65 metų politikė nominuota ketvirtadienį Rumunijos sostinėje Bukarešte vykstančiame suvažiavime. Už U. von der Leyen kandidatūrą balsavo 400 EVP delegatų. 89 buvo prieš. Daugiau kandidatų nebuvo.

Birželį vyks naujo Europos Parlamento rinkimai. Paprastai į Europos Komisijos pirmininko postą skiriamas kandidatas iš tos Europos partijų šeimos, kuri rinkimuose pasirodo geriausiai. Apklausose EVP šiuo metu aiškiai pirmauja. Dėl to šansai, kad U. von der Leyen liks poste, yra dideli.

Trys dalys

Birželio pradžioje centro dešinioji Europos liaudies partija (ELP) prisijungė prie kitų konservatyvių frakcijų, palaikydama pramonei palankesnes apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reformas. Toks žingsnis paskatino centro kairiuosius socialdemokratus sunaikinti galutinį tekstą.

Tąkart balsavimas pradėjo grandininę reakciją ir pasibaigė tuo, kad trys ES kovos su klimato kaita paketo dalys – jau minėta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma, pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo įvedimas ir socialinio klimato fondo įsteigimas – buvo grąžintos persvarstyti į EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetą, kuriame buvo pasiektas kompromisas dėl atnaujintų teisės aktų sąlygų.

Šią savaitę europarlamentarai galiausiai sutarė, kad ATLPS turėtų būti reformuota, įtraukiant pastatus ir kelių transportą, o nuo 2029 m. – ir piliečius. Nemokamų leidimų turi būti palaipsniui atsisakoma nuo 2027 m. ir jie būtų visiškai panaikinti iki 2032 m.

EP taip pat siūlo pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą. Jis numatytų mokestį trečiųjų šalių gamintojų importuojamoms prekėms, kurios pagamintos nesilaikant ES aplinkosaugos standartų. Anksčiau įvedus šį mokestį iki 2032 m. būtų panaikinti nemokami ATLPS leidimai.

Parlamento nariai pritarė ir socialinio klimato fondo įsteigimui, kurio lėšomis būtų kompensuojamos išlaidos didžiausią energijos nepriteklių ir judumo suvaržymus patiriantiems gyventojams. Šio fondo parama būtų skiriama reaguojant į kylančias kelių transporto degalų ir šildymo kuro kainas, lėšos taip pat būtų investuojamos į pastatų renovaciją.

Didelė dalis EP narių džiaugiasi, kad po prieš kelias savaites užklupusios aklavietės pavyko greitai rasti kompromisus, tačiau ne visi su tuo sutinka. Kritikų teigimu, susitarimas neatitinka klimato kaitos realijų ir ankstesnių Parlamento raginimų nustatyti griežtesnius kovos su ja tikslus.

Sudėtinga prasmukti

Pagal Europos klimato teisės aktą ES planuoja iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. pasiekti neutralų šių išlakų poveikį klimatui.

Ambicijos — aukštos, tačiau šią savaitę EP nugalėjusios trijų žaliosios darbotvarkės teisės aktų pataisos, kuriomis iš dalies siekiama suteikti daugiau laisvės nešvariausiems Europos sektoriams, parodė, kad nedidelė įstatymų leidėjų dauguma pritaria konservatyviam požiūriui į kovą su klimato kaita.

Dar prieš kelias savaites ambicingesnius žaliojo perėjimo tikslus palaikę europarlamentarai teigė, kad iš dalies dėl susidariusios padėties kaltas intensyvus sunkiosios pramonės atstovų lobizmas EP. Daugelis EP narių kalbėjo, kad kelias savaites iki praėjusios sesijos balsavimo juos užplūdo pranešimai.

Mohammedas Chahimas, socialdemokratų pirmininko pavaduotojas ir įstatymų leidėjas, atsakingas už EP pozicijos dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo įvedimo rengimą, sakė dar neseniai negalėjęs eiti institucijos koridoriais be lobistų mėginimų jį užkalbinti.

„Daug savo laiko praleidžiu atremdamas informaciją iš užkulisių, – po pralaimėto balsavimo pridūrė jis. – Taip atsitiko pastarosiomis savaitėmis – buvo užpultas kiekvienas susitarimo elementas, o mano grupės ir individualiuose susitikimuose man reikėjo atremti senus argumentus.“

Centre – nemokami leidimai

„Politico“ leidinys primena, kad gegužę paskelbtas ENVI komiteto sprendimas įvesti griežtus nemokamų apyvartinių taršos leidimų apribojimus sukėlė lobizmo audrą iš pramonės pusės.

Iki šiol ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema apėmė apie 11 tūkst. elektrinių ir daug energijos naudojančių pramonės įmonių (pavyzdžiui, plieno, cemento ar keramikos), taip pat kai kuriuos skrydžius. Kartu šie teršėjai yra atsakingi už apie 40 proc. bloko kenksmingų išmetalų.

Apyvartinių taršos leidimų sistema paprastai veikia kaip ribojimo ir prekybos sistema: teršėjai turi nusipirkti vieną kreditą už kiekvieną išmetamo anglies dioksido toną. Kreditais galima prekiauti, tačiau bendras skaičius rinkoje palaipsniui mažinamas, tai savaime riboja emisijas.

Tačiau, siekiant apsaugoti Europos sunkiąją pramonę nuo konkurencijos su šalimis, kuriose tokios sistemos su nustatytomis kainomis nėra, šie daug energijos suvartojantys sektoriai kol kas didžiąją dalį kreditų gauna nemokamai – tai tam tikra prasme virsta taršos subsidija. Skaičiuojama, kad energetikos sektoriuje, kuris negauna nemokamų leidimų, sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekis, o pramonės išmetamų teršalų kiekis per pastarąjį dešimtmetį išliko beveik nepakitęs.

