„Apibrėždami tokį siaubą turime kalbėti aiškiai, – sakė ji. – Ir į tai galimas tik vienas atsakas. Europa palaiko Izraelį. Mes visiškai remiame Izraelio teisę gintis.“

Kalbėdama eurokomisarų susitikimo pradžioje, U. von der Leyen taip pat pritarė, kad būtų visapusiškai peržiūrėta daugiamilijoninė ES finansinė parama palestiniečių projektams.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Izraelyje žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, o Gazos Ruožo pareigūnai skelbia apie daugiau kaip 900 žuvusių palestiniečių.

„Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruožui Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Klausimai dėl mūsų humanitarinės paramos palestiniečiams nekeliami.

ES ir jos šalys narės reaguodamos į „Hamas“ puolimą reiškė solidarumą su Izraeliu ir pyktį bei pasibjaurėjimą „Hamas“ veiksmais. „Tai terorizmas. Ir tai karo aktas“, – sakė U. von der Leyen.

Tačiau taip pat susirūpinta, kad Izraelis atsakydamas į „Hamas“ puolimą neperžengtų tarptautinės teisės ribų.

„Hamas“ teroristai žudė moteris ir vaikus jų namuose. Jie medžiojo šimtus jaunų vyrų ir moterų, šventusių gyvenimą ir muziką. Jie paėmė įkaitais šimtus nekaltųjų, kurių likimas vis dar nežinomas“, – Europos Komisijai sakė U. von der Leyen.

„Šie nekalti žmonės buvo žudomi dėl vienintelės priežasties: dėl to, kad buvo žydai ir gyveno Izraelio valstybėje. Tai labai senas blogis, primenantis mums tamsiausią praeitį ir sukrečiantis visus mus iki širdies gelmių“, – sakė ji.

U. von der Leyen taip pat paminėjo Briuselyje vykstančius debatus dėl ES paramos Palestinos Autonomijai biudžeto.

Už santykius su bloko kaimynėmis atsakingas eurokomisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus) ragino sustabdyti pagalbą, kol bus patikrinta, ar galėjo kokia nors jos dalis nutekėti tokioms ginkluotoms grupuotėms kaip „Hamas“.

Tačiau bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), kurį remia daugumos šalių narių užsienio reikalų ministrai, nori, jog finansavimas nebūtų nutrauktas, kol vyks patikrinimai, kad nenukentėtų civiliai palestiniečiai.

„Klausimai dėl mūsų humanitarinės paramos palestiniečiams nekeliami. Vis dėlto svarbu, kad mes atidžiai peržiūrėtume savo finansinę pagalbą Palestinai“, – sakė U. von der Leyen.

„ES finansavimas niekada nebuvo ir nebus skiriamas „Hamas“ ar bet kokiam [kitam] teroristiniam dariniui. Tad dabar mes vėl peržiūrėsime visą portfelį atsižvelgdami į ten besiklostančią situaciją“, – pridūrė EK vadovė.

Jie taip pat kalbėjosi apie paramą Ukrainai, spaudimo didinimą Rusijai.

„Esame pasirengę su Europos Komisija aptarti konkrečias finansines paramos priemones, kurios leistų padidinti Lietuvos transporto sektoriaus ir uosto pajėgumus“, – sakė prezidentas.

Vėliau kreipdamasis į Europos politinės bendrijos (EPB) formato dalyvius, G. Nausėda teigė, kad Rusijos karas Ukrainoje „pakeitė pasaulį, išryškindamas būtinybę aktyviai ginti demokratijos vertybes, šalių teritorinį vientisumą ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką“.

Jis taip pat ragino glaudinti ryšius tarp Europos Sąjungos, NATO ir šalių partnerių, keistis gerąja praktika, panaudojant jau egzistuojančius koordinavimo instrumentus ir programas, išlaikyti ir stiprinti paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai.

„Mūsų bendra pareiga – atremti Rusijos agresiją ir kartu įveikti jos keliamus saugumo, ekonominius ir socialinius iššūkius. Taip pat turėtume atidžiai stebėti Kinijos veikimą tarptautinėje erdvėje. Turime stovėti tarptautinės tvarkos, demokratijos ir žmogaus teisių sargyboje“, – kalbėjo G. Nausėda.

EPB susitikimas vyksta trečią kartą. Jame dalyvauja 44 Europos valstybių vadovai, taip pat Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkai.

Vaikystės mieste

Paaiškėjus, kad taps naująja EK vadove, U.von der Leyen iškart pareiškė norą gyventi tarnybiniame bute, kurį būtų galima įrengti greta darbo kabineto. Teigta, kad laiką, kuri praleis Briuselyje, ji galėtų skirti darbui: išvengtų stovėjimo spūstyse rytais ir vakarais, o ir neeikvotų išlaidų tarnybiniam transportui.

Be to, gyvenant EK pastate, nereikėsią leisti pinigų apsaugai, nes jame apsauga ir taip budi visą parą.

