– Žymus Indijos dvasinis lyderis ir humanistas Šri Šri Ravi Šankaras sako, kad meditacija – švelnus menas nieko nedaryti. Kas gi yra meditacija ir kuo ji naudinga šiuolaikiniam žmogui?
– Meditacijos technikos praktikuojamos jau tūkstančius metų: jos buvo sukurtos dvasingumui, sąmoningumui ir tiesioginiam realybės suvokimui gilinti. Nepaisant to, kad įvairios dvasinės technikos praktikuojamos skirtingose pasaulio religijose – krikščionybėje, budizme, sufizme ir kt., medituoti gali bet kas, nesvarbu religiniai įsitikinimai, kultūrinės pažiūros.
Meditacijos metu dėmesys susitelkiamas į garsą, objektą, vizualizaciją, kvėpavimą, judesį, siekiant sąmoningai išgyventi dabarties momentą, o tai padeda sumažinti stresą, skatina atsipalaidavimą, asmeninį ir dvasinį augimą. Toks meditacijos apibrėžimas parodo, kokia tai plati sąvoka – technikų rūšių ir tikslų labai daug.
Reguliariai medituojantys žmonės patiria mažiau nerimo ir įtampos, rečiau serga depresija, patiria daugiau džiaugsmo, yra dėkingi už tai, ką turi gyvenime, be to, reguliariai medituojant pagerėja tarpusavio santykiai. Meditacija sukelia gilaus atsipalaidavimo, balanso, dvasinės pusiausvyros pojūtį ir ugdo emocinį stabilumą. Ši praktika padeda pasiekti ramybę, stiprina empatiją, ugdo gebėjimą priimti save ir kitus, padeda geriau suvokti savo mintis, jausmus ir poelgius. Visi šie meditacijos privalumai – didesnio sąmoningumo pasekmė.
– Kokios gali būti meditacijos rūšys?
Meditacijos metu psichika pailsi: sąmoningo atsipalaidavimo valanda atstoja 4 val. neramaus miego.
– Galima išskirti dvi pagrindines meditacijų rūšis – koncentracijos meditaciją ir sąmoningumo (angl. mindfulness) meditaciją. Koncentracijos meditacija apima praktikas, kurių metu dėmesys sutelkiamas į vieną objektą. Tai gali būti kvėpavimas, vidinis arba išorinis vaizdinys, judesys, kaip pavyzdžiui, jogoje arba tai chi, garsas, tyliai kartojamas žodis arba frazė – mantra, malda.
Sąmoningumo meditacijos metu žmogus vysto sąmoningumą visame dėmesio lauke: medituojant stebimas ne tik kvėpavimas, bet ir mintys, jausmai, suvokimas ir pojūčiai, atsirandantys stebėjimo momentu.
Dažnai meditacijų praktikos – dviejų minėtų formų mišinys.
– Neretai žmonės meditaciją įsivaizduoja kaip būseną visiškoje tyloje be minčių...
– Taip, meditacijos metu patiriame tokią būseną, vieni dažniau, kiti – rečiau. Tik pradėjus medituoti, gali būti, kad mintis suvaldyti bus sudėtinga ir visiškos tylos būsena truks akimirką. Tačiau, jei nuolat praktikuositės, ji kartosis vis dažniau, bus vis ilgesnė.
Meditacijos būsena – stiprios koncentracijos būsena. Jos metu dėmesys sutelkiamas, pavyzdžiui, į kvėpavimą. 100 proc. sukoncentruoti dėmesį visos meditacijos metu – užduotis praktiškai neįmanoma, nes mintys įkyrios – nuolat kyla ir praeina. Praktikuodami meditaciją koncentruojame dėmesį į stebėjimo objektą, dėmesys nuklysta, pastebime tai, sugrįžtame atgal ir taip vėl, ir vėl iš naujo.
Nesudėtinga: „Medituoti gali išmokti kiekvienas ir tai patogu daryti namuose, svarbu, kad nestigtų motyvacijos, valios ir kantrybės“, – sako E.Vasiljeva. Miško archyvo nuotr.
– Ar įmanoma išmokti medituoti patiems?
– Išmokti medituoti labai paprasta ir tai gali daryti kiekvienas: tereikia skirti tam bent šiek tiek savo laiko. Viskas atrodo labai paprasta, tačiau svarbiausia – motyvacija, valia ir kantrybė. Jei nestokojate šių dalykų – puiku, jei ne, išmokti medituoti bus lengviau grupėje arba su mokytoju. Tokie užsiėmimai labiau motyvuoja, be to, po meditacijos galima aptarti iškilusius klausimus, sunkumus, pasidalinti pastebėjimais, mokytojas gali pasiūlyti ir kitų meditacijos būdų, kurie padės šią praktiką lengviau prisijaukinti.