Didžioji Europos sunkiosios pramonės dalis norėtų kuo ilgiau išlaikyti nemokamus leidimus. Pavyzdžiui, ES plieno asociacija „Eurofer“ teigia, kad greitas tokio subsidijavimo nutraukimas sukeltų pavojų sektoriaus perėjimui prie ekologiškesnės veiklos, nes įmonės, daugiau išleidusios taršos mokesčiams, esą turėtų mažiau lėšų žaliosioms investicijoms.

Aplinkos komitetui pirmininkaujantis prancūzų centristas Pascalis Canfinas pastarosiomis dienomis kalbėjo apie lobistinį cunamį ir pabrėžė, kad „Eurofer“ bando sušvelninti teisės aktus. „Po kalbų, kurios yra labai palankios klimatui, kai reikia įsitraukti į sudėtingą žaidimo taisyklių keitimo dalį, kai kurios bendrovės pradeda (…) kovos su klimatu puolimą“, – rašė jis „Le Monde“ paskelbtame pranešime, tarp kitų minėdamas ir „Eurofer“.

Marios susitikimų

P.Canfinas pažymėjo, kad kai kurios įmonės, nors ir mažiau, bet ėmėsi lobizmo, siekdamos ambicingų tikslų. Tačiau pelno nesiekianti organizacija „InfluenceMap“ išsiaiškino, kad su EP nariais susitiko daugiausia grupės ir įmonės, kurios priešinosi greitesniam nemokamų kreditų panaikinimui.

Ar apskritai nebeturėtume klausytis pramonės balsų? Ar viskas, ką sako NVO, yra teisinga, ir viskas, ką sako pramonės atstovai, yra neteisinga?

Vokietijos plieno milžinė „Thyssenkrupp“ surengė septynis susitikimus su pagrindiniais EP nariais, rengusiais ATLPS pasiūlymą. Penkis kartus susitiko vien tik su ELP lyderiaujančiu įstatymų leidėju Peteriu Liese. Remiantis „Politico“ žurnalistų matytais „InfluenceMap“ surinktais EP narių įrašais, ,„Eurofer“ ir Vokietijos pramonės federacija surengė po šešis susitikimus su P.Liese. „HydrogenEurope“ dalyvavo penkiuose susitikimuose, iš kurių du buvo su P.Liese.

Pats P.Liese atmetė argumentus, kad balsavimui didelę įtaką turėjo pramonės lobizmas. „Žinoma, buvo vykdomas lobizmas, bet iš visų pusių, ir tai yra teisėta, – sakė jis. – Tai normalu. Ar apskritai nebeturėtume klausytis pramonės balsų? Ar viskas, ką sako NVO, yra teisinga, ir viskas, ką sako pramonės atstovai, yra neteisinga?“

Pasimatymai: Vokietijos plieno milžinė „Thyssenkrupp“ surengė septynis susitikimus su pagrindiniais EP nariais, rengusiais ATLPS pasiūlymą. Penkis kartus susitiko vien tik su P. Liese / Y. Hermano / „Reuters“ nuotr.

Jo kolega ELP Danielis Caspary, kuris surengė susitikimą su „Thyssenkrupp“ likus kelioms dienoms iki balsavimo, sakė, kad socialdemokratų noras greičiau atsisakyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų neleis įmonei finansuoti perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio plieno gamybos. Jis taip pat pabrėžė, kad ir žaliųjų grupių lobizmas buvo aktyvus.

„Kodėl aš juos pakviečiau? Aš juos pažįstu, žinau, kokie jų interesai, žinau, kas jiems moka, žinau, ko jie nori, jie labai skaidrūs, – apie „Thyssenkrupp“ sakė jis. – Visos tos NVO, dažnai nežinai, kas už jų stovi.“

Tačiau žaliųjų įstatymų leidėjas Michaelas Blossas, kuris apibūdino lobistines pastangas kaip įtakingesnes, nei tikėtasi, sakė, kad būtų neteisinga juos sulyginti. „Žinoma, nevyriausybinės organizacijos taip pat atsiuntė savo pozicijas, – sakė jis. – Tačiau pramonė – pinigų, kuriuos į tai investuoja, NVO negali pasivyti.“

Rusijos interesų atstovams uždrausta patekti į ES institucijas

Maskvos sukeltas karas Ukrainoje tęsiasi jau keturis mėnesius, prasisuko šeši ES lygmens sankcijų Rusijai raundai. Dabar tokių rusiškų bendrovių kaip „Gazprom“, „Lukoil“ ir „Rusal“ lobistai prarado įgaliojimus savo informacijai skleisti ir kalboms skelbti ES politikams ir politikos formuotojams.

ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija praėjusią savaitę informavo bloko šalių diplomatus apie savo ketinimą pašalinti Rusijos interesų atstovus iš ES skaidrumo registro. Įtraukimas į registrą yra būtinas, norint patekti į Europos Komisijos, Parlamento ir Tarybos patalpas.

Šiuo žingsniu užbaigiamas kelis mėnesius trukęs siekis atkirsti Rusijos lobistų prieigą. Parlamentas šį mėnesį vienašališkai uždraudė Rusijoje įsikūrusių organizacijų lobistus, EP prezidentei Robertai Metsolai kovo mėnesį pirmą kartą paraginus įvesti tokį draudimą visame Briuselyje. Naujausias ES Tarybos sprendimas atimti iš Rusijos lobistų įgaliojimus neleis jiems patekti į Europos Komisijos pastatus.

Šis žingsnis dar labiau apsunkins Rusijos žaidėjų galimybes, nes į šeštąjį sankcijų paketą jau įtrauktas draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai teikti rusams su lobizmu susijusią pagalbą, įskaitant verslo ir valdymo konsultavimo ar viešųjų ryšių paslaugas.

Kai kurios pilietinės visuomenės grupės teigia, kad toks Rusijos interesų atstovų draudimas nepakankamas veiksmas. Pavyzdžiui, „Greenpeace“ perspėjo, kad tokios Rusijos bendrovės kaip „Gazprom“, „Lukoil“ ir „Rosatom“ vis dar gali turėti prieigą prie europarlamentarų, būdamos pagrindinių ES pramonės asociacijų narėmis ir remdamos įvairius renginius.