Toks pasirinkimas skiriasi nuo taip pat EK anuomet dirbusio jos tėvo sprendimo: U.von der Leyen vaikystė bėgo Briuselyje ir ji tikrai negyveno "Berlaymont" pastate. 1958-ųjų spalį gimusi Ursula Gertrud von der Leyen pirmuosius trylika metų praleido Europos biurokratų sostinėje, o jos tėvas buvo vienas iš pirmųjų ES tarnautojų.

Būsimoji EK vadovė lankė Briuselio regiono Uklės Europos mokyklą, o savo studijas ten baigė likus dvejiems metams iki į tą pačią švietimo įstaigą įstojant Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui.

U.von der Leyen buvo užauginta krikščioniškų tradicijų namuose, kuriuose augo dar šeši vaikai ir buvo laikomasi tradicinio Vakarų Vokietijos branduolinio šeimos modelio.

Būdamas Žemutinės Saksonijos premjeru, jos tėvas Ernstas Albrechtas tapo pagrindine Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) figūra ir bete noire (pranc. juodasis žvėris) besiplečiančiam žaliųjų judėjimui, su kuriuo susirėmė atidarius branduolinių atliekų saugyklą. Paradoksas, tačiau jo dukra žaliąją politiką pasirinko vienu svarbiausių savo vadovaujamos EK prioritetu.

Tiesa, prieš jai tampant EK vadove, per klausymus Europos Parlamente, vienas iš jos argumentų, kodėl ji norėtų dirbti EK ir ES labui, buvo faktas, kad vaikystę ji praleido Briuselyje, ES tarnautojo šeimoje.

Adekvatu ar ne visai?

Šiandien jau patvirtintas ir į darbus įsibėgėjusios EK vadovės U.von der Leyen pageidavimas gyventi darbovietėje nieko nenustebino. Tradicijos po darbo likti nakvoti greta kabineto įrengtose patalpose ji laikėsi ir tada, kai dirbo Vokietijos vyriausybėje. Savaitgaliais ji skubėdavo pas Burgdorfe-Beinhorne Hanoverio apylinkėse gyvenančią šeimą. Pavyzdžiui, būdama gynybos ministre, ji tenkinosi mažyte, vos 7,5 kv. m dydžio patalpa, kurioje tilpdavęs svarbiausias baldas – lova.

Jau tada U.von der Leyen susidūrė su kritika: opozicijos politikai kalbėjo, kad ji naudojosi minėtu kambariu, kad nemokėtų nuomos. Panašiu principu U.von der Leyen buvo apsistojusi trijose skirtingose Vokietijos ministerijose Berlyne, kuriose dirbo nuo  2005 m.

Paaiškėjus, kad 25 kv. m patalpą EK pastate Briuselyje pritaikyti gyvenimui – įrengti miegamąjį, vonios patalpą – kainavo 72 tūkst. eurų, iš Prancūzijos pasipylė veikiausiai aršesnė kritikos lavina nei anuomet.

"Mes niekada nesakėme, kad nėra išlaidų", – į priekaištus reagavo EK atstovas Ericas Mameris. Jo teigimu, institucijos prezidento kadencijos pradžia neišvengiamai susijusi su papildomomis išlaidomis. Tačiau minėtą sumą jis pavadino adekvačia. Be kita ko, jis priminė ir apie U.von der Leyen apsaugos keliamus reikalavimus.

Prancūzijos dienraščiui "Libération" užkliuvo ir tai, kad U.von der Leyen, be 28 tūkst. eurų mėnesinės algos, skiriami dar ir 4 185 eurai būsto nuomos išlaidoms. Už pastaruosius pinigus esą būtų buvę įmanoma išsinuomoti būstą EK prieigose. Pasirinkusi gyventi naujojoje studijoje ji turėjusi atsisakyti visų būstui skirtų pinigų, o ne 1 500 eurų, kaip daro dabar.

Be to, gyvendama tarnybiniame bute, anot "Liberation", U.von der Leyen neišvengiamai naudojasi ir EK pastato 13-ame aukšte esančio restorano, skirto EK nariams ir jų svečiams, paslaugomis.

Net ir Komisijos darbuotojai, kurių kabinetai – žemesniuose aukštuose, neturi galimybės laisvai pakilti į mitais apipintą erdvę.

Kritikai nuogąstauja, kad, gyvendama EK pastate, prezidentė kels nepatogumų ir apsaugos darbuotojams, kurie turės budėti daugiau nei tuo atveju, jei ji gyventų atskirai. Pavyzdžiui, jei didžiuliame EK pastate kiltų gaisras, prezidentės evakuacija būtų sudėtingesnė.

Kad ir kaip būtų, tačiau šiandien apsilankius "Berlaymont" pastate pakilti į 13-ąjį aukštą ir savo akimis pamatyti EK prezidentės apartamentus ar ją pusryčiaujančią pašaliniams bemaž neįmanoma. Net ir Komisijos darbuotojai, kurių kabinetai – žemesniuose aukštuose, neturi galimybės laisvai pakilti į mitais apipintą erdvę. Čia paprastai lankosi tik komisarai ir į sutartus susitikimus atvykstantys svečiai, tad U.von der Leyen ES širdyje gyvena it nematoma.

