Europos Sąjungos ir Italijos lyderiai penktadienį Romoje dalyvauja anksčiau šią savaitę mirusio Europos Parlamento pirmininko Davido Sassoli (Davido Sasolio) valstybinėse laidotuvėse.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis), Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula von der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) buvo tarp atėjusiųjų atsisveikinti su buvusiu žurnalistu ir ilgamečiu europarlamentaru.

D. Sassoli karstas, uždengtas mėlyna ES vėliava ir lydimas garbės sargybos kuopos karių, buvo atneštas į Švč. Mergelės Marijos Angelų ir Kankinių Karalienės baziliką.

Tūkstančiai žmonių ketvirtadienį lūkuriavo ilgoje eilėje, kad atiduotų pagarbą Romos Kapitolijuje pašarvotam D. Sassoli.

Penktadienį į D. Sassoli laidotuves taip pat atvyko Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas), kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, Ispanijos vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) ir kadenciją baigiantis Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).

Katalikų pamaldas, kuriose dėl koronaviruso pandemijos metu taikomų apribojimų dalyvavo tik apie 300 žmonių, tiesiogiai transliavo visuomeninė televizija RAI. Transliacijos metu švietė užrašas „Iki, Davidai“.

65 metų D. Sassoli mirė anksti antradienį ligoninėje Italijos šiaurėje, į kurią buvo paguldytas gruodžio 26 dieną dėl, anot jo atstovo spaudai, „rimtos komplikacijos, susijusios su imuninės sistemos disfunkcija“.

U. von der Leyen sakė, jog tai „liūdna diena Europai“, o M. Draghi pavadino D. Sassoli „tikru proeuropiečiu.., pusiausvyros, humaniškumo ir dosnumo simboliu“.

D. Sassoli šį mėnesį būtų baigęs savo pustrečių metų kadencija Europos Parlamento pirmininko poste.

Europos Parlamento pirmininko pareigas laikinai perėmė vicepirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola), Maltos politikė, jau anksčiau vadinta D. Sassoli įpėdine.

65-erių D. Sassolis buvo nuvežtas į ligoninę Strasbūre rugsėjo 15-ąją dėl karščiavimo bei kitų simptomų ir nebegalėjo eiti savo pareigų per įstatymų leidėjų plenarinę sesiją Prancūzijos mieste.

Trečiadienį tviteryje D. Sassolis parašė: „Jaučiuosi geriau, o vakar (antradienį) Strasbūro ligoninės gydytojai leido man grįžti į Italiją toliau gydytis nuo plaučių uždegimo.“

Jis padėkojo jį gydžiusiems prancūzų medicinos darbuotojams.

D. Sassolis, gimęs 1956 m. gegužės 30 d. Florencijoje, Italijoje, yra antros pagal didumą parlamento frakcijos – centro kairiųjų Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso – narys. Po ilgos laikraščių ir televizijos žurnalisto karjeros Italijoje jis 2009 m. tapo Europos Parlamento nariu, o 2019 m. – pirmininku.

„Lukašenkos režimas nelegalių migrantų srautą nukreipė ir į kitas Baltijos šalis. Privalome nepasiduoti sumaiščiai, ieškoti bendrų tikslingų sprendimų ir suvienyti pajėgas. Šiuo metu svarbiausias trišalio bendradarbiavimo tikslas – regiono, Europos Sąjungos ir valstybinių sienų saugumas, kartu įvertinant ir rugsėjį vyksiančias Rusijos karines pratybas „Zapad“. Aptardami nelegalios migracijos, sienų apsaugos ir žmogaus teisių klausimus su Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkais lankysimės Padvarionių pasienio užkardoje ir Ruklos karinėje bazėje“, – sako Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį Seimo Algirdo Mykolo Brazausko salėje rengiamas Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir D. M. Sassolio vadovaujamos delegacijos susitikimas. Jame taip pat dalyvaus Seimo pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojai Domas Griškevičius bei Marius Matijošaitis.

Vėliau, 11 val., Seimo Konstitucijos salėje susitiks Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkai.

Trečiadienį taip pat numatyti Europos Parlamento pirmininko ir Estijos bei Latvijos parlamentų vadovų susitikimai su prezidentu Gitanu Nausėda.

D. M. Sassolio vadovaujama delegacija kartu su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen, Estijos Rygikogo pirmininku J. Ratau ir Latvijos Saeimos pirmininke I. Mūrniece vyks į Medininkus, kur pagerbs Medininkų žudynių aukas. Pirmininkai vyks prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir į Padvarionių pasienio užkardą.

15 val. Pasieniečių mokykloje Medininkuose įvyks bendra pirmininkų spaudos konferencija.

Romos dienraščiui „Il Messaggero“ A. Tajani sakė, kad Europa privalo „žinoma, nuogąstauti“ dėl mažų tautų sklaidos.

„Štai kodėl niekas Europoje neketina pripažinti Katalonijos, – sakė jis. – Net ir britų premjerė Theresa May (Tereza Mei), nepaisant visų „Brexit“ bėdų, pareiškė, kad Jungtinė Karalystė niekada nepripažins Katalonijos. Ispanija istoriškai yra viena valstybė su daugybe autonominių regionų, skirtingais gyventojais, kalbančiais skirtingomis kalbomis. Tačiau jie yra vienos valstybės dalis. Menkindami valstybingumą, mes nestiprintume Europos“.

Sekmadienį vyksta referendumai Lombardijoje, kuriai priklauso Milanas, ir Venete, kuriam priklauso Venecija. Šiems regionams tenka beveik trečdalis Italijos BVP, čia gyvena ketvirtadalis šalies gyventojų.

Rinkėjų klausiama, ar jie pritaria tam, kad jų regionas gautų „autonomijos papildomų formų ir tam tikrų sąlygų“. Jeigu tam bus pritarta, laikui bėgant Roma neteks vis daugiau galių.

Tačiau separatistinės nuotaikos šiuose dviejuose turtinguose regionuose būdingos tik nedidelėms grupėms, kurios nesulaukia didelio palaikymo. Būtent dėl to A. Tajani siekia atskirti Katalonijos siekį atsiskirti nuo Ispanijos ir čia surengta neteisėtu laikomą referendumą ir referendumus Italijoje.

„Pirmiausia, kalbant apie šiuos du referendumus, jie yra teisėti, skirtingai nuo Katalonijos atvejo. Ispanijoje dabar kalbama ne apie autonomiją, o apie nepriklausomybės paskelbimą, nesilaikant įstatymų ir Ispanijos Konstitucijos“, – sakė EP pirmininkas.

Lombardija į valstybės biudžetą sumoka 54 mlrd. eurų daugiau mokesčių, nei gauna finansavimo iš jo. Veneto grynasis įnašas yra 15,5 mlrd. eurų. Abu regionai nori šiuos įnašus sumažinti perpus.

Abiejų regionų prezidentai, abu priklausantys kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Šiaurės lygai, ketina prašyti suteikti daugiau galių infrastruktūros, aplinkosaugos, sveikatos ir švietimo srityje.

Be to, norima daugiau galių spręsti klausimus, susijusius su saugumu ir imigracija, tačiau tam reikėtų keisti Italijos Konstituciją.