Praėjusią savaitę atvirame laiške klimato kaitos nevyriausybinė organizacija paragino R.Metsolą uždrausti lobistų asociacijas, kurios turi Rusijos narių ir klientų, ir neleisti ES pareigūnams renginiuose kalbėtis su Rusijos rėmėjais.

Ministrė pirmininkė skaitys pranešimą apie Europos ateitį, saugumo ir politinę padėtį regione, nelegalios migracijos iššūkius, dalyvaus diskusijose su kitų ES šalių lyderiais, priklausančiais EPP šeimai, pranešė Vyriausybė.

Konferencijos metu vyks dvišaliai premjerės susitikimai su EPP frakcijos Europos Parlamente vadovu Manfredu Weberiu (Manfredu Vėberiu), Austrijos kancleriu Sebastianu Kurzu (Sebastianu Kurcu).

I. Šimonytę į premjerės pareigas delegavusi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai yra Europos liaudies partijos nariai.

„Informuoju jus, kad „Fidesz“ europarlamentarai traukiasi iš Europos liaudies partijos frakcijos“, – rašoma V. Orbano laiške  frakcijos lyderiui, vokiečių europarlamentarui Manfredui Weberiui (Manfredui Vėberiui).

Laišką socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vienas iš V. Orbano vyriausybės ministrų.

Apie pasitraukimą „Fidezs“ pranešė po frakcijoje įvykusio balsavimo dėl suspendavimo taisyklių pakeitimų.

Žinia aiški ir į ją tinkamai atsižvelgta. Jei „Fidesz“ nepageidaujama, nematome būtinybės likti frakcijoje.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, vienijanti pagrindinių Europos centro dešiniųjų partijų europarlamentarus, yra didžiausias politinis blokas Europos Parlamente. Šiai partijai priklauso tiek Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), tiek Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Sekmadienį V. Orbanas išsiuntė laišką Europos liaudies partijos frakcijos lyderiui M. Weberiui, kuriame pagrasino, kad „Fidesz“ paliks frakciją, jei per trečiadienį numatytą balsavimą bus pritarta suspendavimo taisyklių pakeitimams.

Remiantis šiais pakeitimais, frakcija galės suspenduoti visą jai priklausančią partiją, užuot nubaudusi vieną europarlamentarą. V. Orbanas laiške M. Weberiui rašė, kad šie pakeitimai „specialiai parengti „Fidesz“ nubausti“.

„Žinia aiški ir į ją tinkamai atsižvelgta. Jei „Fidesz“ nepageidaujama, nematome būtinybės likti frakcijoje“, – pažymėjo Vengrijos premjeras.

„Fidesz“ pasitraukimas veikiausiai padės tašką ne vienus metus tarp Europos liaudies partijos narių vykusiems kivirčams dėl to, ar išmesti V. Orbano partiją, ar visgi leisti jos europarlamentarams likti frakcijoje, kad jie neprisijungtų prie euroskeptikų populistų.

2019 metais Europos liaudies partija jau ėmėsi sankcijų prie „Fidesz“, reaguodama į Vengrijos vyriausybės organizuotą politinės reklamos kampaniją, per kurią tuometinis Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir V. Orbano nemalonę užsitraukęs Vengrijoje gimęs JAV milijardierius George'as Sorosas (Džordžas Sorosas) buvo kaltinami rezgą sąmokslą užtvindyti Europą migrantais.

Europos liaudies partija nusiuntė delegaciją parengti vidaus ataskaitos dėl „Fidesz“ narystės frakcijoje perspektyvų. V. Orbanas pasmerkė šį žingsnį, pareiškęs, kad partija pati spręs dėl tolesnių savo žingsnių.

Suspendavimo taisyklės buvo pakeistos po to, kai Europos liaudies partija ėmėsi sankcijų prieš „Fidezs“ europarlamentarą Tamasą Deutschą (Tamašą Doičą), kuris M. Weberio pasisakymus prilygino gestapo ir Vengrijos komunistinių laikų slaptosios policijos šūkiams.

D. Tuskas prie partijos vairo stos gruodžio 1-ąją. Dieną prieš tai jis paliks EVT pirmininko postą.

Savo kalboje partijos suvažiavime D. Tuskas pabrėžė, kad būdamas ELP pirmininkas, jis kovos su „politiniu populizmu, manipuliatoriais ir autokratais“. Stebėtojai šiuos jo žodžius traktavo kaip ataką prieš Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną. Konkrečiai neminėdamas jo pavardės, D. Tuskas kritikavo Vengrijos premjero „antiimigracinę propagandą“. „Tai turi liautis, – sakė jis. – Politinėje kovoje tiesa ir orumas negali būti visiškai bejėgiai prieš melagingas žinias, manipuliacijas ir neapykantą“.

V. Orbano FIDESZ partija yra ELP narė, tačiau jos narystė nuo kovo yra sustabdyta. To priežastis buvo didėjant ELP kritika C. Orbano „autoritarinei demokratijai“.

Ateinančiomis savaitėmis ELP pateiks rekomendaciją, ar FIDESZ toliau gali priklausyti ELP.

„Šiandien gavau patvirtinimą, kad jie mane priėmė ir aš dirbsiu Europos liaudies partijos grupėje“, – BNS trečiadienį sakė A. Maldeikienė.

„Visi, kas skaitė mano knygas, žino, kad aš esu labai klasikinė krikdemė“, – pridūrė ji.

A. Maldeikienė teigė neketinanti stoti į Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus.

Politikė pranešė, kad kaip nuolatinė narė dirbs Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, o pakaitine nare bus Biudžeto komitete.

A. Maldeikienei pasirinkus dešiniuosius, Europos liaudies partijos grupėje dirbs daugiausiai europarlamentarų iš Lietuvos. Šiai frakcijai taip pat priklausys konservatoriai Andrius Kubilius, Liudas Mažylis ir Rasa Juknevičienė.

Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso gretose dirbs du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos delegatai Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas.

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai priklausys du socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas.

Du lietuviai taip pat priklausys Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai, tai jau anksčiau šioje grupėje dirbęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis toliau dirbs Europos konservatorių ir reformistų frakcijoje.

