Vasarą iš Paryžiaus bėgantys prancūzai kultūrinę programą pradeda Kanų filmų festivaliu. Oranže vyksta operos, Lione, Marselyje ir Sen Deni – šiuolaikinio šokio, Avinjone – teatrų festivaliai. Arlis traukia fotografijų, Dovilis – amerikietiškų filmų festivaliais.

Lietuva turėtų pasinaudoti šia patirtimi ir tarptautinius festivalius pradėti rengti mažesniuose miestuose. Visus metus publiką džiuginantys Vilniaus kultūros renginiai galėtų užleisti vietą kitiems. Sostinė dūsta nuo gausybės ištisus metus vykstančių kultūros įvykių. Jų čia tiesiog tiršta, ir dažnai tenka sukti galvą, kurį pasirinkti. Teko girdėti apie prieš kelerius metus atliktą tyrimą, per kurį nustatyta, kad Vilniuje kultūros renginiuose nuolat lankosi 10 tūkstančių žmonių. Būtent dėl šio kultūros mėgėjų būrio ir varžosi menininkai.

Dera pripažinti, kad dažnas vilnietis Europoje geriau orientuojasi negu Lietuvoje, todėl kultūros renginys šalies pakraštyje leistų vienu šūviu nušauti du zuikius – pasisemti kultūros ir pažinti gimtąjį kraštą.

Žavi daugelį metų rengiami Pažaislio ir Thomo Manno festivaliai. Kaunas, 2022 metais tapsiantis Europos kultūros sostine, šiek tiek pakoreguos iškreiptą Lietuvos kultūros renginių žemėlapį.

Palaikytinos klaipėdiečių iniciatyvos: Gintaro Grajausko pastangos rengti tarptautinį teatro, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovo Mindaugo Bačkio – violončelės festivalį. Tiesa, norint ne sostinėje surengti profesionalaus meno festivalį reikia titaniškų jo sumanytojų pastangų.

Lietuvoje gausu dvarų ir Dievo galybę demonstruojančių gamtos kampelių, tačiau nutaręs čia surengti festivalį bakūžėje svečių neapgyvendinsi ir patalų iš aplinkinių kaimų nepasiskolinsi. Tam reikia valdžios paramos ir infrastruktūros. Net ir pati geriausia rajono kultūros darbuotoja nepajėgi savarankiškai parengti festivalio programos ir sustyguoti renginio. Norint jausti pasaulio pulsą, interneto vaizdų nepakaks. Reikia keliauti ir pažinti. Be to, būtina turėti profesionalią komandą, kuri suvoktų, kad turi organizuoti ne Naisių ar skrybėlių pynėjų festivalį.

Valdžios deklaruojama regionų politika, deja, lieka tik popieriuje. Savivaldybių ir valstybės parama irgi tėra simboliška. Apie rajonų sprendimus skirti lėšų kultūrinei iniciatyvai paprastai žino tik sprendimų priėmėjai ir jų bičiuliai.

Kultūros renginių, vasarą vykstančių ne sostinėje, esama ir pas kaimynus. Estijos Saremos saloje vyksta operos, Raplos miestelyje – bažnytinės muzikos festivalis. Neatsilieka ir latviai – kiekvieną vasarą Siguldoje vyksta operos festivalis.

Tad ar ne laikas ir Lietuvai pagaliau vasarą išleisti kultūrą iš sostinės? Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galėtų tapti Lietuvos vasaros operos miestu, Šiaulių, kur veikia Fotografijos meno muziejus, atstovai drįstų inicijuoti tarptautinę fotografijų parodą. Norėtųsi, kad Šiauliuose esančioje Chaimo Frenkelio viloje arba Joniškio sinagogoje vėl atgytų žydų muzika  ir čia  skambėtų klezmerių festivalio garsai. Profesionalios kultūros virusas laikui bėgant galbūt įveiktų vasaros kurortuose vis dar populiarų rusišką popsą. Tikras menas brandintų sąmoningą, išprususią, europietišką visuomenę.

Kauno miesto taryba ketvirtadienį pritarė siūlymams pretenduoti į teisę 2018 m. tapti Lietuvos, o 2022 m. – Europos kultūros sostine.

Neabejoja sėkme

Lietuvos kultūros sostine konkurso būdu gali tapti bet kuris Lietuvos miestas ar miestelis, išskyrus Vilnių, parengęs geriausią kultūros ir meno projektą. Konkursas organizuojamas kas trejus metus. 2017-2019 metams konkursas bus skelbiamas šių metų pabaigoje.

„Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį, o Kaunas atkurtoje valstybėje tapo laikinąja ir faktine Lietuvos Respublikos sostine, visos valstybės reprezentaciniu centru, Kauno miesto savivaldybė pretenduos tapti Lietuvos kultūros sostine būtent tais metais“, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Be to, tais pačiais metais Kaunas minės Magdeburgo teisių suteikimo 610 m. sukaktį, todėl be Lietuvos kultūros sostinės projekto miestas taip pat siekia teisės 2018 m. organizuoti ir antrąsias Tarptautines Hanza dienas.

„Neabejoju, jog Kaunas turėtų laimėti konkursą, nes turi didžiulį potencialą. Lyginant su kitais didžiaisiais miestais, Kaune yra daugiausia municipalinių kultūros institucijų, kurios užtikrina aukštą kultūros lygį“, – sakė Kauno miesto tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmininkas Aušrys Kriščiūnas.

Galimybė išgarsinti miestą 

Kiekvienais metais Europos kultūros sostine gali tapti dvi valstybės narės iš visų Europos Sąjungos narių. Projektą inicijuoja pati Europos Sąjunga, suteikdama sostinės statusą vieneriems kalendoriniams metams vis kitam Europos miestui, parengusiam kultūros renginių programą su ryškiu europiniu aspektu. Iki šios dienos jau daugiau nei 40 miestų įgyvendino šią programą.

„Šiandien tai yra vienas prestižiškiausių Europos kultūros renginių. Europos šalims tai nepakartojama galimybė atgaivinti miestus ir išgarsinti juos tarptautiniu mastu, plėtoti verslą, turizmą, skatinti didžiuotis savo miestu, o keliautojams – patirti neišdildomų įspūdžių pažįstant, atrandant ne tik Europos kultūros paveldą, jo įvairovę, bet ir žmones, ilgametes tradicijas ir papročius“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas.

2012 m. Europos Komisija nusprendė patvirtinti Europos kultūros sostinių iniciatyvos tęstinumą ir atnaujino šalių, galinčių pretenduoti į Europos kultūros sostinės statusą, sąrašą iki 2033 m. 2022 metai skirti Lietuvai ir Liuksemburgui. Lietuva su oficialia paraiška dėl Europos kultūros sostinės statuso suteikimo į Europos Sąjungos institucijas turės kreiptis 2016 m., o iki to laiko Lietuvoje per metus turės įvykti vidinis Lietuvos miestų konkursas.

„Kaunas būtinai turi bandyti tapti Europos kultūros sostine. Tai puiki proga įgyvendinti įvairius meno ir kultūros projektus. Reikia suskubti ir tinkamai pasiruošti konkursui“, –teigė Kauno miesto tarybos narys Petras Bingelis.

Europos kultūros sostine 2009 m. buvo Vilnius.