Siūloma įpareigoti bankus pasiūlyti žmonėms bent dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent penkerių metų fiksuota arba – kaip ir dabar – kintama palūkanų norma.

Siūloma nustatyti, kad jeigu bankas negalės pasiūlyti fiksuotos palūkanų normos, tuomet privalės pasiūlyti, kap sumažinti kintamų palūkanų svyravimo rizikai ir ją valdyti bent penkerius metus.

Toks įpareigojimas būtų taikomas tik bankams, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų ir kurie pajėgūs  apsidrausti nuo finansinės rizikos.

Visuomenė teikti pastabas projektui galės 10 darbo dienų, pranešė Finansų ministerija.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, jog siekiama, kad žmonės derėdamiesi dėl būsto paskolos turėtų ne tik teorinę, bet ir realią galimybę pasirinkti tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų – šios esą suteikia apsidraudimą nuo jų svyravimo. 

Anot jo, pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. 

Siekiama, kad žmonės derėdamiesi dėl būsto paskolos turėtų ne tik teorinę, bet ir realią galimybę pasirinkti tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų.

 

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė kiek anksčiau vasarį sakė, kad įpareigojus šalies bankus siūlyti gyventojams būsto paskolas su bent penkeriems metams fiksuotomis palūkanomis, naujiems kitų Europos Sąjungos šalių bankams būtų sudėtinga teikti tokias paskolas Lietuvoje. Be to, pasak jos, būsto paskolų rinkoje dėl to nebūtų didelių pokyčių, tačiau padėtų proceso biurokratija.

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas anksčiau sakė, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas – jis turėtų būti bent 15 metų.

Nekilnojamojo turto analitikai sakė abejojantys, ar toks įpareigojimas bankams bus patrauklus pirkėjams. Vis dėlto jie mano, kad tokia tvarka skolinimąsi gali padaryti palankesnį.

Dėl pataisų dar spręs Vyriausybė, o Seimui jas planuojama pateikti pavasario sesijoje, jis įsigaliotų nuo 2025 metų gegužės.

Teigiama, kad Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Kartu, anot projekto autorių, neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis.

LB duomenimis, pernai vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 proc.

„Bus įforminta galimybė ir klientai galės pasirinkti pagal formalų reikalavimą. Ta paslauga būdavo teikiama ir turint omenyje, kad galimai mažės palūkanų normos, aš manau, kad didelio anšlago čia neturėtų būti“, – sakė T. Povilauskas.

„Turės vartotojai privalomą galimybę tai gauti iš visų kredito įstaigų. Yra taip, kaip Lietuvos bankas pasakys“, – kalbėjo ekonomistas.

ELTA primena, kad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas (LB) registruos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų finansų įstaigas siūlyti vartotojams būsto paskolas fiksuotomis palūkanų normomis.

Institucijų siūlymu, palūkanas būtų privaloma fiksuoti bent 5 metams.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pasiūlymas teikiamas Lietuvoje fiksuojant itin žemą būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis pasiūlą, o euro zonoje laikantis itin aukštoms bazinėms palūkanų normoms.

Ministrės teigimu, pernai Lietuvoje tokių paskolų išduodama tik apie 3 proc. kai euro zonos vidurkis siekia 78 proc.

LB valdybos pirmininkas Gedminas Šimkus teigė, kad iniciatyva norima užtikrinti, kad derantis dėl būsto paskolos su kredito davėju, gyventojai turėtų „realią, o ne teorinę, šabloninę galimybę“ pasirinkti tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų normų pasiūlymų.

Dar G. Šimkus akcentavo, kad įpareigojus paskolų gavėjus teikti fiksuotų palūkanų normų pasiūlymus, norima pagerinti sąlygas paskolų refinansavimui. LB vertinimu gana neblogomis galimybėmis refinansuoti turimus kreditus šiuo metu gyventojai naudojasi „itin menkai“.

Projektą, kaip teigė G. Skaistė, derinimui su visuomene ketinama pateikti dar vasarį, po to teikti ir Vyriausybei. Priimti pataisas tikimasi artėjančioje Seimo pavasario sesijoje.

Padidėtų biurokratija

„Šis pakeitimas reikštų, kad Lietuva nukrypsta nuo ES standarto ir dėl to kredito įstaigoms iš kitų ES valstybių būtų labai sudėtinga siūlyti būsto paskolų teikimo paslaugas Lietuvoje jos gyventojams. Mūsų vertinimu, tai didžiausias neigiamas šio pakeitimo aspektas“, – sako E. Čipkutė.