Naujos kadencijos Europos Parlamentas darbą pradės liepos 2 dieną.

Europos tradicinių partijų pozicijos per gegužę vykusius rinkimus nusilpo, bet šioms politinėms jėgoms pavyko išsaugoti daugumą prieš dešiniųjų populistus.

Vis dėlto po rinkimų daugumą prarado EPP ir socialistai.

Įvairios populistinės, euroskeptiškos ir dešiniojo sparno partijos 750 vietų parlamente laimėjo per 150 mandatų, tačiau vieningos koalicijos nesuformavo.

Daugiausiai lietuvių dirbs didžiausioje Europos liaudies partijos (EPP) ir Žaliųjų frakcijoje – po tris.

Prie EPP tradiciškai prisijungs į europarlamentą išrinkti trys Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariai Andrius Kubilius, Liudas Mažylis ir Rasa Juknevičienė.

„Kaip mes kitur galime eiti? Mūsų partija gi narė yra šios partijos nuo pat įkūrimo“, – BNS sakė R. Juknevičienė.

„Tai yra labiausiai disciplinuota frakcija, man patiko ir organizacinis darbas, kaip sustyguotas, ir lyderiai puikūs, pažįstami“, – pridūrė ji.

Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso gretose dirbs du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos delegatai Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas.

Prie žaliųjų tikriausiai prisijungs ir komiteto sąraše išrinkta Aušra Maldeikienė. Kitą savaitę politikė susitiks su šios grupės lyderiais.

„Aš antradienį išskrendu galutiniam pokalbiui su šitos grupės vadovais, sutarti galutinių taškų“, – BNS teigė politikė.

A. Maldeikienė tvirtino, kad jos komiteto ir žaliųjų programos praktiškai sutampa.

„Svarbiausi yra du dalykai, pirma – žaliasis paketas, antra – socialinis paketas. Socialinis ramstis ten yra labai aktyvus“, – kalbėjo būsimoji europarlamentarė.

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai priklausys du socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas.

Du lietuviai taip pat priklausys Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai, tai jau anksčiau šioje grupėje dirbęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis toliau dirbs Europos konservatorių ir reformistų frakcijoje, jis prieš dešimtmetį buvo vienas šios politinės grupės steigėjų.

Jis BNS teigė, kad frakcija toliau pasisakys už būtinybę pertvarkyti Europos Sąjungą, nors iš principo palaikys bendrijos idėją.

„Mes už Europos Sąjungą, bet labai stipriai akcentuojame, kad ne viskas gerai yra Europoje, būtina ją reformuoti, daryti stiprius ekonominius ir vertybinius sprendimus, kad sugrįžtume prie krikščioniškų šaknų“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

Naujos kadencijos Europos Parlamentas darbą pradės liepos 2 dieną.

Europos tradicinių partijų pozicijos per gegužę vykusius rinkimus nusilpo, bet šioms politinėms jėgoms pavyko išsaugoti daugumą prieš dešiniųjų populistus.

Vis dėlto po rinkimų daugumą prarado EPP ir socialistai.

Įvairios populistinės, euroskeptiškos ir dešiniojo sparno partijos 750 vietų parlamente laimėjo per 150 mandatų, tačiau jokios nuoseklios koalicijos nesuformuoja.

Per vienus didžiausių pasaulyje demokratinių rinkimų pagrindinės centro dešinės ir centro kairės partijos prarado bendrą daugumą EP, susidūrusios su euroskeptikų ir nacionalistų mestu iššūkiu.

Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen (Marin Le Pen) „Nacionalinis sambūris“ aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) centristų judėjimą ir taip sudavė smūgį jo siekiui gilinti Europos integraciją.

Iš Europos Sąjungos išstoti ketinančioje Jungtinėje Karalystėje Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) „Brexit“ partija sutriuškino konkurentus ir išsiųs daug britų euroskeptikų į EP, kurį po kelių mėnesių šaliai veikiausiai teks palikti.

Italijoje Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujama kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ pasiekė panašių rezultatų; jos atstovai sustiprins populistų gretas Europos Parlamente.

Vis dėlto dešiniesiems ne taip gerai sekėsi Vokietijoje, kur ultradešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko kiek daugiau nei 10 proc. balsų. Neblogai rinkimuose pasirodė vokiečių „žalieji“ – tai atspindi visoje ES pastebimą „žaliąją bangą“.

„Susiduriame su besitraukiančiu centru“, – sakė vokiečių konservatorius Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis), EP pagrindinio centro dešiniojo bloko, Europos liaudies partijos (EPP), kandidatas pakeisti Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).

Vokietijos ultradešinioji partija laiko žaliuosius savo pagrindiniais priešininkais

Vokietijos ultradešinioji partija pareiškė, kad rinkimuose į Europos Parlamentą sėkmingai pasirodę žalieji yra jos pagrindiniai priešininkai.

Partija taip pat tvirtino, jog duomenys rodo, kad nėra bendro sutarimo, jog klimato kaita yra žmonijos veiklos rezultatas. 

„Jie yra mūsų pagrindiniai konkurentai. Žiūrime į juos rimtai“, – sakė Joergas Meuthenas (Jorgas Moitenas). Šis politikas buvo įrašytas pirmuoju numeriu AfD kandidatų į Europos Parlamento narius sąraše. 

Žalieji sekmadienį surinko kiek daugiau nei 20 proc. balsų – dvigubai daugiausi nei per ankstesnius EP rinkimus prieš penkerius metus – ir užėmė antrą vietą po kancelrės Angelos Merkel centro dešiniojo aljanso. 

Tuo tarpu AfD, vaizduojanti save dyzelinių automobilių savininkų ir anglių kasyklų gynėja, gavo tik 11 proc. rinkėjų balsų, ir tai yra prastesnis jos rezultatas už pasirodymą 2017 metais vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose. 

Pirmadienį J. Meuthenas išjuokė žaliuosius, pavadinęs juos „triušiais, kurių šuoliai vis trumpės, nes kažkuriuo metu jiems teks susidurti su sukrečiančiu išbandymu“. 