Pasiryžusiems mokytis medituoti namuose, siūlau pradėti nuo labai paprasto dalyko – stebėkite savo kvėpavimą, kiekvieną įkvėpimą ir kiekvieną iškvėpimą. Galite net mintyse sakyti: „įkvėpiu“, „iškvėpiu“. Tai galite daryti sėdėdami, gulėdami, vaikščiodami, šokdami, plaudami indus, dirbdami kompiuteriu, skaitydami knygą, žiūrėdami filmą ar prieš užmigdami. Vertėtų paskaityti vieną kitą knygą apie meditaciją, o jei pasirodys, kad vienam medituoti per sunku, galite parsisiųsti programėlę į telefoną – jų sukurta daugybė.
– Kaip susikurti namuose šiam užsiėmimui tinkamą erdvę?
– Meditaciją praktikuoju daugiau nei 10 metų, dabar vieta man neturi didelės reikšmės. Visgi, mokydama meditacijos supratau, kad pradedančiajam medituotojui ji itin reikšminga. Puiku, jei namuose galėsite skirti atskirą kambarį, jei ne, susiraskite ramų, jaukų, tylų kampelį, kuriame jūsų niekas netrukdys. Meditacijai skirtos erdvės sukūrimas turi tam tikrą metaforinę prasmę: paskyrę vietą meditacijai savo namuose, paskiriate jai vietos ir savo gyvenime.
Neretai žmonės dvejoja: jiems sunku apsispręsti – vieniems atrodo, kad meditacijai reikia kažkokios išskirtinės aplinkos, pavyzdžiui, gražaus peizažo prieš akis, žvakių, smilkalų kvapo, kiti mano, kad visas pasaulis turi sustoti: vaikai turi nurimti, autobusai už lango nebevažiuoti, šaldytuvas nebeburgzti, kad jie galėtų pradėti medituoti. Visgi, net ir turint mažamečių vaikų – galima sėkmingai medituoti. Manau, kad labai svarbu turėti namuose šiam užsiėmimui skirtą pastovią erdvę: jei ji yra, atsirasite laiko, nedings noras medituoti, ypač, jei vieta bus gerai matoma – ji tarsi lauks jūsų, kvies ateiti.
Daiktai neturi didelės įtakos meditacijos kokybei. Budos statulėlės, žvakės, smilkalai ir visa kita – tai kiekvieno žmogaus individualus reikalas. Svarbiausia – jums čia turi būti gera, ramu, tylu. Todėl išjunkite visus mobiliuosius, skaipus, mesendžerius, televizorių ir telefoną, dėl pašalinio triukšmo nesijaudinkite – sutelkite dėmesį į kvėpavimą, o aplinkiniai garsai, kaip ir mintys, lai gyvena savo gyvenimą.
Meditacijos metu mokykitės tiesiog būti ir stebėti, kas vyksta, – nieko nedarykite ir nesistenkite kažką pakeisti, priimkite tai, kas yra: pilną galvą minčių, liūdesį, skausmą, nusivylimą.
Apranga turi būti patogi: nei vienas drabužis neturėtų veržti, net kojinės. Medituoti geriausia be avalynės.
– Vyrauja stereotipas, kad medituojant būtina sėdėti lotoso pozoje, tačiau ne visiems pavyksta tokiu būdu sudėti kojas...
– Svarbiausia – tiesi nugara ir žemės pojūtis po savimi. Reikia atsisėsti taip, kad kūnas būtų tiesus ir atpalaiduotas, o stuburas it pakaba laikytų kūną. Pečiai, krūtinė, pilvas, veidas, rankos meditacijos metu turi būti visiškai atpalaiduoti. Kitas svarbus dalykas – stabilus pagrindas: turime sėdėti taip, kad jaustume sėdimuosius kaulus. Neturėtumėte sėdėti ant per daug minkštos arba per daug kietos pagalvėlės. Aš naudoju grikių pagalvėlę, o po kojomis pasitiesiu pledą.