Jos teigimu, dabar būsto paskolų teikimas yra sureguliuotas ir standartizuotas visos ES lygiu, o prisitaikant prie naujų teisės aktų bankams reikėtų atnaujinti informacines sistemas.

„Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryptų nuo europinio standarto ir mes taptume mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams, ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas“, – teigia E. Čipkutė.

„Kitose šalyse nereikia informacinių sistemų pakeitimų, [...] o norint šias paslaugas siūlyti Lietuvoje reikės atitikti specifinius pakeitimus“, – priduria LBA vadovė.

Pasak E. Čipkutės, siūlomi pakeitimai nesukeltų reikšmingų pokyčių būsto paskolų rinkoje ir gyventojų pasirinkimuose, tačiau padidintų paskolų teikimo biurokratiją.

„Šiuo metu, kai gyventojas ateina į kredito įstaigą dėl būsto paskolos, jam yra pasiūlomos arba fiksuotos, arba kintamosios palūkanų normos, ir jis pasirenka. Tuomet kredito įstaiga ruošia atitinkamą dokumentų paketą. Priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, kredito įstaiga turės ruošti du dokumentų paketus, gyventojas turės susipažinti su formomis, jas pasirašyti, analizuoti du kartus“, – teigia LBA vadovė.

Regiono specifika

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieniems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tačiau Lietuvoje – tik 3 proc. Vis dėlto, E. Čipkutės teigimu, kintamosios palūkanų normos dominuoja visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.

„Tarkime, Suomijoje kintamųjų palūkanų normų yra dar daugiau. Kokios to priežastys? Vieno atsakymo nėra. [...] Vienas iš veiksnių yra tai, kad šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamosios palūkanų normos“, – pastebi E. Čipkutė.

Be to, anot jos, fiksuotas palūkanas gyventojai galbūt renkasi rečiau, nes jos yra didesnės nei kintamosios.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Pasak jos, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamosios palūkanų normos.

Paskolos su kintamosiomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Bent 15-kai metų

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas.

„Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nes turint omenyje, kad paskolos imamos dvidešimčiai metų ir daugiau, penkeri metai yra trumpas laiko tarpas“, – sako R. Jokubauskas.

„Žiūrint į užsienio šalių praktiką, kai kuriose šalyse penkeri metai net nevadinama fiksuotų palūkanų pasiūlymu, nes toks laikotarpis yra santykinai trumpas“, – priduria jis.

Vartotojų aljanso viceprezidento teigimu, siūlyti fiksuotas palūkanas bankai turėtų būti įpareigoti bent penkiolikai metų.

„Penkeri metai yra per trumpas laikas pasinaudoti fiksuoto laikotarpio privalumais. Nes po kelerių metų vėl galime turėti tokią situaciją, kai komerciniai bankai sakys, kad niekas nesirenka fiksuotų palūkanų varianto, o žmonės dvejos jį rinktis todėl, kad tai yra trumpas laikotarpis ir neaišku, kas po tų penkerių metų bus“, – svarsto R. Jokubauskas.

Pasak jo, dabar bankų siūlomos fiksuotos palūkanų normos neatitinka rinkos sąlygų, o visos rizikos tenka vartotojams.

„Turint omenyje, kad šiandien išvis nieko neturime, šiandieninis pasiūlymas tikrai yra žingsnis į priekį ir tai tikrai yra gerai“, – vertina R. Jokubauskas.

„Šiuo metu bankų siūlomos fiksuotos palūkanos yra kosminės, tikrai neadekvačios, neatitinkančios jokių rinkos sąlygų. Absoliučiai visos rizikos yra permetamos ant vartotojų, todėl natūralu, kad žmonės nesirenka šio varianto“, – tvirtina Vartotojų aljanso viceprezidentas.

I. Gelūno / BNS nuotr.

NT analitikai abejoja

Nekilnojamojo turto (NT) analitikai sako abejojantys, ar įpareigojus šalies bankus siūlyti klientams ir fiksuotas būsto paskolų palūkanas, tai bus patrauklu pirkėjams.