„Jie nėra gamtosaugininkai. Tai, ką jie daro su savo vėjo energijos technologija ir panašiais dalykais, yra akivaizdus gamtos naikinimas“, – kalbėjo jis. 

Politikas taip pat pažėrė kritikos visiems, vadinantiems jo partiją klimato kaitos neigėja. Anot jo, AfD nesiekia paneigti fakto, kad klimato kaita yra žmonijos veiklos rezultatas, o tik abejoja duomenimis, kurie neįrodyti“.    

„Sakau, kad turime abejonių, ir norėčiau, kad vadinamoji klimato politika būtų atvira abejonėms, būtų leidžiama didesnė paklaida“, – kalbėjo jis.

2015 metais pasirašyta Paryžiaus klimato sutartis ragina siekti, kad pasaulio klimato vidutinė temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. ES įsipareigojo iki 2030 metų 40 proc. sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Visgi daugelis mokslininkų ir klimato aktyvistų įspėja, kad planetos laukia katastrofiškų padarinių turėsiantis atšilimas, jei turtingos išsivysčiusios pramonės šalys nesiims ambicingesnių žingsnių taršai sumažinti.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija spalį įspėjo, kad jei išliks dabartinės tendencijos, iki šimtmečio pabaigos temperatūra padidės dar 3 ar 4 laipsniais.

„Didelė pergalė“

Visoje ES rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 51 proc. – didžiausias per 20 metų. Tai reiškia, kad per 200 mln. piliečių 28 Bendrijos narėse atėjo atiduoti savo balso rinkimuose, vadintuose kova tarp populistų ir proeuropietiškų jėgų.

Naujausios EP parengtos prognozės rodo, kad EPP turės daugiausia atstovų parlamente – 179. Vis dėlto jų smarkiai sumažėjo nuo praeitų rinkimų 2014 metais, kai blokas iškovojo 216 vietų.

Centro kairiajai Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai (S&D) EP žadama 150 mandatų. Dabartinės sudėties parlamente frakcija turėjo 185 savo atstovus.

Tai reiškia, jog dvi pagrindinės EP frakcijos neteko daugumos ir turės kreiptis pagalbos į liberalus, kad neprileistų kraštutinių dešiniųjų prie sprendimų priėmimo.

Liberalų blokas ALDE, kuriam priklauso ir E. Macrono judėjimas, turėtų gauti 107 vietas EP, o iki šiol jis turėjo 69 atstovus parlamente. Tuo metu Žaliųjų frakcijai turėtų atitekti 70 vietų – 18 daugiau nei dabartinės sudėties EP.

Įvairios populistinės, euroskeptiškos ir dešiniojo sparno partijos laimėjo per 150 mandatų, tačiau jokios nuoseklios koalicijos jos neformuoja.

„Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), kuriai daugiausia priklauso M. Le Pen „Nacionalinio sambūrio“ ir M. Salvini „Lygos“ europarlamentarai, EP turės 21 atstovu daugiau nei iki šiol – 58.

M. Salvini socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka, kurioje jis laiko popieriaus lapą su užrašu „Geriausia partija Italijoje“. Fone esančioje lentynoje matoma kepuraitė su užrašu „Make America Great Again“ („Padaryk Ameriką vėl didžią“) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotrauka.

Britanijoje triumfavo „Brexit“ partija

Didžiosios Britanijos įnirtingo euroskeptiko N. Farage'o vadovaujama „Brexit“ partija laimėjo Europos Parlamento rinkimus, rodo pirmadienį paskelbti rezultatai, smarkiai didinantys spaudimą istorinį sutriuškinimą patyrusiems valdantiesiems konservatoriams.

Vos prieš tris mėnesius įkurta populistų partija sugebėjo išnaudoti visuomenės pyktį dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos atidėliojimų ir surinko beveik 32 proc. balsų, rodo beveik galutiniai rezultatai.

Tuo metu premjerės Theresos May (Terezos Mei) Konservatorių partija tegavo 9 proc. balsų, ir tai yra blogiausias jos pasirodymas per rinkimus nuo 1832 metų.

Faktas, kad proeuropietiškos Liberalų demokratų ir Žaliųjų partijos per šiuos rinkimus reikšmingai pagerino pozicijas, yra ženklas, jog Britanija tebėra smarkiai susiskaldžiusi, praėjus trejiems metams po referendumo, per kurį buvo nubalsuota už „Brexit“.

Ketvirtadienį įvykę rinkimai apskritai neturėjo įvykti, nes Britanija planavo kovo 29-ąją palikti Bendriją.

Vis dėlto parlamentas nesugebėjo susitarti dėl išstojimo sąlygų, o jo ginčai su vyriausybe nuolat silpnino Th. May autoritetą ir praeitą savaitę galiausiai privertė paskelbti, kad ji atsistatydins ir suteiks galimybę pamėginti kam nors kitam.

Th. May pareiškė, kad vakaras, kai buvo skelbiami EP rinkimų rezultatai, buvo „labai nuviliantis“.

„Tai rodo, kad svarbu pasiekti „Brexit“ susitarimą, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad šie rezultatai privers parlamentą susikaupti“, – pabrėžė ji.

Keli iš siekiančių užimti jos vietą veikėjų, įskaitant buvusį užsienio reikalų sekretorių Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną), suskubo pakartoti, kad „Brexit“ privalo įvykti iki dabartinės vėliausios datos – spalio 31-osios, net jeigu iki to laiko nepavyktų susitarti su Briuseliu dėl išstojimo sąlygų.

„Galime ir privalome tai įgyvendinti. Niekas, būdamas sveiko proto, nesieks vien išeities be sutarties. Niekas, pasižymintis atsakomybe, neatmes išstojimo be sutarties galimybės“, – B. Johnsonas pirmadienį rašė dienraščio „Daily Telegraph“ paskelbtame straipsnyje.

