Kaip pastebi saulės modulių gamintojos bendrovės „Solitek“ pardavimų vadovė Sandra Garšanikovienė, šis naujas produktas yra ypač aktualus tiems, kurie iš „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) negauna techninių sąlygų prisijungti prie elektros tinklų arba gauna ESO leidimą prisijungti mažesnę nei norėtų įsirengti saulės elektrinę.
Tuo metu Europos saulės pramonės tarybos politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad ši gera iniciatyva nebus pasmerkta nesėkmei dėl planuojamos sumažinti paramos dalies ir didžioji dotacijai skirtų lėšų dalis nebus įšaldyta.
Savo ruožtu Energetikos ministerijos atstovai aiškina, kad šia priemone siekia, jog kuo daugiau namų ūkių pasinaudotų paramos galimybėmis.
Elektros kaupikliai – išeitis negaunantiems ESO techninių sąlygų
S. Garšanikovienė sakė, kad kaupikliai yra dar gana naujas produktas rinkoje, o pagrindinis faktorius, nulemsiantis jų atsiperkamumą, tai – atsiskaitymas už pasinaudojimą elektros tinklais „pasaugant“ savo namų saulės elektrinėje pasigamintą elektros energiją.
Tokiose situacijose kaupiklis yra puikus sprendimas.
„Tačiau šiuo metu Lietuvoje populiarus dvipusės apskaitos modelis, kai taikomas mokestis už pasinaudojimą elektros tinklais už elektros energijos „pasaugojimą“ dar neskatina gyventojų įsirengti kaupiklius“, – teigė ji.
Pašnekovės teigimu pagrindinis argumentas šiuo metu juos įsirengti, tai situacijos, kai potencialūs gaminantys vartotojai negauna ESO techninių sąlygų saulės elektrinių prisijungimui arba jas gauna apribotas, t. y., mažesnes nei norėtų įsirengti saulės elektrinę. Pavyzdžiui, nori pasistatyti 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinę, o ESO leidžia statytis tik 5 kW galios.
„Tokiose situacijose kaupiklis yra puikus sprendimas. Didžiausios elektros energijos generacijos laikotarpiu elektros energija gali būti jame kaupiama, o po to galėtų būti atiduodama be ribojimų vakaro valandomis arba naktį. Tokiu būdu užtikrinamas elektros energijos gamybos ir jos atidavimo į elektros tinklą balansas ir išsprendžiama nepakankamų techninių sąlygų problema“, – aiškino S. Garšanikovienė.
Pašnekovės teigimu, kaupiklių įsirengimas svarbus ir tiems vartotojams, kurie nori turėti užtikrintą, nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą, nes kaupiklių dėka galima sukurti autonominę sistemą, veikiančią energetinės salos principu.
„Kaupikliai gali būti sprendimas ir nutolusiose sodybose, kai sudėtinga padidinti jau įvestą elektros energijos galią“, – teigė „Solitek“ atstovė.
Dotacijos kaupikliams įsirengti – svarbi paskata, bet ji turi būti pakankama
Ž. Vaičiūnas sakė, kad Energetikos ministerija planuoja skirti paramą gyventojams, įsirengiantiems kaupiklius, nes šiuo metu būtent dotacijos ir paramos skatina tai padaryti.
„Nors pats principas – remti gaminančius vartotojus, kurie įsigyja kaupiklius – yra teisingas, tačiau nerimą kelia Energetikos ministerijos numatytas dotacijos procentas. Tai pakankamai naujas produktas rinkoje ir gyventojams dar kyla daug klausimų dėl kaupiklių atsiperkamumo“, – pastebėjo buvęs energetikos ministras.
Praktiškai tai reiškia, kad kaupiklius įsirengę gyventojai už vieną kilovatvalandę galėtų gauti nuo maždaug 164 iki 190 eurų su PVM kompensaciją. Tai pakankamai maži skaičiai.
Ž. Vaičiūnas sakė, kad pagal dabartinį aprašo projektą numatyta, jog planuojama skirti 21 proc. parama nuo fiksuotų įkainių.
„Praktiškai tai reiškia, kad kaupiklius įsirengę gyventojai už vieną kilovatvalandę galėtų gauti nuo maždaug 164 iki 190 eurų su PVM kompensaciją. Tai pakankamai maži skaičiai“, – įsitikinęs Europos saulės pramonės tarybos politikos direktorius.