Taip pat galima medituoti klūpant arba sėdint ant kėdės ar ant meditacinio suoliuko. Sėdint ant kėdės labai svarbu, kad abi pėdos būtų ant žemės, keliai sulenkti 90° kampu, nugara neatremta. Meditaciniai suoliukai ypač tinka tiems, kurie skundžiasi kojų tirpimu: sėdima klūpint, bet nespaudžiama apatinė kojų dalis. Turintys nugaros problemų turėtų sėdėti kuo tiesiau, negalima atsilošti. Kad būtų patogiau, už nugaros galima pasidėti pagalvėlių arba lengvai atsiremti į sieną. Rankas atpalaiduokite, padėkite ant jas kelių.
Nėra idealios, geriausios ar patogiausios pozos – atsižvelgdamas į savo kūno pojūčius kiekvienas žmogus asmeniškai turi išsirinkti jam labiausia tinkančią ir patinkančią.
– Patarkite, kokiu dienos metu geriausia užsiimti šia praktika?
– Konkretus laikas nėra nustatytas – jį kiekvienas žmogus gali pasirinkti atsižvelgęs į savo gyvenimo būdą, ritmą, įpročius. Kai kam patinka medituojant pasitikti brėkštantį rytą, kiti šiai praktikai skiria laiką vakare po visų darbų. Medituojantys šiuo metu sako, kad anksčiau pabunda ryte. Taip gali būti dėl to, kad meditacijos metu psichika pailsi: sąmoningo atsipalaidavimo valanda atstoja 4 val. neramaus miego. Kartais meditacija suaktyvina žmogų, todėl verta atkreipti dėmesį į kūno reakcijas – tai padės parinkti asmeniškai sau tinkamiausią laiką šiai dvasinei praktikai.
Pasirinkimas: medituoti lotoso pozoje patogu ne visiems – kad būtų lengviau po keliais ir nugara pakiškite pagalvėles, arba pabandykite medituoti klūpėdami ant kelių, atsisėdę ant meditacinio suolelio, galiausia – ant kėdės, bet taip, kad nugara būtų tiesi, o keliai sulenkti stačiu kampu.
Pastebėta, kad medituojant tuo pačiu metu diena iš dienos, greičiau susiformuoja įprotis, tačiau pats paros laikas meditacijos kokybei įtakos neturi.
– Kiek laiko reikia skirti meditacijai?
– Pradžioje meditacijai skirkite 5 min. ir pajutę, jog norite ilgiau - laiką ilginkite. Nekelkite sau iššūkių, kurie verstų įsitempti – pasirinkite tokią laiko trukmę, kuri negąsdintų. Patariu nusistatyti laikmatį ar žadintuvą ir ramiai, netikrinant, nesekant, ką jis rodo, jokiu būdu nebaigti meduoti ankščiau. Šis būdas ugdo valią, moko išbūti, nebėgti nuo savęs ir nuo nemalonių būsenų – nuobodulio, skausmo ar pykčio.
Beje, visiems žmonėms meditacijos laikas teka skirtingai. Kai paklausiu grupinėje meditacijoje dalyvavusių žmonių, kiek jų manymu truko užsiėmimas, vieni sako, kad 10 min., kiti – pusvalandį.
– Kaip suprasti, kad meditacija atliekama teisingai?
– Svarbiausia, kad medituodami nieko nesiektumėte – nei ramybės, nei atsipalaidavimo, nei harmonijos. Tiesiog stebėkite kvėpavimą. Jeigu stengsitės kažką patirti, pasiekti, ko šiuo metu jumyse nėra, tik sukelsite sau įtampą: ko bandote atsikratyti, tas išauga su kaupu. Meditacijos metu mokykitės tiesiog būti ir stebėti, kas vyksta, – nieko nedarykite ir nesistenkite kažką pakeisti, priimkite tai, kas yra: pilną galvą minčių, liūdesį, skausmą, nusivylimą. Atsipalaidavimas ir ramybė – meditacijos pasekmė, bet ne siekiamybė, jos tikslas – sąmoningai stebėti tai, kas vyksta. Jeigu nerimaujat – stebėkit nerimą. Jeigu pykstat – stebėkit pyktį.
Greičiausiai šios dvasinės praktikos poveikį pajunta žmonės, kurie įpranta medituoti ne tik patogiai sėdėdami ant pagalvėlės namuose ar salėje su mokytoju, bet sąmoningai šiai praktikai išnaudoja kiekvieną laisvo laiko tarpą – į savo kvėpavimą susikoncentruoja stovėdami automobilių kamštyje, eilėje, laukdami būrelyje esančio vaiko, kol teatre baigsis pertrauka, kol nustos lyti, kol užvirs vanduo arbatai...