EP rinkimai taip pat nebuvo sėkmingi pagrindinei opozicinei Leiboristų partijai, kaltinamai, kad ji neturi stabilios nuostatos dėl „Brexit“. Leiboristai šįkart gavo 14 proc. balsų.

Liberalai demokratai ir žalieji nori pakartotinio referendumo, kad „Brexit“ apskritai būtų galima atsisakyti, o atsižvelgdami į jų laimėjimus per šiuos rinkimus aukšto rango leiboristų pareigūnai sakė, kad jų partijai laikas ryžtingai paremti naują plebiscitą.

„Didelė, paprasta žinia“

N. Farage'as „Brexit“ partiją įregistravo tik vasarį, bet greitai sulaukė plataus palaikymo. Anksčiau jis jis buvo vienas iš 2016 metų referendumo kampanijos lyderių, kai vadovavo dabar jau praktiškai nebeveikiančiai JK Nepriklausomybės partijai (UKIP).

Pasak jo, „Brexit“ partija laimėjo, pasiuntusi „didelę, paprastą žinią: kad mus smarkiai nuvylė dvi partijos, sulaužiusios savo pažadus“.

Pasak N. Farage'o, jo partijai dabar privalo būti suteiktas balsas per bet kokias naujas „Brexit“ derybas su Briuseliu.

ES teigia neketinanti iš naujo derėtis dėl Britanijos išstojimo sutarties, praeitais metais suderintos su Th. May, bet daugelis iš jos potencialių įpėdinių tikriausiai siektų įtikinti Briuselį persigalvoti.

N. Farage'as taip pat perspėjo, kad nesugebėjimas išstoti iš ES iki spalio 31 dienos lemtų, kad jo partija sulauktų triuškinamos sėkmės per visuotinius rinkimus.

„Kuriama istorija. Tai tėra pradžia“, – pareiškė jis.

Vis tik analitikai perspėja, kad EP rinkimų rezultatų neįmanoma lengvai paversti sėkme renkant Britanijos parlamentą. Be kita ko, per JK visuotinius rinkimus naudojama kitokia balsavimo sistema.

„Brexit“ priešininkai taip pat atkreipė dėmesį į partijų, norinčių, kad Britanija liktų ES narė, sėkmę. Pasak jų, elektoratas šiuo metu yra panašiai susiskaldęs, kaip ir 2016 metais, kai už išstojimą nubalsavo 52 prieš 48 procentus.

Liberalai demokratai šįkart buvo antri, gavę apie 20 proc. balsų ir 16 mandatų Europos Parlamente. Per ankstesnius EP rinkimus 2014 metais jie tegavo vieną vietą.

Žalieji, irgi agituojantys prieš „Brexit“, taip pat raginantys imtis veiksmų kovojant su klimato pokyčiais, užsitikrino septynias vietas Europos Parlamente, gavę 12 proc. balsų.

Britų premjerė pripažįsta „labai nuviliančius“ rezultatus

Th. May pirmadienį skundėsi dėl „labai nuviliančių“ rezultatų Europos Parlamento rinkimuose, jos Konservatorių partiją sutriuškinus N. Farage'o euroskeptiškajai „Brexit“ partijai.

„Labai nuviliantis vakaras konservatoriams, – parašė Th. May socialiniame tinkle „Twitter“. – Tai rodo, kad svarbu pasiekti „Brexit“ susitarimą, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad šie rezultatai privers parlamentą susikaupti.“

„Išsaugoti ES“

Iki šiol į kiekvienus EP rinkimus nuo 1979-ųjų ateidavo vis mažiau rinkėjų, tačiau šiemet jų aktyvumas buvo didelis; veikiausiai kova tarp populistų ir proeuropietiškų jėgų mobilizavo abiejų stovyklų šalininkus.

Belgijoje „Flamandų interesas“ („Vlaams Belang“) surinko trigubai daugiau balsų nei per ankstesnius rinkimus.

Tuo metu Suomijoje kraštutinių dešiniųjų Suomių partija irgi gavo daugiau balsų nei 2014 metais ir išsaugos savo dvi vietas Europos Parlamente. Švedijos demokratai taip pat sulaukė daugiau rinkėjų palaikymo – už juos balsavo 16,9 proc. rinkėjų, o per praėjusius rinkimus į EP ši partija buvo surinkusi 9,67 proc. balsų.

Tuo metu Nyderlandų antiislamiška Laisvės partija (PVV), vadovaujama Geerto Wilderso (Gerto Vilderso), veikiausiai nebeturės savo atstovų EP. Visgi rinkimuose neblogai pasirodė dešinysis Demokratijos forumas, vadovaujamas skeptiškai kovą su klimato pokyčiais vertinančio populisto Thierry Baudet (Tjeri Bodė).

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko nuomone, jo gimtojoje Lenkijoje rinkėjai nepasiduos „radikaliems politiniams judėjimams“, tačiau pripažino, kad svarbiausia yra „išsaugoti ES kaip projektą“.

Lenkijoje triumfavo valdančioji konservatyvi partija

Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) užsitikrino tvirtą pergalę sekmadienį šalyje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, per kuriuos surinko 45 proc. rinkėjų balsų. 

Partija šią įtikinamą pergalę iškovojo po agresyvia retorika persunktos rinkimų kampanijos, kuri buvo nukreipta prieš jėgas suvienijusią opoziciją.  

Pirmadienį Rinkimų komisijos paskelbti duomenys iš daugiau nei 99 proc. balsavimo apylinkių rodo, kad dešiniojo sparno valdančioji partija turi gerus šansus laimėti rudenį vyksiančius visuotinius rinkimus ir užsitikrinti rinkėjų mandatą tęsti savo socialiai konservatyvią bei euroskeptišką politiką.    

Tai yra pirmoji nacionalistinės pakraipos PiS pergalė rinkimuose į Europos Parlamentą ir, ko gera, apskritai geriausiais jos pasirodymas rinkimuose.   

Analitikų nuomone, prie PiS sėkmės rinkimuose prisidėjo intensyvi rinkimų kampanija, kurioje aktyviai dalyvavo partijos pirmininkas, įtakingiausiu Lenkijos politiku laikomas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), taip pat greitas virtinės krizių, įskaitant įsiplieskusį skandalą dėl kunigų pedofilijos, suvaldymas. 

