Finansavimas skiriamas mokslo ir technologijų parkui „Tech-Park Kaunas“, startuolių platformai „Rockit“, startuolių akceleratoriui „Baltic Sandbox“ ir Saulėtekio slėnio mokslo technologijų parkui. Jie teiks startuolių preakceleravimo ir inkubavimo paslaugas bei skatins inovatyvių produktų idėjų vystymą per hakatonus, pranešė Inovacijų agentūra.

„Planuojame, kad finansuojamomis paslaugomis pasinaudos ne mažiau kaip keli šimtai startuolių, o įgyvendinami projektai jiems padės užtikrinti sėkmingą verslo vystymąsi ir plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą“, – pranešime sakė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Ieva Paludnevičiūtė.

Vertinant planus buvo atsižvelgiama į jų patirtį teikiant preakceleravimo paslaugas, inkubuojant startuolius ir organizuojant hakatonus, o taip pat į numatomą preakceleruoti startuolių skaičių.

Pareiškėjai galėjo pretenduoti į maksimalų 850 tūkst. eurų finansavimą. Bent 15 proc. projekto išlaidų bus finansuojama jų lėšomis, todėl bendra projektų, kuriems skiriamas finansavimas, vertė siekia 3,6 mln. eurų.

„Įgyvendinant kvietimo lėšomis finansuojamus projektus ne mažiau kaip 200 startuolių vidurio ir vakarų Lietuvoje numatoma padėti išgryninti savo veiklos modelius ir suteikti kitas startuolių kūrimuisi ir idėjų generavimui reikalingas paslaugas“, – teigė Inovacijų agentūros Kūrybinių ir tarptautinių investicijų skyriaus vadovė Giedrė Indriulienė.

Maždaug pusė finansavimo bus panaudota personalo, kuris dirbs su startuoliais ir teiks jiems reikalingas paslaugas, darbo užmokesčiui. Trečdalis teks verslo modelių, strategijų rengimo, konsultacijų organizavimo, elektroninės leidybos išlaidoms padengti. Likusi dalis – patalpų ir įrangos nuomos, informavimo apie projekto veiklas išlaidoms.

Finansuojamų projektų veikos turės būti baigtos iki 2029 metų rugsėjo.

Kartu su ES investicijomis gerinama švietimo ir medicinos paslaugų kokybė, gražinama aplinka, mažinama socialinė atskirtis, skatinamas verslas, kuriamos darbo vietos. Kiekvienas ES investicijų euras prisidėjo prie Lietuvos žmonių gerovės. Ne visi įgyvendinti pokyčiai yra akivaizdūs – kai kurie jų jau nematomi, nes šiandien savaime suprantami, tarytum taip visada ir buvo.

Visi galime didžiuotis teigiamais pokyčiais mūsų šalyje. ES investicijos padėjo išaugti mūsų šaliai – ne tik atsinaujinę miestai ir miesteliai, bet ir dažniausiai laimingi, savimi pasitikintys žmonės. ES esame mes ir investicijų geruosius pavyzdžius kuriame mes patys – valstybė ir savivaldybės, bendruomenės, verslininkai, startuoliai, nevyriausybinės organizacijos ir tiesiog visi idėjų turintys Lietuvos žmonės.

ES biudžetas surenkamas iš muitų, taikomų importui iš ES nepriklausančių šalių, nedidelės kiekvienoje valstybėje surinkto pridėtinės vertės mokesčio dalies, valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, atsižvelgiant į šalių turtingumą, taip pat kitų pajamų. Svarbu pabrėžti, kad, priešingai nei nacionaliniai biudžetai, ES pinigai yra skirti investicijoms.

Šioje naujoje ES finansinės paramos perspektyvoje net 1,8 mlrd. eurų investicijų skirta mūsų šalies regionams, kurie patys savarankiškai, skatindami bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų, planuos investicijas, reikalingas konkrečiai plėtrai ir gyvenimo kokybei gerinti.

