Faina Taran drebančiomis rankomis laikė sulankstytą nespalvotą savo sūnaus Ivano nuotrauką, pasakodama, kaip jis prieš metus dingo per Maidano revoliuciją Kijeve.
Šis 40-metis saugos bendrovės darbuotojas išvyko iš savo miesto vakarų Ukrainoje – nepranešęs motinai, nes nenorėjo jos nuliūdinti – ir prisidėjo prie protestų prieš vyriausybę Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu.
„Apie tai sužinojau, kai man paskambino vienas jo draugų ir pasakė, kad mano sūnus buvo Maidane ir kad jis dingo“, – F. Taran sakė naujienų agentūrai AFP.
„Nuvykau į aikštę, kur žmonės patvirtino, kad jis ten buvo vasario 20-ąją ir kovėsi su riaušių milicija. Jis atsidūrė (milicijos) rikiuotės užnugaryje ir tuomet dingo“, – pridūrė ji.
Praėjus metams po protestų Kijeve kruvinos atomazgos, žymėjusios promaskvietiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimo pabaigą, F.Taran beviltiškai tebelaukia bet kokių žinių apie savo sūnų.
Jis – vienas iš daugelio dingusiųjų per susirėmimus didžiulėje Maidano protestų stovykloje Ukrainos sostinės širdyje, ir jų likimas iki šiol nežinomas.
Paskutines protestų dienas temdė kraujo liejimas ir chaosas, kai saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus ir daug jų nukovė arba sužeidė per didžiausius neramumus nuo Ukrainos nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais.
Dėl sumaišties per šį sukilimą ir vėliau Ukrainą apėmusių neramumų vis dar tiksliai nežinoma, kiek demonstrantų yra dingę.
Dvi savanorių organizacijos paskelbė atskirus sąrašus, rodančius, kad dingusiųjų yra 27 arba 55.
Tuo tarpu milicija nurodė atliekanti baudžiamąjį tyrimą dėl aštuonių žmonių, kurie tikrai buvo Nepriklausomybės aikštėje, dingimo.
Studentė Katia Melnik, Maidano savanorė, dar vykstant protestams pradėjo rinkti informaciją apie dingusius demonstrantus.
Iki praėjusių metų balandžio į jos sąrašą pateko daugiau kaip 100 vardų, bet vėliau jų sumažėjo, kai dingusieji sugrįždavo namo arba paaiškėdavo, kad jie išvykę kautis su prorusiškais separatistais šalies rytuose.
Vis dėlto dalies dingusiųjų likimas nepaaiškėjo, o viltys, kad juos pavyks rasti gyvus, blėsta.
„Deja, tikėtina, kad šis žmonių skaičius liks galioti, ir tuo viskas baigsis“, – aiškino K.Melnik, dabar dirbanti savanorių organizacijoje „Euromaidan SOS“.
„Paprastai, jeigu nerandi žmogaus per tris dienas, tuomet jo visiškai nerandi arba randi tik palaikus“, – pridūrė ji.
Daugelio žmonių dingimas siejamas su ankstesnio Ukrainos režimo saugumo pajėgų veiksmais.
Per daugelį mėnesių vykusias demonstracijas Kijeve aktyvistai dokumentavo atvejų, kai protestuotojai būdavo pagrobiami ir patirdavo smurtą.
Trečiadienį paskelbtoje žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ataskaitoje pateikiama detalių apie 11 atvejų, kai protestuotojai buvo sulaikomi ir mušami saugumo pareigūnų. Tačiau organizacija pripažino, kad šie atvejai tėra įvykdytų pažeidimų „mažytė dalis“.
Pareigūnai buvo aštriai kritikuojami dėl teisėsaugos nesugebėjimo patraukti atsakomybėn atsakingųjų už kraujo liejimą Maidane, o aktyvistai teigia, kad tyrimai tyčia vilkinami.
Šiuo metu tik du žemo rango buvę milicijos specialiųjų pajėgų pareigūnai laukia teismo dėl demonstrantų žūties.
Milicijos tyrėjas Romanas Krylevyčius sakė, kad dingusiųjų paieška yra sudėtingas procesas.
Pirmiausiai milicijai reikia patikrinti daugybę šaltinių, kad išsiaiškintų, ar dingęs žmogus iš tikrųjų buvo Maidane, o vėliau – mėginti surinkti tikslios informacijos.
„Dauguma ten buvusių žmonių neatskleisdavo savo tikrųjų asmeninių duomenų, baimindamiesi, kad gali būti persekiojami, – sakė R.Krylevyčius. – Dėl to kyla dar daugiau problemų.“
Pasak pareigūno, kai kurie dingusiais laikomi žmonės galbūt nenori būti rasti – pavyzdžiui, įvykdę nusikaltimų arba susipykę su savo šeimomis.
R.Krylevyčius pabrėžė, kad visi rasti žuvusiųjų Maidane palaikai buvo atpažinti.
Savo artimųjų iki šiol neradusios šeimos viliasi, kad jau daug mėnesių besitęsianti skausminga nežinia baigsis.
Faina Taran sakė dabar mananti, kad jos sūnus buvo nužudytas, kai buvo sučiuptas milicijos.
„Motinos nuojauta man sako, kad jo nebėra tarp gyvųjų“, – pridūrė apsiašarojusi moteris.
Ji sakė labai trokštanti, kad pareigūnai rastų bent kokių Ivano pėdsakų.
„Labai noriu sužinoti, kas jam nutiko: ar jis gyvas, ar miręs. Tiesiog noriu jį surasti, kad ir kur būtų“, – aiškino motina.