„Tai įspūdinga PiS pergalė, turint galvoje virtinę krizių, galėjusių pakenkti partijos įvaizdžiui, taip pat faktą, kad rinkėjai vertino jau beveik ketverius metus trunkantį jos buvimą valdžioje“, – sakė sociologas Jacekas Kucharczykas (Jacekas Kucharčykas), vadovaujantis Visuomenės reikalų institutui.  

Lenkijos valdančiosios partijos santykiai su partneriais Europoje gana įtempti dėl kontroversiškų teismų sistemos reformų, kurios, anot Briuselio, kelia grėsmę teismų nepriklausomybei, įstatymo viršenybei ir demokratijai.

Didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukė buvusi ministrė pirmininkė Beata Szydlo (Beata Šydlo), kuri daugelio lenkų prisimenama kaip politikė, 2016 metais inicijavusi PiS išmokų programą daugiavaikėms šeimoms.

Valdančiosios partijos pergalė leidžia prognozuoti, kad artimiausiomis savaitėmis vyriausybė laukia permainos. Keli dabartiniai ministrai buvo išrinkti į Europos Parlamentą.     

J. Kucharczykas taip pat gyrė opozicijos lyderį Grzegorzą Schetyną (Gžegožą Schetyną) – už tai, kad suformavo plačią liberalcentristų Europos koaliciją, sekmadienį surinkusią apie 38 proc. balsų. Tai vienintelė politinė jėga, pajėgi varžytis su PiS rudenį vyksiančiuose Lenkijos Seimo rinkimuose. 

Tuo tarpu Vengrijos opozicija, skirtingai nuo Lenkijos, negali džiaugtis geru pasirodymu rinkimuose. Vengrijos premjero Viktoro Orbano antiimigracinė partija „Fidesz“ iškovojo pergalę triuškinama persvara.

Lenkijai 751 vietą turinčiame Europos Parlamente priklauso 52 vietos. Mažiausiai 24 iš jų atiteks PiS, apie 22 turės G. Schetynos Europos koalicija.

Lenkijos rinkėjų aktyvumas sekmadienį buvo neįprastai didelis ir pasiekė 45 procentus.

Prancūzijos vyriausybė nusivylusi pralaimėjimu

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pareiškė esanti nusivylusi šalies prezidento E. Macrono centristų judėjimo pralaimėjimu Europos Parlamento rinkimuose, bet premjeras dėl to esą atsistatydinti neketina.

Radijui RMC vyriausybės atstovė Sibeth Ndiaye (Sibet Ndiajė) rinkimų rezultatus pavadino „nuviliančiais“.

„Akivaizdu, kad mes šiuose rinkimuose ne pirmi. Mes nelaimėjome, mes – pralaimėjome“, – sakė ji.

Vis dėlto S. Ndiaye pabrėžė, kad, nepaisant rinkimus į EP laimėjusio kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ lyderės Marine Le Pen (Marin Le Pen) raginimų, šalies parlamentas paleistas nebus, o ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) trauktis taip pat neketina.

„Edouard'o Philippe'o atsistatydinimo nebus“, – sakė vyriausybės atstovė.

Rinkimų rezultatai rodo, kad Prancūzijoje rinkimus į EP laimėjo „Nacionalinis sambūris“, surinkęs 23,31 proc. balsų, antra liko E. Macrono partija „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM), už kurią balsavo 22,41 proc. rinkėjų. 

Išvakarėse M. Le Pen pareiškė, kad jos partijos sėkmė rinkimuose atspindi realų prancūzų požiūrį į politikus, ir paragino prezidentą pasidaryti atitinkamas išvadas.

„Mano nuomone, jis neturi kito pasirinkimo kaip tik paleisti Nacionalinį Susirinkimą, kad suteiktų galimybę (įvykti) demokratiškesniems ir galų gale atspindintiems realią visuomenės nuomonę rinkimams“, – pareiškė politikė po to, kai buvo paskelbti preliminarūs rinkimų į EP rezultatai.

M. Le Pen tvirtino, kad šie rinkimai į EP buvo sėkmingiausi jos partijai per visą jos gyvavimo istoriją.

Tradicinės partijos konkuruoja dėl įtakos renkant naujus ES institucijų vadovus, įskaitant D. Tusko ir J.-C. Junckerio įpėdinius.

ES lyderiai antradienį dalyvaus viršūnių susitikime, per kurį spręs, kaip pasirinkti kandidatus. EPP siūlo į EK vadovus M. Weberį, tačiau E. Macronas ir keletas kitų lyderių norėtų žinomesnio kandidato.

Į EP pateko buvęs Katalonijos prezidentas

Į Europos Parlamentą pateko buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudždemonas) ir jo buvęs pavaduotojas Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas), pirmadienį pranešė Ispanijos žiniasklaida.

Vis dėlto kol kas neaišku, ar politikams pavyks pradėti darbą EP, nes Ispanijoje jie abu figūruoja teismo bylose, susijusiose su 2017 metų spalio mėnesio įvykiais, kai Katalonija pabandė atsiskirti nuo Ispanijos.

C. Puigdemont'as šiuo metu yra Belgijoje, kur pabėgo iš Ispanijos sulaukęs kaltinimų maištu. Jis vadovavo Katalonijai, kai buvo rengiamas referendumas dėl regiono nepriklausomybės, kurį Madridas pripažino neteisėtu.

Tam, kad C. Puigdemont'as galėtų užimti vietą Europos Parlamente, jam pirmiausia reikės grįžti į Ispaniją ir prisiekti laikytis konstitucijos. Šis priesaika yra būtina, kad nacionalinė rinkimų komisija patvirtintų jį Europos Parlamento nariu.

Tačiau Ispanija yra paskelbusi jo ir dar kelių politikų paiešką ir pareiškusi kaltinimus dėl maišto ir viešųjų lėšų netinkamo naudojimo, siekiant atsiskyrimo nuo Ispanijos, todėl sugrįžę į Ispaniją Katalonijos pareigūnai būtų suimti.

