Kaip antradienį informavo universitetas, KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkė pirmininke išrinkta dvejų metų kadencijai. Jos pavaduotoju išrinktas Latvijos mokslininkas Karlis Dreimanis, Dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų instituto direktorius iš Rygos technikos universiteto.

KTU CERN Baltijos grupei priklauso nuo 2018 metų, kai susitikimo Ženevoje metu buvo pasirašytas tarpusavio pagalbos memorandumas tarp aštuonių pagrindinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų. Šiuo metu grupę sudaro 14 mokslo institucijų, iš jų šešios iš Lietuvos.

„Pagrindinė CERN Baltijos šalių grupės veikla – siekis gauti pilną narystę CERN. Be to, aktyviai dirbama kuriant bendras magistro ir doktorantūros studijų programas, dalyvaujant didžiuosiuose CERN eksperimentuose, Baltijos šalių mokytojų programoje, organizuojant tarptautines meistriškumo pamokas moksleiviams, mokytojams bei studentams,“ – sako B. Abakevičienė.

Anot jos, vienas didžiausių iššūkių – naujos Europinės magistro studijų programos „European Master of Particle physics and Accelerator Technologies for Research and Industry“ („Fizikos dalelių ir greitintuvų technologijų magistras tyrimams ir pramonei“) sukūrimas tarp penkių mokslo universitetų Baltijos šalyse.

KTU atstovė, vienbalsiai išrinkta CERN Baltijos grupės pirmininke, turės organizuoti grupės veiklą, koordinuoti vasaros mokyklos jauniesiems tyrėjams ir tarptautinės konferencijos organizacinius darbus Baltijos šalyse bei atstovauti narių interesams CERN.

Įvairių sričių KTU mokslininkai jau turi galimybę prisijungti prie vykdomų CERN eksperimentų, o studentai gali aktyviai dalyvauti ir teikti paraiškas stažuotėms.

Šių metų kovo 22-ąją Estija tapo tikrąja CERN nare, tuo tarpu Latvija ir Lietuva yra asocijuotos narės, siekiančios tikrosios narystės statuso.

Anot B. Abakevičienės, Lietuvai norint tapti tikrąja CERN nare, pirmiausiai reikia sulaukti galutinių išvadų dėl asocijuotos narystės pratęsimo dar penkeriems metams bei atlikti visus pavestus darbus.

Lietuvoje lankysis CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos generalinis direktorius Rolfas-Dieteris Heueris. Vizito metu bus tariamasi dėl tolesnio Lietuvos ir CERN bendradarbiavimo galimybių, rašoma pranešime spaudai.

CERN vadovas susitiks su prezidente, Seimo, vyriausybės, universitetų ir verslo atstovais. Švietimo ministrė A. Pitrėnienė susitikime su CERN generaliniu direktoriumi R. D. Heueriu aptars bendradarbiavimą švietimo, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo  bei kitose srityse.

Netoli Ženevos veikiančiame CERN centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas Didysis hadronų greitintuvas. Pasitelkdama pasaulyje galingiausius įrenginius, tarptautinė mokslininkų komanda siekia atsakyti į fundamentaliausius ir sudėtingiausius fizikos klausimus: kas yra „tamsioji materija“, kokia medžiaga sudarė Visatą Didžiojo sprogimo metu, kodėl egzistuoja gravitacija ir pan.

Centras ne tik atlieka priešakinius mokslo eksperimentus, bet ir prisideda ir prie technikos progreso. Būtent CERN buvo sukurtas internetas. Šiuo metu CERN veikiantis tinklynas, prie kurio praktiką atlikti turi galimybę ir informacinių technologijų studentai iš Lietuvos, – viena pajėgiausių skaičiavimo sistemų pasaulyje.

Lietuvos vyriausybės bendradarbiavimas su CERN prasidėjo 2004 metais, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių fizikos bandymuose. Lietuvos mokslininkai bendradarbiavimą su CERN pradėjo dar anksčiau, 1993 m. Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkai buvo pakviesti prisidėti prie CERN vykdomų mokslinių tyrimų. Nuo 2001 m. Vilniaus universitetas ir kelios Lietuvos įmonės buvo pakviesti bendradarbiauti kuriant radiacijos jutiklius bei specialiai CERN sukonstravo prietaisą, tikrinantį įrangos radiaciją.

Pastaraisiais metais Lietuvos ir CERN bendradarbiavimas ypač sustiprėjo. 2014 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje atnaujintas bendradarbiavimo susitarimas  dėl Lietuvos dalyvavimo CERN mokslo programoje. Šia proga CERN generalinis direktorius pabrėžė, kad Lietuva turi puikią mokslo infrastruktūrą ir žmogiškuosius resursus.

Lietuva turi bendradarbiavimo su CERN potencialą ne tik fizikos ir informatikos bei švietimo, bet ir pramonės bei medicinos srityse. CERN projektuose kasmet dalyvauja keliolika Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų bei apie dešimtį studentų, kurie parsiveža į Lietuvą naujas žinias, mokslinius kontaktus, įgytą kvalifikaciją. Į CERN susipažinti su moderniausia fizikos srities įranga vyksta mūsų šalies fizikos mokytojai.