„Pirkėjai yra pripratę prie kintamų palūkanų ir jeigu jie matys, kad tas pasiūlymas tam laikotarpiui nėra patrauklus, vargu, ar rinksis. Vis tiek jie vertins galimybes ilgalaikiu laikotarpiu, kiek sumokėtų, jei palūkanos būtų kintamos, ir kiek – jei fiksuotas“, – teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Anot jo, viskas priklausys nuo bankų, nuo jų pasiūlymų rinkai.

„Jeigu tas pasiūlymas rinkai bus patrauklus, tada, žinoma, padaugės žmonių, kurie rinksis fiksuotas palūkanas. Tačiau kol neturime didesnio pasiūlymų kiekio ir susiformavusio kainų lygio su fiksuotomis palūkanomis, sunku pasakyti, kaip tai atsilieps rinkai, ar tai bus populiaru“, – tvirtina NT rinkos analitikas.

R. Reginio teigimu, sunku prognozuoti, ar toks įpareigojimas galėtų padidinti žmonių galimybes derėtis dėl būsto paskolų, prisidėti prie didesnio būsto įperkamumo arba rinkos augimo.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad rinkai laukiant palūkanų normų mažėjimo, įprasta manyti, kad tokiu metu nereikia fiksuoti palūkanų, nes kintamos palūkanos ir taip sumažės.

„Idealiu atveju, kai 2020, 2021 m. turėjome nulinį EURIBOR, galėjai palūkanas fiksuoti penkeriems metams, ir jeigu jį būtum užsifiksavęs, būtum peršokęs palūkanų kainų šuolį. Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys ateitis, bet pakeitimų daryti jau negalėsi“, – teigia T. S. Kvainickas.

Pasak T. S. Kvainicko, pasiūlymas fiksuoti palūkanas vis dėlto gali skolinimosi aplinką daryti palankesnę: „Didesnė įvairovė visada yra sveikintina“.

Taip jie komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.

„Pirkėjai yra pripratę prie kintamų palūkanų ir jeigu jie matys, kad tas pasiūlymas tam laikotarpiui nėra patrauklus, tai jie vargu, ar rinksis. Vis tiek jie vertins galimybes ilgalaikiu laikotarpiu, kiek jie sumokėtų naudodami kintamas palūkanas, o kiek – fiksuotas“, – BNS Plius teigė nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Anot jo, viskas priklausys nuo bankų, kokius pasiūlymus jie teiks rinkai.

„Jeigu tas pasiūlymas rinkai bus patrauklus, tai tada, žinoma, kad tokių žmonių, besirenkančių fiksuotas palūkanas, padaugės. Tačiau kol neturime tų pasiūlymų didesnio kiekio rinkoje ir susiformavusio kainų lygio fiksuotose palūkanose, tai sunku pasakyti, kaip tai atsilieps pačiai rinkai, kaip tai bus populiaru rinkoje“, – tvirtino NT rinkos analitikas.

Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai tu manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys tik ateitis (...)

 

R. Reginio teigimu, sunku prognozuoti, ar toks įpareigojimas galėtų padidinti žmonių galimybes derėtis dėl būsto paskolų, prisidėti prie didesnio būsto įperkamumo arba rinkos augimo.

„Dar nematau to galutinio rezultato, tai sunku įvertinti, ar čia derybose bus kažkas naujo. Vis tiek, jeigu tu turi dvi alternatyvas, tai tau bet kokiu atveju jos bus kažkiek panašios, tai jau pats žmogus pasirinks, kas jam atrodo patraukliau – ar fiksuoti palūkanas, ar turėti kintamas palūkanas ilgesnį laikotarpį“, – BNS Plius sakė R. Reginis.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, jog rinkai laukiant palūkanų normų mažėjimo įprasta manyti, kad tokiu metu nereikia fiksuoti palūkanų, nes kintamos  palūkanos ir taip sumažės.

„Idealiu atveju, kai mes turėjome 2020, 2021 metais nulinį „Euriborą“, tada galėjai palūkanas užsifiksuoti penkiems metams į priekį ir jeigu jį būtum užsifiksavęs, tai būtum peršokęs tą palūkanų kainų šuolį. Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai tu manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys tik ateitis, ateityje jau nepadarysi į praeitį pakeitimų“, – BNS Plius teigė T. S. Kvainickas.

