pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, ypač baterijų.

Nemaloni tendencija

"Lietuvoje transporto priemonių tarša vis dar yra didelė, nes elektrinių automobilių naudojimas dar tik įgauna pagreitį ir jo naudojimo mastas yra ganėtinai mažas. Efektyviai įgyvendinus žiedinės ekonomikos principus galima pasiekti daug geresnių aplinkos apsaugos rodiklių, t.y. užtikrinti efektyvią netinkamų eksploatacijai transporto priemonių tvarkymą, pakartotinį naudojimą ir toksiškų medžiagų perdirbimą", – sakė Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Naujausiais šios agentūros duomenimis, nuo 2014 m. transporto sektoriaus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES auga. Preliminariais skaičiavimais, 2017 m. ES transporto išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 1990-aisiais, padidėjo 28 proc. Transporto sektorius ir toliau yra svarbus oro taršos šaltinis, ypač dėl kietųjų dalelių ir azoto dioksido, bei yra pagrindinis Europos aplinkos triukšmo šaltinis, apibendrina Europos aplinkos agentūra.

Ekologija šiuo metu „ant bangos“. O ekonomija yra priverstinis reikalas krizės metu. Daugelis sako, jog taupumas yra ne gyvenimo realija, o tik tuščios piniginės sindromas užmaskuotas gražiai skambančiu šūkiu „gyvenkime protingai ir nešvaistykime resursų“. Norėtųsi nesutikti - ekologija ir ekonomija nėra neigiami dalykai, tai laisvos valios išraiška ir pasirinkimas gyventi geriau. Kaip? Apie viską iš pradžių, iš skirtingų pusių ir apie automobilius.

Europos aplinkos agentūra (European Environment Agency – EEA) savo 2013 metų ataskaitoje, kaip ir ankstesnėse, vis dar teigia, jog 70 proc. viso oro užterštumo Europoje sukėlėjas – transportas. Net 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra „pagaminamos“ Europos keliuose važinėjančių mašinų. Ar toks automobilių keliamas užterštumas turi pasekmių? Žinoma! Minimum - tenka nekvėpuoti pasiekus kamštį miesto centre piko valandą, nes dujų kvapas tiesiog graužia akis ir smelkiasi į smegenis. Maksimum – nuo to mirštame. Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization – WHO), padidėjusi oro tarša lemia dažnesnius susirgimus kvėpavimo takų, kraujotakos sistemos ligomis bei padidėja vėžinių susirgimų rizika.

Skamba baisiai? Žinoma! O ką daryti, kad tai pakeistume? Daugelis dažnai numoja ranka, su mintimi, jog jei ir pradės elgtis kitaip, sąmoningiau – tai nieko nepakeis, bus tik lašas jūroje. Tačiau jūrą ir sudaro daugybė lašelių, o lašas po lašo... Jei visi žengtų bent žingsnelį link taršos mažinimo, gyventume geriau, sveikiau ir ilgiau. Skamba populistiškai? Bet nepaneigsite, jog tame yra tiesos.

Taigi, automobiliai yra taršos sukėlėjai. Ką galime dėl to padaryti? Atsisakyti automobilių ir naudotis viešuoju transportu? Žinoma, tai vienas iš variantų, tačiau nereikia pamiršti kitos gyvenimo realybės: laikas – pinigai, o vykdami viešuoju transportu, mes švaistome laiką. Kitas variantas – išmokti vairuoti ekonomiškai ir ekologiškai. Ekonomiškai – eikvojant mažiau degalų, ekologiškai – mažiau teršiant aplinką. Šiuo metu internete galima perskaityti ne vieną straipsnį iš serijos „10 būdų kaip vairuoti ekonomiškai“, o po straipsniu 110 komentarų kaip šie būdai neveikia. Kiekvienas automobilis, kiekvienas vairuotojas ir jo vairavimo stilius yra skirtingas, tad ir būdai kaip konkretaus automobilio vairavimas gali būti mažiau naudojantis degalus bei mažiau teršiantis aplinką, yra skirtingi. Eksperimento būdu, su profesionalų pagalba tai galima pasiekti ir linkime to siekti.

Tuo tarpu, kitas paprastesnis, ekonomiškas vairavimo būdas yra važiavimas keliese. Stovint kamštyje apžvelgus automobilius aplink matome daug vienišų vairuotojų liūdnai keikiančių susidariusius kamščius. Daugelis įsigyja automobilį ir kas ryt važiuoja į darbą bei vakare grįžta namo vien dėl to, kad nėra kito būdo nukakti į darbą. Ir visi penki kaimynystėje gyvenantys bendradarbiai daro taip pat – po vieną automobilyje, nors galėtų važiuoti visi penki viename.

Dalintis automobiliu, arba kitaip „pavežti iš taško A į tašką B“ tampa vis populiariau. Tačiau tendencijos rodo, jog į tai aktyviau įsitraukia jaunimas, dažnai studentai. Pirmiausia ši tendencija pastebėta tarp studentų vykstančių savaitgaliui į gimtąjį miestą iš sostinės ar kito miesto kur jie studijuoja. Pasidalinus mokestį už kurą, pavyksta sutaupyti bei neliūdna vykti vienam. Į gatvę išrieda 1 automobilis, vietoj 4 ar 5. Mokesčių inspekcija ir autobusų parkas iš pradžių piktinęsi tuo, kad tokie „pavežimai“ žlugdo viešąjį transportą ir slepia mokesčius(juk vairuotojas jų nuomone gauna pajamų), pamažu pritilo. Nes nuo to autobusai kaip važiavo, taip ir važiuoja, o pakeleiviais tampa tie, kurie ir taip paprastai nesinaudoja viešuoju transportu.

Taigi, pakeleivių vežimo idėja gaji tarp keliaujančių iš miesto į miesto. Ar ji tokia pat patraukli tarp važiuojančių į darbą iš vieno miesto galo į kitą? Kol kas sunku pateikti statistiką, tačiau pažvelgus į tinklalapius, tokius kaip kasvaziuoja.lt, kuriuose galima rasti pakeleivių, matomas susidomėjimas. Kasdien atsiranda vis daugiau siūlančių vykti į darbą, oro uostą ar kitą vietą kartu, taip pat atsiranda ir ieškančių kas galėtų pavežti. Tą skatina ir miestai, pavyzdžiui, Vilniuje jau yra eismo juostos, kuriose pirmenybę be viešojo transporto ir taksi turi ir pilną ekipažą vežantis automobilis.

Taigi ekologija, ekonomija ir automobilis gali būti susiję. Nors automobilis yra vienas labiausiai teršiančių aplinką, tačiau jis neišvengiamas šiuolaikinio žmogaus atributas. Visgi protingai jį naudojant ir nestokojant draugiškumo savo kaimynui, galima ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti oro taršą. Vairuokite atsakingai, protingai, išmokyti ekonomiško vairavimo ir nevažiuokite vienas – pasiimkite pakeleivį. Paprastos taisyklės, kaip maži lašeliai jūroje. O kaip sakoma, „lašas po lašo ir akmenį pratašo“. Gero kelio!