Vokietijai atstovaujančios politikės pirmtakas liuksemburgietis Jeanas-Claude’as Junckeris nakvodavo viename Briuselio viešbučių įrengtuose apartamentuose. Už 50 kv. m dydžio butą jis teigdavo mokėjęs po 3 250 eurų per mėnesį ir neslėpė susierzinimo, kad EK prezidentas neturi galimybės naudotis oficialia rezidencija.

J.-C. Junkeris sakė negalįs pasikviesti pasaulio lyderių, nes turėtų kalbėtis su jais sėdėdamas ant savo viešbučio lovos. O NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kartais pasikviesdavęs jį ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską apsistoti savo rezidencijoje, "kai mums reikia pailsėti".

Scanpix nuotr.

Šalutinis poveikis

Gyvenimas "Berlaymont" pastate taip pat gali sustiprinti kai kurių valdininkų, kurie U.von der Leyen ir jos komandai prikiša "bunkerio mentalitetą", skepticizmą. Jos komandos branduolį sudaro ištikimiausi ir ilgamečiai bendražygiai, atvykę iš Berlyno.

Briuselio naujienas nušviečiantis "Politico" rašo, kad yra aukštų pareigūnų, kurie teigia, jog U.von der Leyen komanda tikslingai atsiribojo nuo esamų Komisijos pareigūnų ir infrastruktūros, sukurdama neva toksišką atmosferą būstinėje.

Jos sprendimas keliauti iš Vokietijos į darbą ir atgal gali kelti ir kitokių klausimų. EK vadovė pažadėjo naują aplinkosaugai palankų susitarimą, kuris turėtų pademonstruoti ambicingesnes Komisijos pastangas kovojant su klimato kaita. Tačiau kiekvieną savaitę keliaudama iš Briuselio į gimtąjį Hanoverį esą nepadeda sumažinti savo asmeninio paliekamo anglies dvideginio pėdsako. Žibalo į kritikos ugnį šliūkšteli ir neseniai pasirodę pranešimai, kad ES planuoja didinti išlaidas aukščiausių pareigūnų kelionėms privačiais lėktuvais.

"Berlaymont" legenda

Nuo 1958 m. Briuselyje sparčiai augant Europos tarnautojų skaičiui, EK reikėjo vis daugiau biurų. 1965 m. vien Komisijoje dirbo 3 200 darbuotojų, išsibarsčiusių po aštuonis skirtingus ankštus pastatus. EK bandė sutelkti savo darbuotojus daugelyje nuomojamų pastatų aplink Schumano žiedinę sankryžą.

Belgijos vyriausybė, sužinojusi apie šią problemą ir norėdama užtikrinti, kad Komisija liktų šalyje, pasiūlė pastatyti prestižinį administracijos kompleksą – pakankamai didelį, kad jame galėtų įsikurti visi darbuotojai.

Kryžiaus formos "Berlaymont" pastatas pastatytas 1967 m. Po trijų dešimtmečių čia atlikta renovacija, kuri prasidėjo 1995 m. ir buvo baigta 2004 m.

Didžioji dalis statinio vidaus sienų yra metalinės, magnetinės – kad prireikus pakeisti erdvių išplanavimą, nebūtų sunku jas perkelti.

Pastato pavadinimas kilo iš Dames du Berlaymont – Berlaymont seserų vienuolyno pavadinimo. Įsakymą jį įkurti davė grafienė Marguerite de Lalaing, grafo Florent de Berlaymont žmona. 1959 m. Belgijos valstybė įsigijo Berlaymont vienuolyno žemę, o pats vienuolynas persikėlė į už 15 km nuo Briuselio nutolusį Vaterlo miestą.

„Nuo šiol už Europą kovosiu visomis išgalėmis. Kovosiu už Europos vertybes: taiką, žmogaus teises, stiprias demokratines santvarkas ir sveiką planetą“, – tviterio paskyroje rašė krikščionių demokratų partijos ilgametė narė.

Po to, kai Europos šalių vadovai paskelbė apie gana netikėtą U. von der Leyen kandidatūrą, Europos Parlamentas nedidele persvara ją išsirinko, kad buvusi Vokietijos gynybos ministrė pakeistų dabartinį Europos Komisijos vadovą Jeaną Claudą Junckerį. Pareigas U. von der Leyen perims lapkritį.

Siekdama pritraukti kai kurių parlamentarų balsus, naujoji Europos Komisijos vadovė blokui pažadėjo kelias naujas iniciatyvas, tarp jų ir siūlymo iki 2050 m. pasiekti visišką klimato neutralumą.

U. von der Leyen taip pat padėkojo Gynybos ministerijai, kuriai vadovavo daugiau nei penkerius metus, už įsimintiną ketvirtadienio atsisveikinimą, apibūdindama ceremoniją kaip „ypatingą dėkingumo ir pasididžiavimo akimirką“. Be kitų dalykų, ceremonijos metu ji paprašė, kad kariuomenės orkestras sugrotų simbolinę Vokietijos roko grupės „Scorpions“ baladę „Wind of Change“, kuri buvo sukurta Berlyno sienos griuvimo ir miesto suvienijimo laikais.