„Rusijos ambasados ​​pareiškimas buvo prastai suformuluota ir įžeidžianti propaganda. Pareiškime ir įraše socialiniuose tinkluose buvo pateiktos tarpusavyje nesusijusios temos ir nebuvo adekvačių argumentų, ir tuo norėta įžeidžiančiai užsipulti Estijos užsienio reikalų ministrę“, – sakė su ambasadoriumi susitikęs Užsienio reikalų ministerijos vicekancleris Martas Volmeris.

M. Volmeris atkreipė dėmesį, kad Estija pagal neseniai paskelbtą Pasaulio spaudos laisvės indeksą pirmauja ir užima ketvirtą vietą reitinge.

Pasak vicekanclerio, lentelės apačioje esančios šalys, tarp jų – Rusija, galėtų daug ko pasimokyti iš Estijos, kaip užtikrinti spaudos laisvę ir demokratinę plėtrą.

URM pabrėžė, kad spaudos laisvė, žiniasklaidos nepriklausomybė ir žurnalistų apsauga yra svarbios Estijos užsienio politikos temos. Vasario mėnesį Užsienio reikalų ministerijoje vyko aukšto lygio tarptautinė žiniasklaidos laisvės konferencija, o su spaudos laisve susiję klausimai yra vienas iš ministerijos prioritetų.

Išvakarėse Rusijos ambasada Taline paskelbė pareiškimą, kuriuo užsipuolė Estiją ir E.-M. Liimets dėl vieno Rusijoje populiaraus judėjimo „Nemirtingasis pulkas“ (Bessmertnyj polk) lyderių išvarymo ir abejojo žiniasklaidos laisve šioje Baltijos šalyje.

Estijos saugumo policijos departamento teigimu, Aleksejus Jesakovas daug metų viešai kurstė tarpvalstybinę neapykantą ir skleidė prokremlišką propagandą, rašė dienraštis „Postimees“.

Rusijoje gegužės 9-ąją minint Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną „Nemirtingasis pulkas“ daugelyje miestų rengia eitynes, per kurias gyventojai neša Antrajame pasauliniame kare kovojusių savo giminaičių nuotraukas. Vis dėlto kritikai kaltina šią iniciatyvą skleidžiant prokremlišką propagandą.

A. Jesakovas taip pat teisino Rusijos agresiją Ukrainoje, dalyvavo kontrabandinėje veikloje Ukrainos rytuose, nurodė Saugumo policija.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, Estija uždraudė retransliuoti daugiau nei 20 Rusijos propagandinių televizijos kanalų ir užblokavo maždaug septynias svetaines, pažymi „Postimees“.

„Penkto sankcijų Baltarusijai paketo parengimas artėja prie pabaigos, jį planuojama priimti šią savaitę. Planuojama, kad tai įvyks gruodžio 2-ąją“, – visuomeninio transliuotojo ERR portalui sakė ministrė.

Jos žodžiais, duomenys apie fizinius ir juridinius asmenis, kuriems bus taikomos sankcijos, bus paskelbti tik su oficialiai suderintu sankcijų paketu.

„Pirmalaikis šios informacijos atskleidimas gali kelti nereikalingą painiavą. Tai taip pat sudarytų sąlygas šiems asmenims greitai sureaguoti ir, pavyzdžiui, restruktūrizuoti aktyvus“, – sakė E.-M. Liimets.

Dėl antradienį Rygoje prasidedančio NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo ji sakė, kad tikisi Aljanso vienybės patvirtinimo, taip pat išgirsti, kad NATO tebėra gynybinių pajėgumų ir atgrasymo Europoje garantas.

„Šiuo metu svarstomas NATO strateginės koncepcijos, kuri bus priimta Madrido viršūnių susitikime kitais metais, atnaujinimas, ir, Estijos požiūriu, labai svarbu, kad ši Strateginė koncepcija atspindėtų esamą saugumo padėtį ir pasiūlytų NATO instrumentų darbui šioje situacijoje“, – sakė E.-M. Liimets.