„Dabar, priklausomai nuo pasiūlyto produkto, gali būti, kad bus patogu (fiksuoti palūkanas – BNS), bet sunku atsakyti, kol nematai konkrečių maržų, konkrečių palūkanų rodiklių“, – pridūrė jis.

Pasak T. S. Kvainicko, pasiūlymas fiksuoti palūkanas gali skolinimosi aplinką daryti palankesnę: „Didesnė įvairovė visą laiką yra sveikintina“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

„Šis pakeitimas reikš, kad Lietuva nukrypsta nuo Europos Sąjungos standarto ir to rezultate kredito įstaigoms iš kitų ES valstybių bus labai sudėtinga siūlyti būsto paskolų teikimo paslaugas Lietuvoje jos gyventojams. Mūsų vertinimu, tai didžiausias neigiamas šio pakeitimo aspektas“, – BNS antradienį sakė E. Čipkutė.

Jos teigimu, dabar būsto paskolų teikimas yra sureguliuotas ir standartizuotas visos ES lygiu, o prisitaikant prie naujų teisės aktų bankams reikės atnaujinti informacinės sistemas.

„Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryps nuo europinio standarto ir mes tapsime mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas“, – teigė E. Čipkutė.

„Kitose šalyse nereikia informacinių sistemų pakeitimų, (...) o norint šias paslaugas siūlyti Lietuvoje reikės atitikti specifinius pakeitimus“, – pridūrė LBA vadovė.

Pasak E. Čipkutės, siūlomi pakeitimai nesukeltų reikšmingų pokyčių būsto paskolų rinkoje bei gyventojų pasirinkimuose, tačiau padidintų „paskolų teikimo proceso biurokratiją“.

Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryps nuo europinio standarto ir mes tapsime mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas.

 

„Šiuo metu, kai gyventojas ateina į kredito įstaigą dėl būsto paskolos, jam yra pasiūlomos arba fiksuotos, arba kintamos palūkanų normos, ir jis pasirenka. Tuomet kredito įstaiga ruošia atitinkamai dokumentų paketą. Padarius šiuos įstatymo pakeitimus kredito įstaiga turės ruošti du dokumentų paketus, kas reiškia, kad gyventojas turės susipažinti su formomis, jas pasirašyti, analizuoti du kartus“, – teigė LBA vadovė.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. Tuo metu E. Čipkutės teigimu, kintamos palūkanų normos dominuoja visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.

„Tarkime, Suomijoje kintamų palūkanų normų yra dar daugiau. Kokios to priežastys? Vieno atsakymo nėra. (...) Vienas iš veiksnių yra tai, kad šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamos palūkanų normos“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Be to, anot jos, fiksuotas palūkanas gyventojai galbūt renkasi rečiau, nes jos yra didesnės nei kintamos. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Taip jis komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.

„Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nes penkeri metai yra santykinai trumpas laiko tarpas, turint omenyje, kad paskolos imamos dvidešimčiai metų ir daugiau“, – BNS antradienį sakė R. Jokubauskas. 

„Žiūrint į užsienio šalių praktiką, kai kuriose šalyse tie penkeri metai tai net nevadijama fiksuotų palūkanų pasiūlymu, nes tas pasiūlymas laikotarpio prasme yra santykinai trumpas“, – pridūrė jis. 

Vartotojų aljanso viceprezidento teigimu, siūlyti fiksuotas palūkanas bankai turėtų būti įpareigoti bent 15-kai metų.

„Penkeri metai yra per trumpas laiko tarpas pasinaudoti to fiksuoto laikotarpio privalumais. Nes po kelerių metų galime turėti vėl tokią situaciją, kai komerciniai bankai sakys, kad niekas nesirenka fiksuotų palūkanų varianto, o žmonės dvejos jį rinktis todėl, kad tai yra trumpas laikotarpis ir neaišku, kas po tų penkerių metų“, – kalbėjo R. Jokubauskas.

Pasak jo, dabar bankų siūlomos fiksuotos palūkanų normos neatitinka rinkos sąlygų, o visos rizikos tenka vartotojams.

Ką šiandien bankai siūlo, tos fiksuotos palūkanos yra kosminės, jos tikrai yra neadekvačios, neatitinkančios jokių rinkos sąlygų.

 

„Turint omenyje, kad šiandien išvis nieko neturime, šiandieninis pasiūlymas tikrai yra žingsnis į priekį ir tai tikrai yra gerai“, – sakė R.  Jokubauskas.