Planuojama, kad 2016 m. vasario mėnesį į Lietuvą CERN atveš didelę atliekamus tyrimus pristatančią ir mokslinius pasiekimus populiarinančią parodą. Parodoje būtų demonstruojamas interaktyvus Didžiojo hadronų greitintuvo tunelis, galima būtų žaisti „protonų futbolą“ ir patirti Higgso efektą kūnu valdant ekraną. Tai unikali galimybė su naujausiais mokslo ir technologijų laimėjimais supažindinti visuomenę ir jais sudominti jaunąją kartą.

Lietuvos mokslo, verslo, politikos ir meno atstovai renka faktus galimai mūsų šalies narystei įtakingoje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN).

„Tai – milžiniška institucija, kurios metinis biudžetas yra maždaug milijardas šveicariškų frankų (frankas lygus eurui, – red. past.) ir kurios narėmis yra 21 Europos šalis. Narystė joje atvertų galimybes mūsų mokslininkams, jauniesiems tyrėjams, mokytojams bei studentams studijuoti bei stažuotis CERN, dalyvauti įvairiose tyrimų programose“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius.

Kartu su Lietuvos atstovų delegacija CERN neseniai apsilankiusio S. Tamulevičiaus teigimu, CERN (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) vykdomi tyrimai – tai milžiniškos apimties fizikos eksperimentas, kuriam sutelkta daugybė tyrėjų: kone pustrečio tūkstančio darbuotojų užtikrina įrenginio veiklą, prie kurio dirba maždaug 12 tūkst. vartotojų. CERN – milžiniškas traukos centras, kurį kasmet aplanko apie 100 tūkst. lankytojų.

„Šioje didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje, esančioje Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose, atliekami ateities eksperimentai, kuriuose dalyvauja mokslininkai iš viso pasaulio. Tame tarpe yra ir 26 lietuviai, atvykę pagal įvairias programas, atstovaujantys įvairiems pasaulio universitetams“, – pasakoja S. Tamulevičius.

Pasak KTU profesoriaus, vienas iš CERN reikalavimų šalims narėms yra išvystytas dalelių fizikos bei kitų mokslo šakų, kurios užtikrina dalelių fizikos vystymą. Iš Lietuvoje pažangių sričių CERN aktualios yra informacinių technologijų, medicininės fizikos bei medžiagų mokslo šakos. Daugelis lietuvių, atliekančių stažuotes CERN, yra informacinių technologijų srities specialistai.

Narystė CERN atvertų galimybes ir Lietuvos verslui – ši organizacija perka mokslinių tyrimų įrangą, įvairias prekes bei paslaugas tik iš šalių narių, išskyrus tuos atvejus, kai kitų šalių siūloma produkcija yra išskirtinės kokybės. Viena iš stipriausių dabartinių bendradarbiavimo sričių tarp Lietuvos ir CERN yra lazerių technologijos. Mūsų šalis yra viena iš svarbiausių lazerių tiekėjų šiai organizacijai, ypač pikosekundinių lazerių (Lietuva gamina 50 proc. pasaulinės produkcijos) ir femtosekundinių parametrinių šviesos stiprintuvų (mūsų šalyje gamina 80 proc. pasaulinės produkcijos).

Lietuvos delegacijos vizito CERN išvadose teigiama, jog, nors Lietuva bendradarbiauja su CERN jau daugiau nei 10 metų, vykdomi tik pavieniai projektai. Glaudesnis bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus Lietuvos akademinei bei mokslinei bendruomenei, atversiantis daugiau galimybių.

Sprendimas politiniame lygmenyje atvertų kelią Lietuvos narystei CERN.

Lietuva dar penkeriems metams pratęs bendradarbiavimą su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (angl. European Organization for Nuclear Research, CERN), tačiau narystei Lietuva kol kas nėra pasiruošusi, sako švietimo ir mokslo ministras.

CERN vadovas Rolfas-Dieteris Heueris (Rolfas-Diteris Hujeris), penktadienį Vilniuje susitikęs su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu, tvirtino, kad Lietuva turi daug gerų specialistų, bet to neužtenka, kad ji galėtų tapti pilnateise CERN nare.

„Jūs turite gerų mokslininkų, bet tiems tyrimams, kuriuos vykdome CERN'e, jų neužtenka. Jūs turite stiprių žmonių tam tikrose inžinerijos srityse, ypač informacinių technologijų srityje“, - spaudos konferencijoje sakė R.D.Heueris.

D.Pavalkis teigė, kad bendradarbiavimas su CERN bus pratęstas 5 metams ir Lietuvai kainuos 2,4 mln. litų - nauja sutartis pasirašoma penktadienį.

Narystė CERN per metus kainuoja 10 mln. litų.

CERN ir jos laboratorija įsikūrė 1954 metais šalia Ženevos. Šiuo metu organizacija turi 20 narių.