Ji pranešė, kad planuoja Rygoje susitikti su britų užsienio reikalų sekretore Elizabeth Truss (Elizabet Tras).

Estų užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets (Eva Marija Lymets) pirmininkaus šiam neformaliam virtualiam susitikimui iš studijos Taline, kur prie jos prisijungs Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius ir Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, pranešė Estijos užsienio reikalų ministerija.

„Estija, kaip išrinkta JT Saugumo Tarybos narė, atkreipia dėmesį į įvykių mūsų regione, turinčių įtakos pasaulio saugumui, svarbą, todėl manome, kad labai svarbu išlaikyti padėtį Baltarusijoje Tarybos darbotvarkėje“, – sakė E.-M. Liimets.

„Po sausį įvykusios mūsų diskusijos Taryboje apie žiniasklaidos laisvės padėtį Baltarusijoje, situacija šalyje toliau šlijo. Buvo uždaryta žiniasklaidos priemonių, o politinių kalinių skaičius išaugo“, – pažymėjo ministrė.

„Be to, naudojamasi pažeidžiamais trečiųjų šalių piliečiais skatinant neteisėtą migraciją į kaimynines šalis. Žmogaus teisių pažeidimai ir hibridinė operacija prieš kaimynines valstybes turi akivaizdžių pasekmių tarptautinei taikai ir saugumui“, – pridūrė ji.

Pagrindinė susitikimo pranešėja bus JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja žmogaus teisėms latvė Ilzė Brands Kehris.

Apie padėtį Baltarusijoje Tarybą informuos nepriklausomas analitikas iš Minsko Arciomas Šraibmanas, Tarptautinės atskaitomybės platformos Baltarusijai vadovas Jensas Modvigas, Viktorija Fiodorova iš Tarptautinės tyrimų dėl kankinimo Baltarusijoje komisijos ir Lenkijos užsienio reikalų instituto politikos analitikė Anna Maria Dyner (Ana Marija Dyner).

Penktadienį rengiamą sesiją remia 32 valstybės – daugiau nei bet kada anksčiau. Tarp jų yra kelios Saugumo Tarybos narės ir kitos JT valstybės narės.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, ministrai aptarė besitęsiančią neteisėtos migracijos krizę prie rytinės Europos Sąjungos (ES) sienos.

Ministrai pasikeitė naujausia informacija bei aptarė tolimesnes padėties suvaldymo ir atsako priemones. Susitikimo metu aptarti galimi bendri veiksmai, siekiant tarptautinio atsako į neteisėtą migrantų gabenimą, kurį vykdo Baltarusijos režimas.

Susitikimo metu, kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, daugiausia dėmesio buvo skiriama COVID-19 pandemijos suvaldymo abejose šalyse klausimams, ypač padėčiai Estijoje, kurioje sergamumo rodikliai itin aukšti.

„Lietuva yra pasirengusi suteikti Estijai tokią pagalbą, kokios jai šiuo metu labiausiai reikia, kovojant su suaktyvėjusia koronaviruso pandemija“, – sakė G. Landsbergis.

Abiejų šalių ministrai taip pat aptarė aktualiausius dvišalio, regioninio ir daugiašalio bendradarbiavimo klausimus: bendrus energetikos ir transporto infrastruktūros projektus, Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Ministrų Tarybai 2021 metais prioritetus, branduolinės saugos, Rytų partnerystės, regioninio saugumo ir gynybos, Europos žaliojo kurso ir klimato kaitos, kitus ES ir tarptautinės darbotvarkės klausimus.

Kalbėdamas apie branduolinę saugą, ministras G. Landsbergis pabrėžė būtinumą bendromis pastangomis užtikrinti, kad nebūtų perkama nesaugi Astravo AE elektros energija, kuri, anot Lietuvos ekspertų, pasiekia Baltijos šalių rinkas.

Lietuvos diplomatijos vadovas Taline taip pat dalyvaus trijų Baltijos šalių ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrų susitikime, praneša Užsienio reikalų ministerija. Tai pirmasis ministro G. Landsbergio vizitas į Estiją, jam pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas.