Jeigu būtų išrinktas, Ch. Michelis taptų Europos Parlamento (EP) nariu liepos viduryje, o ES lyderiams tektų greitai tartis dėl jo įpėdinio į atsilaisvinusią vietą. Jeigu jie nesusitartų, tuomet Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vadovautų EVT susitikimams, nes jo šalis liepą perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

Kitų 26 ES valstybių lyderiai desperatiškai norėtų išvengti tokio scenarijaus, kai nevaldomas V. Orbanas vadovauja Tarybai šešis mėnesius iš karto po 2024 m. EP rinkimų. Ypač turint omenyje augančią įtampą tarp jų ir V. Orbano dėl ES paramos Ukrainai ir Vengrijos teisės viršenybės pažeidimų.

Tai bus pirmasis kartas, kai esamas EVT vadovas kandidatuos EP rinkimuose. Kitu atveju Ch. Michelis eitų savo pareigas iki lapkričio pabaigos, kai bus patvirtinta nauja Europos Komisijos narių kolegija. Nors Ch. Michelio žingsnis teisėtas, tačiau tai sukuria papildomą spaudimą Europos lyderiams, nes jie įprastai turi daugiau laiko deryboms dėl svarbiausių postų, kurios prasideda po kas penkerius metus vykstančių EP rinkimų.

EP rinkimai visose 27 ES narėse vyks birželio 6-9 d. Po jų Europos lyderiai susitiks birželio 17 d. ir birželio 27-28 d. Tikriausiai jų metu ir bus ieškoma susitarimo dėl to, kas pakeistų Ch. Michelį. Paprastai derybos dėl EVT pirmininko tarp politinių grupių trunka ilgai po to, kai jau aiškūs rinkimų rezultatai ir kai deramasi dėl kitų svarbių ES postų.

Ch. Michelis apie savo planus paskelbė netrukus prieš jo partijos, Belgijos reformistų judėjimo (MR), susitikimą. Jo metu sekmadienį partijos vadovas Georgesas-Louisas Bouchezas turėtų paskelbti, kas ves partiją į rinkimus birželio 9 d., kai belgai balsuos Europos Parlamento, regioniniuose ir nacionaliniuose rinkimuose.

Ch. Michelis neatskleidė, ar sprendimas dalyvauti EP rinkimuose reiškia, kad jis sieks ir kitų aukštų postų, pavyzdžiui, vadovauti Europos liberalams, trečiai pagal dydį frakcijai Europos Parlamente, Europos Komisijai, ar norėtų pakeisti Belgijos Europos komisarą Didier Reyndersą.

Pranešimas apie būsimą Ch. Michelio vizitą ketvirtadienį pasirodė socialiniame tinkle „X“, po to, kai vengrų premjeras buvo apkaltintas planais per gruodį įvyksiantį viršūnių susitikimą pasinaudoti veto teise ir blokuoti naują ES pagalbos Ukrainai paketą, iš dalies dėl to, kad būtų atblokuotos lėšos Vengrijai.

Tęsdama kontrpuolimą prieš Rusiją Ukraina laukia tolesnės karinės paramos iš ES ir tikisi per būsimą bloko viršūnių susitikimą pradėti derybas dėl narystės jame.

Tačiau Vengrija – artimiausia Rusijos sąjungininkė 27 valstybių ES – nuolat kelia tam kliūtis.

Praėjusią savaitę V. Orbanas parašė Ch. Micheliui ir paragino skubiai aptarti bendrą ES strategiją dėl Ukrainos.

Ketvirtadienį Vengrijai buvo leista gauti 900 mln. eurų avansą iš ES – 10,4 mlrd. atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo dalį.

Tačiau didžiausia tų pinigų dalis sulaikoma, kol Budapeštas įvykdys kelias sąlygas, susijusias su teisine valstybe.

V. Orbanas, kuris ne kartą konfliktavo su Briuseliu dėl numanomo demokratijos normų naikinimo ir bandymų reformuoti ES prieglobsčio suteikimo politiką, neseniai pradėjo viešą kampaniją prieš Europos Komisiją.

Briuselis taip pat yra sustabdęs 22 mlrd. eurų iš atskiro sanglaudos fondo išmokėjimą Vengrijai, kol ši neįrodys, kad ėmėsi reformų teisėjų ir mokslininkų nepriklausomumui, LGBTIQ teisėms užtikrinti.

Vengrija padarė tam tikrų pakeitimų ir tvirtina įvykdžiusi reikalavimus, susijusius su teismų sistema, kad gautų 13 mlrd. eurų iš tų pinigų.