„Ką šiandien bankai siūlo, tos fiksuotos palūkanos yra kosminės, jos tikrai yra neadekvačios, neatitinkančios jokių rinkos sąlygų. Visos absoliučiai rizikos yra permetamos ant vartotojų, todėl natūralu, kad žmonės nesirenka šio varianto“, – kalbėjo Vartotojų aljanso viceprezidentas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. 

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje.

„Šiuo įstatymu jos (finansų įstaigos – BNS) būtų įpareigotos pasiūlyti fiksuotas palūkanų normas drauge su kintamomis palūkanų normomis, ir jos turėtų būti fiksuotos ne mažiau penkerių metų laikotarpiui“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. 

Jo teigimu, pataisomis siekiama, kad žmonės derėdamiesi dėl būsto paskolos turėtų ne tik teorinę, bet ir realią galimybę pasirinkti tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų – šios esą suteikia apsidraudimą nuo jų svyravimo. 

Būsto paskolų davėjai turėtų pateikti ne šabloninius, bet realius, kiekvienam klientui individualizuotus du siūlymus.

„Kitaip tariant, kad jie galėtų priimti sprendimą gaudami ne vienintelį banko siūlymą, bet priimti sprendimą sąmoningai, būdami visapusiškai informuoti ir padaryti savo pačių sprendimą dėl palūkanų normų rūšies“, – aiškino G. Šimkus.

„Būsto paskolų davėjai turėtų pateikti ne šabloninius, bet realius, kiekvienam klientui individualizuotus du siūlymus: vieną su kintama palūkanų norma, kitą – bent su penkeriems metams fiksuota palūkanų norma“, – pridūrė jis. 

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Pernai rudenį LB pristačius siūlymus skelbta, kad pateikus alternatyvas vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su  siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.

LB teigimu, tokiu būdu vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis gauti būsto paskolą. Beveik visos suteikiama pastarosiomis, taip visa palūkanų normos padidėjimo rizika perkeliama ant vartotojų pečių. Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos, kad vartotojams atsirastų reali palūkanų rūšies pasirinkimo galimybė“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

LB siūlo įpareigoti bankus ar kitas kredito įstaigas klientui pasiūlyti bent dvi alternatyvas: kintamą palūkanų normą ir bent penkeriems metams fiksuotas palūkanas arba kitaip apsidrausti nuo palūkanų normų svyravimų.

Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis gauti būsto paskolą.

 

Taip pat siūloma rekomenduoti, kad sutarties keitimo mokestis, tame pačiame banke keičiant kintamosios palūkanų normos paskolos maržą, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties mokestis.

Be to, bankai turėtų pateikti išsamesnę ir žmogaus sprendimą palengvinančią informaciją apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir trūkumus bei refinansavimą, išplėsti skelbiamos paskolų palūkanų statistikos apimtį, sukurti viešą ir nepriklausomą išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę.

Be to, siūloma įpareigoti bankus nuolat informuoti būsto paskolų gavėjus apie rinkoje vyraujančias palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.

LB inicijuos teisės aktų pakeitimus, parengs ir paskelbs rekomendacinio pobūdžio dokumentus ir parengs kitas alternatyvias priemones.

LB teigimu, Lietuvoje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų anksčiau buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama bent kartą per metus, o dažniausia – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

Tuo metu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgiau nei metams.

LB pabrėžia, jog palūkanų normų fiksavimas turi savo kainą ir imant paskolą negalima vienareikšmiškai atsakyti, kokios palūkanos – fiksuotos ar kintamos – bus finansiškai naudingesnės. Tačiau tai klientui suteikia finansinio atsparumo ir aiškumo dėl įmokų dydžio konkretų laiką, pavyzdžiui, penkerius ar dešimt metų, ar net visam paskolos laikotarpiui.

Lietuvoje bankai lig šiol nebuvo linkę aktyviai siūlyti paskolas fiksuotomis palūkanomis, o tokių paskolų kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje. Pernai ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu didesnė už euro zonos vidurkį.

Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, anot LB, jis  gali būti naudingas vartotojams. Tai aktualu tiems žmonėms, kurie sutartis sudarė 2018–2021 metais, kai bankų maržos buvo didesnės. Jų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.