Norisi pabrėžti, kad dar papildomai numatyta 828 mln. eurų, kurie skirti viešųjų paslaugų prieinamumui gerinti regionuose ir vietos bendruomenių verslumui skatinti. Dar 709 mln. eurų skiriama socialinei integracijai. Šie pinigai skiriami palankių sąlygų neturintiems asmenims įtraukti, lygioms galimybėms ir aktyviam dalyvavimui visuomenėje skatinti, institucinės globos pertvarkai, kompleksinėms paslaugoms šeimoms vystyti ir pan.

Aplinkai ir klimato kaitos problemoms spręsti skiriama 947 mln. eurų, mokslui ir inovacijoms – 650 mln. eurų, švietimo sistemai – 542 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 531 mln. eurų, verslo investicijoms – 535 mln. eurų, darbo rinkos plėtrai – 320 mln. eurų, kultūros sferai – 126 mln. eurų.

Tai labai dideli ir mūsų šaliai itin reikalingi pinigai, kurie padės sukurti geresnes sąlygas mums ir mūsų vaikams.

„Ir iš paraiškų skaičiaus, ir iš susirinkusiųjų aktyvumo matyti – Kaunas domisi finansavimo galimybėmis, nori ir gali jomis pasinaudoti. Lėšų yra daugiau nei per praėjusį programavimo periodą. Lietuva yra suskirstyta į du regionus, tad Kaunas čia gali pasigirti strateginiu pranašumu kaip turintis daug mokslo ir verslo įstaigų“, – atkreipė dėmesį finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kvietimų pretenduoti į ES finansavimą srautas yra nuolatinis. Per visą šį programavimo laikotarpį konkurencingam verslui skirta apie 1,5 mlrd. eurų.

„Į juos sėkmingai pretenduoja ir verslas, ir mokslo įstaigos“, – patikslino ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė. Regimanto Zakšensko nuotr.

ES finansavimo 2021–2027 m. galimybėmis ir perspektyvomis dalijosi G. Skaistė, ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė ir patys verslininkai.

Aktualu: renginyje „ES finansavimas: investuok į verslo augimą Kauno apskrityje“ aptarti einamieji klausimai, dalytasi pasiekimais ir problemomis. Regimanto Zakšensko nuotr.

Renginio, vykusio verslo centre BLC, metu aptartos ir tokios temos kaip investicijos į e. komerciją, produkto žinomumo didinimas, finansinės galimybės eksporto plėtrai, darbuotojų ugdymo potencialas. Pristatyti nauji kvietimai inovatyviems, tvariems produktams kurti, moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir t. t.

Po pietų ministrė įsitraukė į diskusiją apie saulės elektrinių įrengimą ant viešųjų pastatų. Šiam susitikimui Kauno „Vyturio“ gimnazija pasirinkta neatsitiktinai – ant jos stogo jau metai kaip sėkmingai veikia saulės elektrinė. Savo patirtimi šioje srityje pasidalijo ir Kauno mokyklos-darželio „Rūtelė“ vadovai, Lietuvos saulės energetikos asociacijos atstovas.

Pavakarę aptartas Europos ekonominės erdvės ir „Norway Grants“ finansuotas projektas „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“, skirtas vietinių gyventojų įsitraukimui kuriant Kauno Šančių rajono teritorijos viziją. Projekto metu įgyvendinta virš 70 pilietinį aktyvumą ir partnerystes skatinančių veiklų, inicijuotų pačių gyventojų ir kitų aktyvistų.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Į šią diskusiją su ministre G. Skaiste įsitraukė Šančių bendruomenės atstovai, projekto partnerio Kauno technologijos universiteto profesorius Kęstutis Zaleckis, Norvegijos ambasadoriaus pavaduotojas Eirikas Lybergas Bergene‘as.

Svarbūs visai šaliai

Kaip pabrėžė Šiaulių apskrities ambasadoriai projekte „Aš – savo krašto ambasadorius“ Diana ir Marijus Lopaičiai, regionai yra visos Lietuvos ekonomikos pagrindas, jie itin svarbūs šalies konkurencingumui.

Tačiau daugeliu atveju čia susiduriama su savita problematika, kaip menkesnės investicijų pritraukimo galimybės, nepakankama infrastruktūros plėtra, darbo vietų stoka ir panašiai. Todėl tikslinės ES lėšos – neabejotinai svarbus įrankis sprendžiant šias problemas ir prisidedant prie darnios regionų plėtros, sako Akmenės rajono atstovai.