Jis priminė, kad per pirmąjį paramos kvietimą, vykusį 2022 m. rugsėjo mėnesį, fiziniams asmenims, norintiems įsirengti elektros energijos kaupiklius, buvo skiriama 50 proc. parama arba iki 450 eurų už vieną kilovatvalandę (kWh).
„Anuomet tik trečdalis, t. y. tik 33 proc. rezervavusiųjų paramą realiai ja pasinaudojo ir įsirengė elektros energijos kaupiklius“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jo įsitikinimu paramą dar sumažinus, šis kvietimas, jam net neprasidėjus gali būti pasmerktas nesėkmei.
„Tikėtina, kad rezervavusiųjų paramą gal ir bus nemažai, tačiau realiai ja pasinaudojusių tebus 10–15 proc. gyventojų nuo visų rezervavusiųjų paramą. Kartu tai reiškia, kad maždaug pusantrų metų laikotarpiui galimai bus įšaldyta bent 85–90 proc. arba 2,9–2,8 mln. eurų šio kvietimo lėšų“, – pastebėjo Ž. Vaičiūnas.
Energetikos ministerija kaupiklių įsirengimą sveikina
ELTA pasiteiravo Energetikos ministerijos, remiantis kokiais argumentais ar skaičiavimais daromas planuojamas 21 proc. paramos pokytis (kai pernai parama buvo 50 proc.). Komunikacijos skyriaus parengtame atsakyme teigiama, kad ministerija skatina diegti energetines naujoves savo namų ūkiuose ir šiuo metu rengia dokumentus bei planuoja dotacijas fiziniams asmenims, norintiems įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius.
Mūsų ministerija pirmą kartą rengia sąlygas ir minėta paramos priemone siekia, kad kuo daugiau namų ūkių pasinaudotų paramos galimybėmis.
„Artimiausias kvietime suplanuotas 3 mln. 161 tūkst. eurų suma. ES investicijų programoje už skirtus pinigus numatyta įdiegti elektros energijos kaupimo įrenginių namų ūkių reikmėms. Mūsų ministerija pirmą kartą rengia sąlygas ir minėta paramos priemone siekia, kad kuo daugiau namų ūkių pasinaudotų paramos galimybėmis. Šiuo metu yra paskelbtos ir viešai derinamos finansavimo sąlygų, po kurių bus įvertinti gauti pasiūlymai ir priimti sprendimai“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Jame taip pat teigiama, jog sparčiai didėjant nacionalinei atsinaujinančios energijos išteklių instaliuotai galiai ir išnaudojant įvairius energijos gamybos būdus, energijos kaupikliai tampa svarbia išmanaus bei energetiškai savarankiško namų ūkio dalimi. Kartu pažymima, kad kaupiklių naudojimas didina energetinį saugumą – kuo daugiau namų ūkių turi kaupimo įrenginius, tuo labiau jie apsaugoti nuo galimų elektros tiekimo trikdžių.
Iš nesėkmių Energetikos ministerija mokytis nenori
Ž. Vaičiūnas stebėjosi, jog Energetikos ministerija argumentuoja, kad suplanuotas finansavimas dotacijai yra susietas su patvirtinta 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa.
„Nenoras didinti paramos intensyvumo yra argumentuojamas jau numatytais rodikliais, tačiau daugiau nei akivaizdu, kad dabar siūlomas 21 proc. dotacijos intensyvumas tikrai neprisidės prie sėkmingo patvirtintų rodiklių pasiekimo“, – teigė jis.
Ž. Vaičiūnas primena, kad patvirtinti rodikliai ir siūlomas dotacijos intensyvumas yra Energetikos ministerijos atsakomybė, kaip ir prievolė operatyviai šiuos rodiklius keisti, jei matoma, kad planai neatitinka realybės.
Jis pastebėjo, jog jei į dotacijos apimčių ir rodiklių keitimą bus žiūrima sausai biurokratiškai, tuomet šio kvietimo paskelbimas stipriai nusivėlins.