„Absoliuti dauguma rinkos dalyvių tą siūlo, galbūt yra mažesnių, kurie dar to nesiūlė. Tokia nuostata teisės aktuose reikš, kad visi absoliučiai turės tą pasiūlyti. Iš esmės dabar mes tą turime“, – LRT radijui sakė E. Čipkutė.

Ji  teigė, jog norėtųsi išvengti situacijos, kai esant aukštoms rinkos kainoms, žmonės rinkosi fiksuotos kainos elektros planus, o joms nukritus, jie nori grįžti į nefiksuotos kainos, arba biržos planus.

„Tuomet, kai kyla elektros kainos, žmonės buvo motyvuoti pereiti prie fiksuotų planų, o dabar nukritus kainoms, jie nori grįžti prie kintamų. Norėtųsi, kad to būtų išvengta, kad šita diskusija savaime nesumotyvuotų žmonių ir jie tiesiog individualiai spręstų ir esant poreikiui pasikonsultuotų su savo kredito davėju“, – sakė E. Čipkutė.

LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos su kintamomis palūkanomis, taip riziką dėl jų didėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Jis pabrėžė, kad nėra vienareikšmiško atsakymo, kurios palūkanos yra naudingesnės, tačiau vartotojai turi turėti galimybę rinktis.

Tačiau Gediminas Šimkus atmeta kai kurių Seimo narių idėją  suteikti mokesčių lengvatą gyventojams, kurie ims tokias paskolas.

„Fiksuotos palūkanos turi būti pasirinkimas, toks produktas Turi būti prieinamas. (...) Mes ketiname atrišti šį Gordijaus mazgą,. (…) Parengsime siūlymus, bet siūlymai reikalauja ir tam tikrų įstatyminių pakeitimų greičiausiai, kad tas fiksuotų palūkanų produktas taptų pasiūlymo dalimi“, – „darbiečių“ frakcijoje Seime antradienį sakė G. Šimkus. 

„Tikiuosi, kad šį pavasarį pavyks pateikti siūlymus“, – pridūrė LB vadovas. 

Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Gapšys jo klausė, ką LB darys, kad paskolas būtų galima gauti su ilgiau negu penkerius metus galiojančiomis fiksuotomis palūkanomis. V. Gapšys įsitikinęs, kad prisidėti galėtų ir valstybė.

„Bankų viršpelnio dalį būtų galima paimti į biudžetą, o iš jo numatyti tai, kas jau seniau buvo taikoma. Galima atimti palūkanas kaip asmenų išlaidas iš apmokestinamų pajamų. Tai buvo taikoma iki, berods, 2009 metų paimtoms paskoloms ir dabar tokių paskolų gavėjai tuo gali naudotis – berods, iki 25 proc. galima atimti. Galėtume leisti tiems, kurie pereina prie fiksuotų palūkanų, pasinaudoti tam tikra mokestine lengvata. Žmones taip paskatintume imti tokias paskolas“, – svarstė V. Gapšys.

Tačiau G. Šimkus pareiškė, kad toks žingsnis būtų neteisingas.

„Tai nebūtų teisinga. Paskolas bankuose yra paėmę tik dalis visuomenės – apie 16 proc. namų ūkių. Todėl priskirti naudą tik daliai...“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad bandymų įtvirtinti ilgam laikam fiksuotas palūkanas būta ir anksčiau. 

„Tai ne pirmas bandymas išspręsti šią problemą ir neišsprendėme. Bet buvo bandymas padaryti. Po kurio laiko pamatai rezultatus ir jeigu jie netenkina, galvoji, ką daryti toliau“, – kalbėjo LB vadovas.

Pasak G. Šimkaus, fiksuotos palūkanos netapo paklausios, nes ilgą laiką tarpbankinės palūkanų normos buvo neigiamos.

„Pripažinkime, kad iš tikrųjų žmonės Lietuvoje ieško pigesnio produkto ir kai 10 metų vyravo neigiamos palūkanų normos ir jos nekito, natūraliai susiklostė žmoguje polinkis imti (paskolą su mažesnėmis kintamomis palūkanomis – BNS) arba tikėtis, kad taip neatsitiks (palūkanos neišaugs – BNS)“, – teigė G. Šimkus.

Pirmadienį jis pareiškė, kad kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių. G. Šimkus pripažino, kad Lietuvoje pasiskolinti už fiksuotas palūkanų normas nėra daug galimybių arba tai yra brangu.