„Primygtinai paraginau nedelsiant sudaryti galimybę teikti humanitarinę prieigą ir atverti saugų koridorių iš Mariupolio ir kitų apgultų miestų, juo labiau stačiatikių Velykų proga“, – po pokalbio tviteryje parašė Ch. Michelis.

Ukraina teigia, kad šimtai jos pajėgų narių ir civilių yra pasislėpę Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ teritorijoje, o Kyjivas ne kartą ragino nutraukti ugnį, kad moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės galėtų saugiai palikti sugriautą miestą.

Keletas planuotų humanitarinės pagalbos koridorių į strategiškai svarbų pietrytinį uostamiestį paskutinę minutę buvo atšaukti.

Karo krečiamoje šalyje jokių civilių evakuacijos operacijų penktadienį nevyks, nes padėtis kovos veiksmų zonų keliuose pernelyg pavojinga, pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Maskva ir Kyjivas reguliariai kaltina vienas kitą žlugdant planus evakuoti taikius gyventojus.

Praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai V. Putinas įsakė surengti šokiruojančią invaziją į vakarietišką Rusijos kaimynę, Kremlius pareiškė „išvadavęs“ Mariupolį, kurio kontrolė yra labai svarbi jo karo planams.

Ch. Michelis sakė, kad kalbėdamas su V. Putinu taip pat „tvirtai pakartojo ES poziciją: parama Ukrainai ir jos suverenitetui, Rusijos agresijos smerkimas ir sankcijos už ją“.

Mūsų vienybė, principai ir vertybės yra neliečiami.

„Mūsų vienybė, principai ir vertybės yra neliečiami“, – pridūrė EVT pirmininkas.

Su V. Putinu jis kalbėjosi po trečiadienį įvykusio vizito į Ukrainą, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ch. Michelis, tarptautiniu mastu atstovaujantis 27 valstybių bloko lyderiams bendros užsienio ir saugumo politikos srityse, taip pat paprašė V. Putino „tiesiogiai pasikalbėti su prezidentu V. Zelenskiu, kaip to prašė pastarasis“, sakė vienas ES pareigūnas Briuselyje.

G. Nausėda laiške taip pat atkreipė Charleso Michelio (Šarlio Mišelio) dėmesį į žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, pranešė Prezidentūra.

„Prašau jus asmeniškai įsitraukti aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų apsaugotas ES piliečių saugumas ir gerovė“, – laiške rašo G. Nausėda.

Prezidentas teigia, kad Baltarusija kartu su Rusija nepaiso Europos Komisijos, ES valstybių narių ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) ekspertų susirūpinimo dėl Astravo AE projekto skaidrumo stokos ir daugelio branduolinės saugos standartų pažeidimų.

Į jėgainę jau atgabentas branduolinis kuras, rengiamasi jos paleidimui rugpjūčio mėnesį.

Pasak šalies vadovo, Lietuva yra dėkinga EK už pastangas užtikrinti Astravo AE aplinkos ir branduolinę saugą, tačiau ES įsitraukimo techniniu lygmeniu nepakanka, „siekiant sumažinti šio Rusijos vadovaujamo projekto galimas grėsmes“.

Prašau jus asmeniškai įsitraukti aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų apsaugotas ES piliečių saugumas ir gerovė.

„Nesaugi AE prie ES sienų taip pat yra ES geopolitinė problema, kuriai spręsti reikia adekvačių politinių priemonių“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Anot jo, būtina pasiųsti aiškų politinį signalą Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, raginant jį nepradėti Astravo AE veiklos, kol neišspręsti saugumo klausimai ir neįgyvendintos ES streso testų rekomendacijos. Tuo pačiu metu turėtų būti užtikrinta kasdienė saugos būklės ir saugos priemonių įgyvendinimo stebėsena, įskaitant reguliarius ES ekspertų vizitus Astravo AE.

G. Nausėda laiške EVT pirmininkui taip pat primena, kad 2019 metų gruodį vykusiame EVT susitikime ES lyderiai patvirtino, jog trečiosios šalys – taip pat ir Baltarusija – plėtodamos energetikos projektus turi laikytis aukščiausių aplinkosaugos ir saugos standartų.

Prezidentas atkreipė EVT Pirmininko dėmesį, kad ES valstybės narės, keldamos ambicingus „Žaliojo kurso“ tikslus, neturėtų įsileisti į bendrąją rinką elektros, gaminamos nesaugiose trečiųjų šalių branduolinėse jėgainėse, taip pat ir Astravo AE. Tam reikalinga išmani bendra ES politika, atitinkanti jos globalias ambicijas klimato kaitos srityje.

Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.