„Bet jei norima realiai pakeisti situaciją, visuomet yra išeičių, tam pakanka nuoseklaus ir aktyvaus Energetikos ministerijos politinės vadovybės įsitraukimo, nes biurokratija taip jau sutverta, kad visuomet ras aibę priežasčių teigti, kad esame vienų ar kitų procedūrų įkaitais ir kad nieko padaryti negalima“, – sakė pašnekovas.
Ž. Vaičiūnas sakė, kad paskutinis toks blogai organizuoto, biurokratiškai atidėliojamų ir nesuvaldomų paramos kvietimų pavyzdys yra paskutinis kvietimas saulės elektrinių paramai.
Atsiperkamumas neturėtų būti ilgesnis nei garantinis laikotarpis
Savo ruožtu S. Garšanikovienė teigė, kad su dabar siūlomu 21 proc. paramos dydžiu kaupikliai atsipirktų per 15–16 metų.
Jų atsiperkamumas tada siekdavo 14–16 metų. Ir tik tada, kai tokiems projektams buvo paskirta europinė parama, jų atsiperkamumas sutrumpėjo iki maždaug 7–10 metų.
„Tai ilgas laikotarpis. Jei būtų teikiama 50 proc. parama, atsiperkamumo laikotarpis sutrumpėtų iki 10 metų. Beje, toks laikotarpis sutaptų ir įprastai kaupikliams taikomu garantiniu laikotarpiu“, – pastebėjo ji.
Pasak „Solitek“ atstovės, kalbant apie dotacijų svarbą kaupikliams, galima daryti analogiją su saulės elektrinėmis, kai 2015–2016 metais jų Lietuvoje buvo tik vienetai, nes nebuvo paramos jų įsirengimui.
„Jų atsiperkamumas tada siekdavo 14–16 metų. Ir tik tada, kai tokiems projektams buvo paskirta europinė parama, jų atsiperkamumas sutrumpėjo iki maždaug 7–10 metų. Būtent tada žmonės ėmė domėtis saulės elektrinėmis ir aktyviai jas įsirenginėti. Žinoma, pastaruoju metu buvo ir kitų faktorių, tokių kaip elektros energijos kainos rekordu mušusi energetikos krizė, kurie didino saulės elektrinių atsiperkamumą“, – prisiminė „Solitek“ atstovė.
Ž. Vaičiūnas atkreipė dėmesį ir į dar vieną svarbų faktorių.
„Lietuvoje buitiniams gaminantiems vartotojams taikoma dvipusės apskaitos arba vadinamoji „net-metering“ (grynojo kaupimo) sistema, kai kaupiamos kilovatvalandės, o paskui atitinkamą jų skaičių galima pasiimti už tam tikrą pasinaudojimo elektros tinklais mokestį.
„Net-biling“ – arba grynojo atsiskaitymo – sistema taip pat galės būti pasirenkama ir fizinių asmenų, tokias galimybes įtvirtinantis įstatymas galioja nuo šių metų sausio 1 dienos, tačiau elektros energijos tiekėjai dar tik rengia konkrečius atsiskaitymo planus, kuriuos galėtų pasiūlyti gaminantiems vartotojams“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Pašnekovo teigimu, „net-metering“ atsiskaitymo sistema – o ji tarp buitinių vartotojų bus populiari dar ilgą laiką – neužtikrina greito kaupiklio atsiperkamumo.
„Šalyse, kur veikia „net-billing“ atsiskaitymo sistema, kaupikliai atsiperka kur kas greičiau ir be dotacijų. Kol Lietuvoje turime „net-metering“ sistemą, tol dotacijos elektros energijos kaupikliams turėtų būti gerokai didesnės ir tai yra esminis veiksnys skatinant mūsų vartotojus būti nepriklausomais nuo elektros energijos kainų svyravimų ir didinant jų išmanumą“, – įsitikinęs Ž. Vaičiūnas.
Jis sakė, kad šiuo metu turime paradoksalią situaciją, nes kitose ES šalyse, kur dominuoja „net-billing“ sistema, kuri garantuoja daug greitesnį kaupiklių atsiperkamumą, valstybės parama, skiriama kaupikliams, daug didesnė.
„Švedija, Vokietija, Graikija, Italija – tai šalys, kuriose parama yra bent 40–50 proc. elektros energijos kaupiklio įsirengimo kainos“, – pastebėjo pašnekovas.