Diana Lopaitienė. Organizatorių nuotr. 

Į regionus nukreiptos ES investicijos padeda gerinti ne tik švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros bei kitų svarbių paslaugų prieinamumą, bet ir jų kokybę: remontuojamose mokyklose duris atveria modernios klasės ir laboratorijos, įrengiami nauji aikštynai, atnaujinamoms ligoninėms perkama pažangi įranga bei greitosios pagalbos automobiliai, vietos bendruomenės džiaugiasi atgimusiais kultūros centrais. Be to, prie naujų darbo vietų kūrimo prisidedančios europinės lėšos leidžia gyventojams dairytis gerai apmokamo darbo arčiau namų, savo gimtajame krašte.

Paskata auginti verslus

Džiugu ir tai, jog ES investicijos regionams suteikia galimybę prisidėti prie įvairių šiandienos darbo rinkos poreikius atliepiančių specialistų mokymo ar persikvalifikavimo programų. „Tai yra neabejotinai gera paskata gyventojams įgyti naujų žinių ir įgūdžių savo karjerai plėtoti, – įžvalgomis dalijosi pašnekovai. – Lygiai taip pat europinės lėšos svariai prisideda prie mažesnių miestų, provincijų teritorijų verslumo skatinimo – pradedant naujų verslų kūrimu ir baigiant eksporto plėtra. Tad įvairių regionų gyventojams atsiranda daugiau galimybių tiek imtis nuosavos veiklos, tiek rasti naujų darbo vietų verslo sektoriuje.“

Akmenės rajono atstovams antrina ir kita konkurso „Aš – savo krašto ambasadorius“ laureatė Agnė Linartė. 

Agnė Linartė. Organizatorių nuotr.

„Labai svarbu, kad su ES investicijomis mūsų šalies regionuose ne tik atnaujinami keliai, kita infrastruktūra, bet ir auga galimybės kurti socialinius bei smulkiuosius verslus – tai jų gyventojams padaryti vien savo pajėgomis būtų labai sudėtinga, o kartais – net neįmanoma“, – teigė Vilniaus apskrities ambasadore pripažinta ukmergiškė.

Patrauklu ir gyventi, ir svečiuotis

Pašnekovės pastebėjimu, ne mažiau svarbu ir tai, jog regionus pasiekiančios europinės lėšos tampa didžiule paspirtimi puoselėjant vietos kultūros paveldą, atnaujinant lankytinus objektus ir galiausiai pritraukiant daugiau turistų – tai vėlgi yra puiki galimybė svariai prisidėti tiek prie savo krašto garsinimo, tiek jo ekonomikos augimo.

Tad gražėjantys ir stiprėjantys regionai jaunoms šeimoms tampa patrauklesne vieta ne tik apsigyventi, bet ir čia kurti savo verslus, sako A. Linartė.

„Žinoma, žmonės džiaugiasi, kad jų aplinka gražėja. Tą ryškiai matome ir savo krašte – štai Naujojoje Akmenėje atnaujinami pastatai, tvarkomi ir tiesiami nauji keliai, turėsime ir baseiną, ir naują sporto centrą. Taigi ES investicijos išties matomos. Vis dėlto šiandien norėtųsi, kad šios lėšos keliautų dar toliau, labiau už regiono centrų ribų ir pasiektų kiekvieną paties atokiausio Lietuvos miestelio, gyvenvietės ar kaimo žmogų“, – kalbėjo D. Lopaitienė.

ES investicijos Lietuvai

Šiuo metu yra įsibėgėjęs naujasis ES investicijų etapas Lietuvoje, kuris truks iki 2027 m., o per jį ekonominės ir socialinės gerovės augimui bus skirta beveik 8 mlrd. eurų. Visos investicijų programos suplanuotos taip, kad būtų mažinami šalies regioniniai skirtumai, skiriant didžiausią dėmesį inovatyvesnei, žalesnei ir pažangesnei Lietuvai kurti.

Informavimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.