Tuo metu O. Junquerasas jau daugiau nei pusantrų metų yra laikomas už grotų Ispanijoje. Jis yra kaltinamas maištu ir kitais nusikaltimais, susijusiais su 2017 metų spalio 1 dieną organizuotu Madrido uždraustu referendumu.

C. Puigdemont'o advokatas Gonzalo Boye (Gonsalas Boje) laikraščiui „El Pais“ sakė, kad jo klientas bet kokiomis aplinkybėmis ketina dalyvauti inauguracinėje EP sesijoje liepos 2-ąją Strasbūre. Tačiau teisininkas nepatikslino, kaip jis planuoja tai įgyvendinti.

Pasitikėjimą E. Zingeriui pelnyti padėjo jo solidi patirtis ir aktyvi veikla - politikas nuo 1993 m. yra Seimo delegacijos ETPA narys, įvairių rezoliucijų ir pranešimų svarbiomis politikos, žmogaus teisių ir kultūros paveldo temomis autorius.

Centro-dešinės EPP frakcija yra viena didžiausių ETPA, vienijanti 162 parlamentarus iš dešimčių Europos šalių.

Praėjusių metų ETPA rudens sesijos metu EPP frakcija E. Zingerį buvo iškėlusi kandidatu į ETPA pirmininko postą. Po trijų rinkimų turų jis šią vietą užleido Kipro atstovei Stellai Kyriakides.

Šiuo metu E. Zingeris yra ETPA Teisės reikalų ir žmogaus teisių bei Politikos reikalų ir demokratijos komitetų narys, taip pat pranešėjas tiriant iškilaus Rusijos politiko, aktyvaus opozicionieriaus Boriso Nemtsovo nužudymo aplinkybes.

ETPA yra plačiausiai atstovaujama asamblėja Europoje, vienijanti parlamentarus iš 47 valstybių. Šiais metais sukanka 25 metai nuo Lietuvos narystės Europos Taryboje pradžios.

Centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) pranešė, kad vicepirmininkas Jacekas Saryuszas-Wolskis (Jacekas Sariušas-Volskis) buvo atleistas, Varšuvai pasiūlius, kad jis pakeistų D.Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste per vėliau šią savaitę įvyksiantį ES viršūnių susitikimą.

Lenkijos dešiniųjų vyriausybė šeštadienį pranešė, kad į D.Tusko vietą siūlo ilgametį jo varžovą lenkų europarlamentarą J.Saryuszą-Wolskį, nors D.Tuskas lieka oficialiu EPP remiamu kandidatu į šį postą.

„Šiandienį EPP iš Jaceko Saryuszo-Wolskio atėmė EPP vicepirmininko vardą“, – sakoma EPP vadovo Josepho Daulo (Žozefo Dolo) pareiškime.

„Aš giliai apgailestauju dėl J.Saryuszo-Wolskio nelojalumo ir (rodomos) nepagarbos jo paties partijos narių vienybei bei vertybėms“, – pridūrė J.Daulas.

Pasak pareigūnų, vėliau šią savaitę europarlamentarai balsuos dėl J.Saryuszo-Wolskio visiško pašalinimo iš šios parlamento partijos.

Tuo metu J.Saryuszas-Wolskis pareiškė, kad jis pats pasitraukė iš partijos, kuri yra didžiausia grupė Europos Parlamente.

„Surengiau trumpą atsisveikinimo vizitą į EPP būstinę, kurioje dėl esamos padėties pateikiau savo atsistatydinimo pareiškimą pirmininkui Daului“, – sakė jis lenkų žiniasklaidos atstovams.

Europos Vadovų Taryba ketvirtadienį susitinka Briuselyje aptarti, ar skirti D.Tuskui antrą kadenciją po jo pirmosios kadencijos pabaigos gegužės 31 dieną.

D.Tuskas turėtų likti Tarybos vadovu, kadangi pagal ES taisykles Varšuva negali vetuoti jo paskyrimo, nors pirmadienį Lenkijos vyriausybė pabrėžė, kad palaikys J.Saryuszo-Wolskio kandidatūrą.

„Vienintelis Lenkijos kandidatas“

„Jis yra vienintelis Lenkijos kandidatas į Europos Tarybos pirmininkus. Kito Lenkijos kandidato nėra“, – pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis), atvykęs į susitikimą Briuselyje.

Paklaustas, kurios dar šalys palaiko J. Saryuszo-Wolskio kandidatūrą, ministras atsakė: „Man neįdomu, kas jį palaiko, man svarbu, kad jis yra mūsų kandidatas ir jis varžysis“.

Ministras negalėjo pasakyti, ar J.Saryuszas-Wolskis dalyvaus ketvirtadienio viršūnių susitikime.

Tuo metu Lenkijos valdančiosios „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) pareiškė, kad D.Tuskas yra „vokiečių kandidatas“.

Paklaustas, kieno kandidatas bus D.Tuskas, jeigu Varšuva palaiko jo varžovą, J. Kaczynski atsakė: „Angelos Merkel. Jis yra vokiečių kandidatas“.

D.Tuskas, kuris 2007-2014 metais buvo Lenkijos centro dešinės premjeras, Europos Vadovų Tarybai vadovauja nuo 2014 metų pabaigos.

Europos Vadovų Tarybos, kurioje renkasi Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovai, pirmininko poste jis pakeitė belgą Hermaną van Rompuy (Hermaną van Rompėjų).

D.Tuskas smarkiai nesutaria su Lenkijos dešiniųjų vyriausybe, ypač J.Kaczynskiu, dėl virtinės klausimų, tarp jų ir dėl valstybinės žiniasklaidos pokyčių ir konstitucijos pataisų.

J.Kaczynskis tvirtina, kad D.Tuskui tenka „moralinė atsakomybė“ už jo brolio dvynio, tuometinio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) ir dar 95 žmonių žūtį per lėktuvo katastrofą Rusijoje 2010 metais.