Pranešimas apie įvykį gautas penktadienį.

1973-aisiais gimęs vyras informavo, kad nuo birželio 23-osios iki birželio 27 dienos sostinėje finansų analitiku prisistatęs sukčius iš jo banko sąskaitų apgaule išviliojo 5,3 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Akivaizdu, kad antrąjį ketvirtį turėjome ekonominę duobę, kuri buvo nulemta viruso sukelto karantino. Šiandien šie skaičiai yra tiesiog statistika. Kitu atveju pas mus yra problema ta, kad mes nežinome, kokie bus kiti mėnesiai, neapibrėžtumas yra labai didelis, tiesiog galime pasidžiaugti, kad turėjome tris mėnesius, kurie buvo labai sėkmingi. Kaip ir visame pasaulyje, trečiasis ketvirtis buvo tam tikras atsigavimas po didelio smūgio“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

„Kokie laukia kiti ketvirčiai, sunku pasakyti, nes situacija labai stipriai blogėja“, – pridūrė jis.

Pasak jo, geresniems rezultatams įtakos turėjo gerai pandemijos iššūkius atlaikiusi pramonė.

„Labai džiugu, kad pramonė išlaikė savo eigą, nes mūsų ekonomika yra sukonstruota taip, kad turime du trečdalius ekonomikos, kuri remiasi į pramonę ir verslą, o vienas trečdalis yra vartojimas. Tiek vartojimas, tiek pramonė trečiąjį ketvirtį veikė labai puikiai. Žiūrint į ateitį, galima tikėtis, kad du trečdaliai, ko gero, veiks pakankamai gerai, nes akivaizdu, kad karantino sąlygomis prekės važiuoja ir žmonių vartojimas išlieka, bet pats vartojimas, paslaugos turi didžiulę riziką susitraukti. Tą matėme metų pradžioje, pavasarį. Šiuo atveju buvo tikrai labai didžiulis pasitikėjimas, kad viskas jau įveikta“, – kalbėjo finansų analitikas.

Jo nuomone, paskutinį metų ketvirtį ekonomika greičiausiai vėl trauksis.

„Žvelgiant į skaičius, dabar yra rizika, kad vienas variklis bus išjungtas – vadinasi, vartojimas. Kas liečia verslą, gali būti, kad jis važiuos į priekį, nes vis tiek reikės patenkinti visuomenės poreikius. Šiuo atveju greičiausiai ketvirtą ketvirtį vėl patirsime kritimą, bet norisi tikėti, kad jis nebus dramatiškas“, – apibendrino M. Dubnikovas.

Trečiąjį metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 13,1 mlrd. eurų, skelbia Statistikos departamentas.

Palyginti su antruoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 3,7 proc.

Trečiąjį ketvirtį teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1,9 proc.), pramonės (0,9 proc.), statybos (0,2 proc.) įmonių veiklos rezultatai.

Šių metų trijų ketvirčių BVP sudarė 35,9 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir siekė -1,4 proc.

„Reikia suprasti, kad patvirtinta (Vyriausybės – ELTA) programa, kuri yra papildoma verslo ir gyventojų parama, reikalauja finansavimo. Tų pinigų mes realiai neturime. Šitoje vietoje mes turime užtikrinti ir savo programos vykdymą. Kita, didesnė problema – greičiausiai šios programos nepakaks ir mes turėsime ateityje dar papildomai skatinti, remti gyventojus, žmones, kurie neteko pajamų, ir panašiai. Tai reikalus dar papildomo finansavimo“, – Eltai sakė jis.

Pasaulyje plintant koronavirusui daugelis valstybių susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, tad, anot M. Dubnikovo, ateityje, norint skolintis, gali kilti sunkumų.

„Visame pasaulyje valstybės susiduria su tokia pačia problema kaip ir mes. Gali būti tokia situacija, kad kažkuriuo vienu metu visiems reikės pinigų, lygiai tai pat, kaip šiuo metu visiems reikia kaukių ar kvėpavimo aparatų, o kai visiems kažko reikia, paprastai to dalyko pradeda trūkti. Tada gali tekti skolintis (...). Tai čia viena medalio pusė – kol turime mažas palūkanas, mes galime ilgesniam periodui tų pinigų prisitraukti“, – aiškino pašnekovas.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ir JAV demonstruoja ryžtą teikiant valstybėms finansinę paramą.

Gali būti tokia situacija, kad kažkuriuo vienu metu visiems reikės pinigų, lygiai tai pat, kaip šiuo metu visiems reikia kaukių ar kvėpavimo aparatų.

„Iš kitos pusės, (...) tiek ECB, tiek JAV demonstruoja beprecedentį ryžtą spausdinant pinigus ir teikiant paramą. Gali būti, kad tas mūsų skolinimasis nebus toks, kaip buvome įpratę prieš tai (...). Galime sulaukti tokios situacijos, kad Europos Komisija, ECB bus tie pinigų tiekėjai, kurie duos pinigų labai daug ir gal net be jokių procentų“, – teigė M. Dubnikovas.

Finansų analitiko manymu, Lietuvai vertėtų nepraleisti progos skolintis pinigus už mažas palūkanas, bet kartu stebėti, ką siūlys Europa.

„Tad šiai dienai turėtume susirinkti kiek įmanoma daugiau pinigų atviroje rinkoje vis dar turint patrauklias palūkanas (...). Antras dalykas – turėtume labai ausis ištempę klausyti apie tai, ką siūlo Europa. Europos pinigų pasiūla yra labai tikėtina“, – Eltai teigė jis.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas vienbalsiai galutinai pritarė Vyriausybės siūlymui padidinti Vyriausybės grynojo pasiskolinimo limitą nuo 904 mln. eurų iki 5,4 mlrd. eurų.

Seimas taip pat nutarė, kad Vyriausybė turės teisę prireikus viršyti nustatytus limitus.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus Eltai teigė, kad „reikia skolintis skubiai pinigų tiek, kiek galima pasiskolinti“.

„Turime geriausią istorijoje skolinimosi reitingą, 37 proc. skolą nuo BVP, kai Europoje šalys, tokios kaip Prancūzija, Italija, yra kai kas per 100 proc. perlipęs nuo BVP įsiskolinimą. Mes, kaip valstybė, galime ramiai didinti įsiskolinimą iki 80 proc. nuo BVP ir tuos pinigus skubiai įlieti į ekonomiką“, – Eltai sakė V. Sutkus.